Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-12 · Civilinė byla Nr. 2S-175-324/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-12
Bylos Nr.
2S-175-324/2010
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04130-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-175-324/2010;(Proceso Nr. 2-13-3-04130-2009-8);
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė;
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-5401-90/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Alsva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tenkindamas kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi areštavo skolininkui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, jų neužtenkant ir kilnojamuosius daiktus, o nepakankant materialaus turto, trūkstamai sumai pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank, A/S Lietuvos filialas, ne didesnei nei 39116,63 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis. Areštavus pinigines lėšas, leido skolininkui iš jų atsiskaityti su kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, vykdyti privalomus mokėjimus valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į aplinkybes, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra didelė, skolininkas ilgą laiką nevykdo prievolės, siekdamas, jog per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų stabili ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Kreditorius neįrodė, kad pareiškimo suma skolininkui yra didelė. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką turtinio pobūdžio bylose didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi atsižvelgti ir įvertinti šį kriterijų tik tais atvejais, kai skolininko nuosavybės teise valdomas turtas yra žymiai mažesnis už reikalavimo sumą. Teismas, konstatuodamas, kad reikalavimo suma yra didelė, neturėjo jokių objektyvių duomenų apie skolininko nuosavybės teise turimą turtą, jo finansinę padėtį, veiklos pelningumą. Skolininkas yra pelningai veikiantis juridinis asmuo. Per praėjusius finansinius metus jis uždirbo daugiau nei 4900000 Lt pelno, nuosavybės teise valdomo turto vertė per paskutinius finansinius metus padidėjo daugiau nei 13500000 Lt, o bendra nuosavybės teise valdomo turto vertė lygi 26145140 Lt. Skolininkui nuosavybės teise priklausančio neįkeisto ir kitaip neapsunkinto nekilnojamojo turto vertė lygi 1890225 Lt. Teismas klaidingai aiškina proporcingumo principą. Akivaizdu, kad 39116,63 Lt reikalavimo suma skolininkui nėra didelė.

Teismo pozicija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu yra nevienareikšmė. Nutarties pradžioje konstatuojama, kad kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmetamas, vėliau pateikiami prieštaringi motyvai ir galiausiai nusprendžiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kreditorius, reikalaudamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu, pažeidžia rungimosi principą, šį reikalavimą reiškia nesąžiningai. Jis teismui nepateikia jokių konkrečių duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, jo finansinę padėtį, vykdomos ūkinės veiklos pelningumą, nors tokie duomenys yra viešai prieinami Juridinio asmenų registro centriniame duomenų banke (CK 2.66 straipsnio 4 dalis).

Nepagrįstai nutartis priimta nepranešus apie tai skolininkui. Neįvertinta, kad byloje nėra įrodymų apie galimą skolininko turto slėpimą, perleidimą tretiesiems asmenims, skolininkui priklausančio prašomo areštuoti turto suvaržymus ar kitokias aplinkybes, susijusias su skolininku, kurios patvirtintų galimą grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Dėl to nėra juridinio pagrindo laikyti įrodytomis tas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus apie tai skolininkui. Teismas, neinformuodamas skolininko apie kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė teisės būti išklausytam principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių, rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principus.

