Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas R. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį 216 eurų bauda už tai, kad 2015 m. liepos 24 d., apie 20.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo paliktas pririštas be antsnukio šuo puolė A. Z. ir perkąsdamas kelnes įkando jam į dešinės kojos šlaunį, tuo padarė žalos A. Z. sveikatai ir nuosavybei, t. y. R. S. neužtikrino, kad jo šuo nepadarytų žalos asmens sveikatai, nuosavybei ir pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. S. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. S. skundo netenkino, konstatavęs, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), R. S. veiksmai pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256 ir 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su gauta administracinio teisės pažeidimo byla, įvertinęs R. S. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje išdėstytos išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ne tik susipažinęs su rašytine bylos medžiagos dalimi, bet ir atidžiai peržiūrėjęs byloje esantį vaido įrašą, kuriame užfiksuotas administracinio teisės pažeidimas, bei šių aplinkybių kontekste vertindamas apelianto poziciją, mano, kad pažeidimo aplinkybės nustatytos ir kvalifikuotos tinkamai, o byloje paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta.

Apeliantas neneigia fakto, kad jo paliktas šuo iš tiesų įkando A. Z., tačiau apeliaciniu skundu kelia prielaidą, kad tą jo šuo galėjo padaryti dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio, kad jis elgėsi pakankamai rūpestingai pririšdamas savo šunį tam specialiai skirtoje vietoje. Teismas supranta apelianto argumentus, tačiau negali remtis keliamomis prielaidomis apie tai ką jautė šuo įkasdamas A.Z. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, atkarpoje nuo įrašo 18 iki 23 sekundės, akivaizdžiai matyti, kad A. Z. praeidamas pro šunį nesiėmė jokių neįprastų, agresyvių ar šuns elgesį kitaip provokuojančių veiksmų, kad A. Z. ėjo pro paliktą gyvūną ir elgėsi greta jo taip, kaip galėtų elgtis bet kuris kitas žmogus, be kita ko, ir pasitikėdamas šuns šeimininko rūpestingumu, jog agresyvus šuo nebūtų paliktas be priežiūros, net jei tai specialiai šunims pririšti skirta vieta.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios pareigos kontekste teismas visiškai pagrįstai rėmėsi susiformavusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose atkreipdamas dėmesį į tai, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį. Teismo nutartyje nurodyti tokio elgesio pavyzdžiai, priešingai nei apeliaciniame skunde keliami R. S. klausimai, nereiškia, kad šuns savininkas turi visuomet ir visur pasirūpinti gyvūno aptvaru ar jo supančiojimu (tokie pavyzdžiai, nurodyti kitų bylų ir jose svarbių aplinkybių kontekste). Ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (tam tikrais atvejais, pareiga elgtis rūpestingai gali būti suprantama ir kaip pareiga apskritai nepalikti gyvūno be žmogaus priežiūros ir pan.).

Byloje keliami apelianto argumentai apie A. Z. galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus šioje byloje nėra nagrinėjami, nes tai neturėjo įtakos nei gyvūno elgesiui, nei šioje byloje nagrinėjamam pažeidimui.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytas teisės pažeidimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nagrinėjamoje byloje R. S. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą yra paskirta ATPK 110 straipsnio 10 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti nuobauda be gyvūno konfiskavimo. Tokia nuobauda, byloje nenustačius R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ypatingai turint omenyje tai, kad R. S. savo, kaip gyvūną be priežiūros palikusio savininko, elgesio nevertina savikritiškai bei nerodo deramo pareigos elgtis rūpestingai supratimo, teismas neįžvelgia pagrindo paskirtos nuobaudos švelninimui.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.