Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., išnagrinėjusi

A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Lina Martišienė 2011 m. gruodžio 22 d. A. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-1324593-11, kaltinant ją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d.

A. Č. kaltinama tuo, kad jos mažametis sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, 2011 m. lapkričio 26 d. apie 16:40 val. Pakruojo mieste, Laisvės aikštėje į Pakruojo gaisrinės sieną tyčia iš chuliganiškų paskatų valėsi nešvarų batą, tuo A. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234, 21 str. 1 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d., nes šį pažeidimą įvykdė antrą kartą per vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. Č. prisipažino, kad jos sūnus R. M. pasielgė netinkamai, pasižadėjo daugiau dėmesio skirti sūnaus auklėjimui, priežiūrai, elgesio kontrolei, tačiau byloje nėra surinkta kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti A. Č. kaltę, padarius šį teisės pažeidimą, nors tokius įrodymus galėjo ir privalėjo surinkti bylą tyrę policijos pareigūnai. Tarnybiniame policijos pareigūno pranešime yra nurodyta, kad kartu su R. M. buvo R. Č., L. U., A. J. ir T. L., tačiau šie asmenys neapklausti. R. M. veiksmai protokole įvardinti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, tačiau toks jo veikos kvalifikavimas nėra niekuo motyvotas ir nesurinkti tai patvirtinantys įrodymai. Chuliganizmo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, o fakultatyviniai objektai – žmogaus svaikata, garbė ir orumas, bei nuosavybė. Chuliganiškais veiksmais paprastai pažeidžiama visuomenės rimtis, žmonių buitis, poilsis. Objektyvioji chuliganizmo pusė – tai veiksmais, pažeidžiantys viešąją tvarką, o jų turinys aiški nepagarba visuomenei. Nepagarba visuomenei, tai visuomenės interesų, žmonių bendro gyvenimo, moralės normų nepaisymas, tai daroma įžūliai, provokuojamai. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė, padarant chuliganiškus veiksmus, pasireiškia tiesioginia tyčia, be to, būtinas požymis – chuliganiški motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, A. Č. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus R. M. atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. nebuvo tiriama, ar pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jo sūnus R. M. nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Kaip jau buvo minėta, tokie duomenys renkami apklausiant vaiko pedagogus, išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių A. Č. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių aukščiau nurodytų protokolo trūkumų, tai yra protokolas surašytas netinkamai, nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai ir nesurinkti įrodymai, kurie kliudo bylą nagrinėti teisme, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, kitų žinių, būtinų bylai teisingai išspręsti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. Č. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-63-74955/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. Č. pažeidimo, pagal Lietuvos Respublikos 181 str. 2 d., grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.