Prašo nutartį panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad skolininkas neįrodė teiginio, jog skolos suma jam nėra didelė. Jis pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 metus, todėl nėra neaišku, kokia skolininko turtinė padėtis yra šiuo metu. Skolininko pagrindinė veikla vykdoma statybų sektoriuje, tačiau žinoma, kad šio sektoriaus padėtis ekonominio nuosmukio metu yra ypatingai sunki. Iš viešos teismų informacinės sistemos LITEKO matosi, kad skolininkui yra iškelta bylų dėl skolos priteisimo ir kitų turtinio pobūdžio bylų, kuriose skolininkas įtrauktas kaip atsakovas. Skolininkas savo gerą finansinę padėtį gali įrodyti sumokėdamas skolą. Kreditorius nepažeidė teisingumo, protingumo, proporcingumo principų ir nesiekė specialiai padaryti žalos skolininkui, tik pasinaudojo jam įstatymo suteikta galimybe ginti savo pažeistą teisę teisme ir prašyti teismo užtikrinti jos vykdymą ateityje. Skolininkas neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pakenkė skolininko veiklai arba gali kitaip daryti neproporcingą žalą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į skolininko interesus, todėl nusprendė areštuoti ne skolininkui priklausančias pinigines lėšas, o nekilnojamąjį turtą, taip siekdamas kuo mažiau suvaržyti skolininko teises. Kreditorius neprivalo tikrinti skolininko finansinės būklės, nes pakanka fakto, kad skolininkas nėra atsiskaitęs su kreditoriumi. Papildomų duomenų užsakymas iš atitinkamų duomenų bankų yra mokamas ir jų pateikimas užtrunka, todėl tai prieštarauja kreditoriaus siekiui išspręsti šalių konfliktą per įmanomai trumpiausią laiką ir mažiausiomis sąnaudomis. Skolininkas pažeidė protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus, nes neįvykdė savo prievolės kreditoriui geruoju, o kreditoriui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kad būtų per įmanomai trumpiausią laiką ir patiriant mažiausiai išlaidų išspręstas šalių konfliktas, pateikė prieštaravimus, tačiau jų pagrindo nenurodė, nepateikė argumentų, kodėl nesumoka skolos. Teismas teisingai nusprendė nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs apie tai skolininkui, nes skolininkas buvo ragintas sumokėti skolą geruoju, tačiau to nepadarė, todėl mano, kad jis piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi ir dėl to realiai egzistuoja galimybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skolininkui iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, buvo sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus, kurie, jo manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas skolininko argumentas, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriui nepateikus jokių konkrečių duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, jo finansinę padėtį, vykdomos ūkinės veiklos pelningumą ir tokiu būdu neįrodžius, jog nagrinėjamoje byloje gali kilti sunkumų įvykdant teismo įsakymą.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones preziumuojamas tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą.

Iš apeliacinės instancijos teismui skolininko pateikto 2008 m. balanso matyti, kad įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 26145140 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 11774123 Lt, iš jų mokėtinos per vienerius metus – 8666603 Lt, po vienerių metų – 3107520 Lt. Nors skolininko turimo turto vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo didesnė už per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bei galimam kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui reikalingą sumą, tai dar neįrodo, kad kreditoriui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas ateityje skolininkui nesudarys sunkumų. Byloje nėra pateikti įrodymai apie skolininko turtinę padėtį šiuo metu. Nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos praėjo daugiau nei metai laiko ir skolininko turtinė padėtis galėjo pasikeisti. Skolininkas nepateikė duomenų iš viešųjų registrų apie jam nuosavybės teise priklausantį registruotą turtą, jo vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus. Iš to spręstina, kad skolininkas neįrodė tokios geros savo turtinės padėties, iš kurios būtų galima daryti išvadą apie nebuvimą grėsmės, jog kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pagrįstai taikė skolininko turto areštą.

Teisėjų kolegija nesutinka su skolininko argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia proporcingumo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais skolininko atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumo principas įpareigoja teismą taikyti tokias poveikio priemones, kurios atitiktų galimo pažeidimo mastą ir jo pobūdį, nevaržytų asmens teisių labiau, negu to iš tiesų reikia. Pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant ir kilnojamąjį turtą, ir tik šio turto nepakankant – skolininko pinigines lėšas ne didesnei nei 39116,63 Lt sumai, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog „prašymas atmetamas“, nesudaro pagrindo dėl to naikinti nutartį, nes iš toliau sekančių motyvų bei nutarties rezoliucinės dalies akivaizdu, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Kreditorius prašyme nurodė, jog skolininkas įsiskolinęs už 4 mėnesius, skola yra didelė, į raginimus sumokėti geruoju skolininkas nereaguoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas skolininkui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą ir dėl to išspręsti šį klausimą, nepranešęs skolininkui. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus skolininkui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis procesinės teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Skolininkas atskiruoju skundu apskundė teismo priimtą nutartį, tad galėjo pareikšti visus savo argumentus, susijusius su kreditoriaus pareikštu prašymu ir skundžiama nutartimi, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, ir tokiu būdu įgyvendinti teisės būti išklausytam, teisėtų lūkesčių, rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principus.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas