Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį ir viena laikino sulaikymo para nuo 2011-03-01 iki 2011-03-02.

Priteista iš A. V. ir A. O. solidariai nukentėjusiajai R. J. 1395 Lt nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. O., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 21 d. apie 21.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas kartu su A. O., panaudodami fizinį smurtą, t. y. A. O. stovint netoliese ir saugant, o A. V. ant veido užsidėjus kaukę ir rankos kumščiu suduodant R. J. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą – kairės akies sritį ir pargriaunant ją ant žemės, pagrobė nukentėjusiajai priklausančią 40 Lt vertės juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E1070“, 50 Lt vertės kvepalų „Xstazy“ buteliukas, 20 Lt vertės parfumerijos rinkinys, 150 litų ir po 5 Lt du raktai su 5 Lt vertės pakabuku, iš viso R. J. priklausančio turto už 375 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas svetimo turto užvaldymo metu yra objektyvus kriterijus, leidžiantis atskirti plėšimą nuo atvirosios vagystės. Apeliantas neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai, teigia, kad ji pati, būdama neblaivi, paslydo ir nugriuvo. Tačiau tokius nuteistojo A. V. teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios, nuteistojo A. O., liudytojų Ž. J., J. M. parodymai, akistatos tarp A. O. ir A. V. protokole užfiksuoti duomenys.

Nukentėjusioji teisme parodė, kad ji įvykio vakarą, nors ir buvo išgėrusi dvi taures šampano, tačiau nebuvo girta, ėjo atsargiai, nes buvo slidu, ir pajuto kaip kažkas jai paplekšnojo per petį ir, kai ji atsisuko, pajuto smūgį į kairę akį ir nuo to smūgio nugriuvo, o vyriškis, kuris jai smogė, pagrobęs jos rankinę nubėgo su draugu, laukusiu jo prie namo kampo. Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo pirminiame skunde (1 t. 9 b. l.). Nors nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, paaiškindama tuo, kad sumušimo žymė neišnyko kelias dienas, kad ji yra išgijusi, tačiau jos parodymus apie jai padarytą sužalojimą ir fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimą patvirtino liudytoja Ž. J., kuri teisme parodė (2 t. 127 b. l.), jog matė savo motiną nubrozdintais krumpliais, kad jos akis buvo mėlyna, užtinusi bei jai nukentėjusioji papasakojo tas pačias apiplėšimo aplinkybes, kurias nukentėjusioji nurodė savo skunde ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytoja J. M. teisme taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio buvo atėjusi į darbą ir matė, kad jai nubrozdintas skruostas, kad jai nukentėjusioji pasakojo, jog ją pastūmė ir atėmė rankinę (2 t. 141 b. l.). Nuteistasis A. O. teisme parodė, kad A. V. prisiginė nukentėjusiąją, ją pargriovė ant žemės ir pasiėmęs moters rankinę nubėgo, jam pasakydamas „bėgam“ (2 t. 115–116 b. l.). Akistatos su A. V. metu A. O. parodė, kad jis liko laukti prie medinio namo kampo ir matė, kaip A. V. pastūmė moterį, girdėjo smūgio garsus, matė, kad ji pargriuvo, po to A. V. pribėgo prie jo ir pasakė „bėgam“ (1 t. 126 b. l.). Pastebėtina, kad akistatos metu, nuteistasis A. V. sutiko iš dalies su A. O. parodymais, nurodydamas, jog nebeprisimina, kuris iš jų moteriai sudavė smūgį, bet jis pripažino, kad jis iš moters atėmė rankinę. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad jie atitinka ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog rankinė iš jos buvo pagrobta po to, kai jai buvo suduotas smūgis į veidą ir ji nugriuvo ant žemės, todėl nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patikimas įrodymų šaltinis, netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad apelianto charakteristikoje nurodyti duomenys, jog A. V. linkęs perkelti atsakomybę kitiems, kad savo vaidmenį nusikaltimuose sumenkina, neigia savo smurtinius veiksmus (2 t. 74 b. l.) patvirtina byloje esančius nuteistojo parodymus, nes A. V. neigia naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodo, kad pati nukentėjusioji, būdama neblaivi ir neatsargi, paslydo ir susižeidė, t. y. apeliantas neigia savo smurtinius veiksmus, sumenkina savo vaidmenį nusikaltime ir atsakomybę perkelia pačiai nukentėjusiajai, kad ji buvo neatsargi įvykio metu. Įvertinus visas šias aplinkybes apelianto parodymai, jog jis nukentėjusiajai smūgio į veidą nesudavė, vertinami kaip A. V. pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas, todėl nėra pagrindo nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į atvirąją vagystę.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepašino iš A. V. suformuluoto kaltinimo aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė užsidėjęs ant veido kaukę, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad šią aplinkybę šalina, nes nepavyko tokios aplinkybės nustatyti. Dėl to nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas. Apylinkės teismo išvada, jog nenustatyta, kad A. V. nusikaltimo metu buvo užsidėjęs kaukę, yra pagrįsta, nes nukentėjusiosios parodymų, jog ją apiplėšęs vyriškis buvo užsidėjęs galbūt karnavalinę kaukę, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Aptarta nuosprendžio dalis keičiama dėl prieštaringumo ir iš kaltinimo A. V. šalinama aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė užsidėjęs ant veido kaukę (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. V. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

A. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to apeliantas yra teistas, turi 8 neišnykusius teistumus, iš jų tris už plėšimus, nusikalstamą veiką padarė praėjus pusmečiui po jo paleidimo iš pataisos namų.

Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes A. V. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, kad apeliantas nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis darė naujas nusikalstamas veikas, kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas A. V. tinkamai parinko bausmės rūšį.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Esant nustatytoms tik nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Taip pat apeliantas nesutinka su ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, tačiau skunde visiškai nenurodė, kodėl nesutinka su priteistu žalos atlyginimu.

Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajai nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji R. J. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos. Nekyla abejonių, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nes nakties metu buvo užpulta ir apiplėšta, kad iki šiol jaučia baimę, jaučiasi nesaugiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas, sukeltas nukentėjusiajai pasekmes – kelias dienas dėl pamuštos akies nedirbo, į tai, kad abu nuteistieji nedirba, bet yra darbingi, kad nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta ir turtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, bei atsižvelgus į sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio ir į tai, kad pats apeliantas, sakydamas paskutinį žodį, nurodė žalą nukentėjusiajai atlyginsiąs, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai R. J. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis, todėl mažinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš kaltinimo A. V. aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė užsidėjęs ant veido kaukę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2011-03-01 iki 2011-03-02 ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę nuo 2010-10-16 iki 2010-10-17, nuo 2010-10-20 iki 2010-10-22, nuo 2011-06-14 iki 2011-12-14.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.