Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinė byla Nr. AS-525-642-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
AS-525-642-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“
Administracinė byla Nr. AS525-642/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“ skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Virdaras“ skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 (toliau – ir Sprendimas) 1 dalies 2 pastraipą, kurioje nustatytas darbo laiko apribojimas UAB „Virdaras“ užkandinėje Turgaus a. 13, užkandinėje Tilžės g. 99, kaip neteisėtą; sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, pažymėjo, jog, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, bus padaryta nepagrįsta žala pareiškėjui ir kitoms Sprendime nurodytoms įmonėms. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas apsaugotų savivaldybės tarybą nuo galimo nuostolių atlyginimo bei pareiškėją nuo nepagrįstų nuostolių, kurie gali būti labai dideli.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, be kita ko, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė Sprendimo 1 dalies 2 pastraipos galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė panaikinti 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta pareiškėjo UAB „Virdaras“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir sustabdyti Sprendimo 1 dalies 2 pastraipos, kurioje nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Virdaras“ užkandinėje Turgaus a. 13, užkandinėje Tilžės g. 99, galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rėmėsi ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nurodė, jog, sutikdamas su atskiruoju skundu, mano jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti tenkintinas, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje Nr. I-653-289/2010 naikintina. Pažymėjo, jog, apribojus alkoholio prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolius. Tačiau, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo, kitų asmenų interesų. Pareiškėjo UAB „Virdaras“ interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu Sprendimu užtikrinti viešąją tvarką (iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo matyti, kad jis priimtas remiantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010-06-30 raštu Nr.40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo“). Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – sustabdžius Sprendimo laikiną galiojimą dalyje, kurioje kyla tiesioginės pasekmės pareiškėjui, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be to, pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali negauti pajamų, nėra aplinkybė dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Pabrėžė, jog tokios nuostatos buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (bylos Nr. AS556-772/2009, AS556-587/2008).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, kad Sprendimas yra vienasmeniškas teisės aktas, sukuriantis apribojimus vienam ūkio subjektui dėl jo veiklos. Tokia veikla negali būti vertinama kaip visuomeninio pobūdžio, turinti pasekmių visuomenės narių sveikatai, turto saugumui bei nepilnamečių saugumui.

2. Nagrinėjamu atveju, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, o teismui nepatenkinus pareiškėjo skundo, atsakovui neigiamos pasekmės nebūtų sukurtos, nes jis ir toliau galėtų vykdyti savo tiesiogines funkcijas kontrolės srityje, mažinant bendrąjį alkoholio vartojimą, jo prieinamumą nepilnamečiams.

3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes priėmė atsakovo poziciją dar iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-587/2008) ir pažymi, jog ta aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali prarasti pelno dalį, nėra aplinkybė, dėl kurios nebūtų galima atkurti padėties, buvusios iki Sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimo dalies, kuria UAB „Virdaras“ užkandinėms Turgaus a. 13 ir Tilžės g. 99 nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val. Pareiškėjas prašė sustabdyti šios Sprendimo dalies galiojimą, motyvuodamas tuo, jog, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir teismui galimai nepatenkinus pareiškėjo skundo, atsakovas neigiamų pasekmių nepatirtų, be to, pareiškėjas patirtų nuostolių.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS556-587/2008), svarstant klausimą dėl ginčijamo administracinio akto sustabdymo, turi būti įvertinti pareiškėjo, atsakovo interesai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas, remiantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. rašte Nr. GS-13 pateikta informacija (b.l. 51–52) dėl viešosios tvarkos ir kitų pažeidimų prie pareiškėjui priklausančių užkandinių, vertinant, jog tokiu Sprendimu bus pagerinta kriminogeninė padėtis (b.l. 44). Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS556-772/2009, AS556-587/2008), pagal kurią nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolius, tačiau pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu Sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Pažymėtina, jog pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pat nurodytina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (bylos Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008), kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Įvertinus tokią administracinių teismų praktiką, byloje pateiktus įrodymus, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo stabdyti skundžiamos Sprendimo dalies galiojimo. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo principą. Tuo tarpu nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo įgyvendinimas nebūtų apsunkintas ar nepasidarytų negalimas. Byloje nepateikti kiti argumentai ar įrodymai, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra būtinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat pateikė argumentus, susijusius su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tačiau šiuo atveju yra sprendžiamas išimtinai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, atskirai nevertinant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vertintina, jog tokie pareiškėjo argumentai neturi reikšmės, nagrinėjant jo pateiktą atskirąjį skundą. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, priimdamas atsakovo pozicija, kadangi ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia pirmosios instancijos teismas galimybę, sutinkant su atskiruoju skundu, pačiam panaikinti skundžiamą nutartį.

Todėl, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas