- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-02
- Bylos Nr.
- A2-903-666/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00139-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Brigita Pauliukevičienėte
dalyvaujant pareiškėjai A. L., pareiškėjų atstovams asociacijos „V“ atstovei V. M. ir advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. L. ir A. L. pareiškimą atsakovui A. Ž. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovės prašo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012 pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl leidimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją bei pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovams A. L. ir A. L. dėl įpareigojimo atstatyti balkoną į pirmykštę padėtį. Pareiškėjai prašo panaikinti 2012-08-08 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012 ir 2013-02-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-90-622/2013, taip pat tenkinti pareiškėjų reikalavimą leisti A. L. ir A. L. įteisinti gyvenamojo namo, esančio, Palanga, rekonstrukciją be bendraturčio A. Ž. sutikimo. Nurodo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškėja A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo dalys tarp bendraturčių nustatytos neteisingai, t.y. be jokio teisinio pagrindo, nes viešame registre 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo planas neįregistruotas, todėl žemės sklypas turėjo būti padalintas pagal 1987-12-02 žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkių projektą, sudarytą Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure pagal K. E. pasiūlymą.
Pareiškėjų atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad terminas procesui atnaujinti nėra praleistas. Šalis, 2013-05-14 gavusi papildomus įrodymus kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Vėliau gauti dokumentai turi reikšmės bylos nagrinėjimui. Mano, kad teismo sprendimas turi būti priimtas remiantis abiejų šalių argumentais. Ankstesni teismai nedisponavo duomenimis, kad nėra notariškai patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo plano, kuriuo nagrinėjant civilines bylas rėmėsi atsakovas. Ginčo žemės sklypas atsakovui nepriklausė.
Pareiškėjų atstovė V. M. paaiškino, kad jos nuomone, nėra žemės sklypo Palanga notariškai patvirtinto pasidalinimo plano, bet teismas vis tiek rėmėsi tuo planu. Pateikus VĮ Registrų centrui užklausimą, buvo gautas atsakymas, kad tokio plano institucija neturi. VĮ Registrų centras pateikė 1985-03-04 tarp bendrasavininkų sudarytą žemės pasidalinimo projektą, kuris bendraturčių pasirašytas, tačiau nei 1985 metų, nei 1987 metų planai nėra notariškai patvirtinti. Mano, jog tai nėra notarinis žemės pasidalinimo planas. Joks notarinis pasidalinimo planas nėra įregistruotas viešame registre. Ši aplinkybė paaiškėjo 2013-05-14. Ginčo žemės sklypas padalintas neteisingai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012. Aiškina, kad pareiškėjai ir jų atstovai pareiškime ir teisinio nagrinėjimo metu vadovaujasi 2013-05-14 VĮ Registrų centro pateiktu atsakymu, jog institucija neturi 1985-03-29 notaro patvirtinto plano, bet bylos medžiagoje yra ginčo žemės sklypo pasidalinimo naudojimosi tarp bendrasavininkų projektas-planas, patvirtintas notaro. Šis planas yra aptartas notarine sutartimi 1985-03-29. Sutartyje nurodyti žemės plotai, kuriais naudojasi kiekvienas bendrasavininkas. Minėta sutartimi bendraturčiai išreiškė savo valią ir šis projektas-planas nepanaikintas. Pareiškėjams nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas procesui atnaujinti civ. byloje Nr. 2-335-890/2012, nes pareiškėjai 2012 metais prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008, kur buvo kalbama apie 1985-03-29 sutartį. Prašo pareiškėjų prašymą atmesti ir skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012 atmestinas.
Dėl proceso atnaujinimo.
Dėl prašymo padavimo termino.
CPK 368 str.1 d. numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti paduotas per tris (3) mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo žinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas ir išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. Byloje procesą prašoma atnaujinti Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nustatyta, jog pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus nurodytus požymius. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Naujai paaiškėjusias aplinkybes reikia skirti nuo naujų įrodymų, kurie atsirado po sprendimo priėmimo arba, nors ir buvo nagrinėjant bylą, bet nebuvo teismo ištirtos dėl negalimumo juos pateikti teismui. Po teismo sprendimo priėmimo aptikti įrodymai liudytų apie tai, kad aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, neįrodytos arba teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o tai galėtų būti pagrindu peržiūrėti bylą apeliacine tvarka. Tokiu būdu, nauji įrodymai negali būti pagrindu proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Kaip jau minėta, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, jog viešajame registre 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo planas neįregistruotas, todėl žemės sklypas turėjo būti padalintas pagal 1987-12-02 žemės sklypo pasidalinimo tarp bendrasavininkių projektą, sudarytą Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure pagal K. E. pasiūlymą, dėl ko A. L. priskirtinas 0,0179 ha ploto žemės sklypas prie pirmo namo aukšto ir 0,0126 ha ploto žemės sklypas prie ūkinio pastato. Nurodo, kad 2013-05-06 VĮ “Registrų centras” raštu (b.l. 18) informavo apie tai, jog 1985-03-29 notaro patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo plano neturi ir pateikė 1985-03-04 G. E. pasidalinimo tarp bendrasavininkių projektą, kuris paminėtas 1985-03-29 sutartyje, notarinio reg. Nr. 935 (b.l. 19), tačiau bendrasavininkių nepasirašytas. Teismas laiko reikšmingu tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012 buvo pateiktas 1985-03-29 Žemės sklypo pasidalinimo naudojimosi tarp bendrų savininkų projektas, sudarytas pagal G. E. pasiūlymą ir pasirašytas abiejų bendrasavininkių, parašų tikrumas patvirtintas notarine tvarka (civilinė byla Nr. 2-335-890/2012, 1 t., b.l. 59). Šis žemės sklypo pasidalinimo projektas buvo išsamiai aptartas 1985-03-29 santuokos metu įgyto turto pasidalinimo sutartyje, notarinio reg. Nr. 935 (civilinė byla Nr. 2-335-890/2012, 1 t., b.l. 56), kuri buvo įregistruota viešajame registre. Visos šios aplinkybės ir minėtų dokumentų turinys pareiškėjams buvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-335-890/2012, todėl vertinama, kad pareiškėjai praleido 3 mėnesių prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, kad būtu atnaujintas praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Be to, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012.
Pažymėtina, kad šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka.
Dėl baudos skyrimo.
Atsakovas pateiktu atsiliepimu (b.l. 5-59) į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad pareiškėjai, reikšdami aiškiai nepagrįstus reikalavimus ir taip vilkindami teismo sprendimo vykdymą, nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. 2 d., skirti pareiškėjams baudą.
Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi šiuo atveju įstatymo leidėjas šia įstatymo nuostata asmeniui, sužinojusiam aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, suteikė teisę paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, todėl asmens pasinaudojimas įstatymo suteikta teise negali būti suprantamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. prasme. Šiuo atveju pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra teisinės gynybos priemonė, garantuojanti asmeniui, sužinojusiam aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos. Esant šioms aplinkybėms atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjams atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. Ž. neprašė teismo priteisti turėtas teismo išlaidas, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 366-370 str. 3 d., teismas
nutarė:
Pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-335-890/2012, atmesti.
Atsakovo A. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjams A. L. ir A. L., atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.