Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1409-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-02-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-908-295/2013Nutartis · 2013-10-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-1409-935/2015Nutartis · 2015-09-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-477-1011/2016Nutartis · 2016-04-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
T-1409-935/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01818-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-1409-935/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01818-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12., 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovams Ovidijui Rakauskui ir Virginijai Raslaninei,

nuteistajam J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimą dėl J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu J. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4, 6 dalimis, bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi J. S. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis buvo pakeisti – J. S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su penkerių metų laisvės atėmimo bausme, t. y. su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 59-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S..

Nuteistajam buvo nustatytos šios pareigos:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki bausmės pabaigos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 28 d.;auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą iki 2015 m. rugsėjo 28 d.;per du mėnesius nuo lygtinio paleidimo pradėti dirbti.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikime yra siūloma J. S. panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis vykdė dalį teismo nustatytų pareigų, t. y. nakties metu būti namuose, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Nuteistasis visą probacijos laikotarpį dirbo. Vis tik nuteistasis piktybiškai vengė atlyginti padarytą 20418,21 Eur turtinę žalą, šiuo metu jis yra atlyginęs tik 130 Eur žalos. J. S. iki šiol užsiima individualia veikla, jis nėra pateikęs pajamų deklaracijos už 2014 metų mokestinį laikotarpį.

Teikime pažymima, jog nukentėjusioji, kuriai J. S. privalėjo atlyginti žalą, yra mirusi, tačiau yra paveldėtojas, kuriam nuteistasis šiuo metu ir privalo atlyginti žalą. J. S. yra paaiškinęs, kad nori pats susitarti su paveldėtuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau žalos atlyginimo procesą vilkino, vengė bendrauti su paveldėtoju.

Teikime taip pat nurodoma, jog J. S. šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, be to, jis probacijos laikotarpiu buvo tris kartus baustas administracine tvarka, jam paskirtos baudos nėra sumokėtos.

Posėdžio metu Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas prašė teikimą tenkinti ir papildomai nurodė, jog nuteistasis buvo baustas administracine tvarka daugiau kartų nei yra nurodyta teikime.

Nuteistasis J. S. ir prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismas priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, galima konstatuoti, jog yra pagrindas panaikinti lygtinį paleidimą.

Nagrinėjamu atveju, teismas mano, jog nėra pakankamo pagrindo J. S. panaikinti lygtinį paleidimą ir jį pasiųsti vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismui pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pradėti dirbti. Iš pateikto teikimo turinio galima daryti išvadą, kad J. S. prašoma panaikinti lygtinį paleidimą ir vykdyti likusią bausmės dalį iš esmės tik dėl to, kad jis vengė atlyginti nusikalstama veika padarytą 20418,21 Eur turtinę žalą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyrius J. S. elgesį kontroliuoja nuo 2013 m. lapkričio 5 d. J. S. 2013 m. lapkričio 12 d. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų vykdymu bei teisinėmis pasekmėmis už jų nevykdymą. Taigi J. S. buvo aiškiu, kokias pareigas jis turi vykdyti ir kaip jos turi būti vykdomos, taip pat jam buvo žinomos pareigų nevykdymo pasekmės.

Teismui nekyla abejonių, jog J. S. nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų vykdomas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Štai nuteistasis 2014 m. sausio 31 d. paaiškinime nurodė, jog žala nukentėjusiajai S. G. nebuvo atlyginta, kadangi nukentėjusioji pareikalavo iš karto atlyginti visą žalą. Akivaizdu, jog toks paaiškinimas yra vertintinas, kaip bandymas nepagrįstai pateisinti savo neveiklumą, nes nepriklausomai nuo nukentėjusiosios pageidavimų, nuteistasis galėjo pagal savo išgales žalą atlyginti dalimis. Nukentėjusiajai S. G. 2014 m. sausio 11 d. mirus, Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyrius iš Centrinės hipotekos įstaigos tik 2014 m. spalio 6 d. gavo atsakymą, kas priėmė nukentėjusiosios palikimą ir tuo pačiu, kam turi būti atlyginta žala. Iš J. S. 2015 m. balandžio 8 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2015 m. vasario 12 d. buvo informuotas, jog turtinę žalą privalo atlyginti O. T., su šiuo asmeniu jis susisiekė, sužinojo jo gyvenamąją vietą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlyginta bent dalis žalos. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog J. S. nuolat žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau realių veiksmų ėmėsi, t. y. į O. T. banko sąskaitą pervedė pinigus, tik po to, kai buvo informuotas, jog jo byla bus perduota teismui dėl probacijos panaikinimo. Taip pat J. S. teikimo nagrinėjimo metu pateikė pakvitavimą, kuriame nurodoma, jog jis O. T. sumokėjo 400 Eur, ir susitarimą, kuriame jis įsipareigoja kiekvieną mėnesį O. T. mokėti po 200 Eur. Taigi akivaizdu, jog J. S. netinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Tuo pačiu konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad J. S. apskritai nevykdė minėto įpareigojimo. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje įvertinus tai, kad kiti teismo nustatyti įpareigojimai buvo vykdomi, vieno iš paskirtų įpareigojimų netinkamas vykdymas nėra pakankamas pagrindas tenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimą dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad du iš J. S. teismo paskirtų įpareigojimų taip pat yra susiję su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, t. y. pareiga auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, pradėti dirbti (J. S. dirba taksi vairuotoju).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog J. S. iš tikrųjų kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinės teisės pažeidimų padarymas neigimai charakterizuoja J. S. ir formaliai žiūrint galėtų būti vertinamas, kaip pagrindas panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, teismas mano, kad J. S. pažeidimų pobūdis, neleidžia besąlygiškai teigti, kad jis nenori paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengia pasitaisyti.

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog J. S. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. rugpjūčio 26 d. panaikinus ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. liepos 21 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl nusikalstamos veikos (ar veikų), kuri galimai buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties priėmimo, t. y. iki J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo atlikimas dar nereiškia, kad J. S. yra padaręs nusikalstamą veiką.

Teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad J. S. netinkamai vykdė vieną iš jam nustatytų įpareigojimų, yra baustas administracine tvarka, šiuo metu jam yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas pagrindas tenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimą dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo. Čia pabrėžtina, jog J. S. tris iš keturių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų vykdė tinkamai, jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo yra atlyginęs dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, rūpinasi savo šeima, duomenų, kurie leistų teigti, kad J. S. būtų padaręs naujų nusikaltimų nėra. Taigi teismas mano, jog tenkinus Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimą, nebūtų užtikrintas bausmės teisingumo principo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, įgyvendinimas.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovo teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam J. S. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis