Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-17400-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25272495091).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17400-2025 (toliau ir – nutarimas) A. N. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, už tai jam paskirta galutinė 140 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d. gautas atsakomybėn patraukto A. N. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas nesutinka su protokolu ir nutarimu ir prašo vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 punkto 2 papunktį panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. N. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Nelabai ką atsimena, jau tiek laiko praėjo. Nurodė, jog jis pirmas kvietė policijos pareigūnus, nes neprisistatę ir nepateikę jam savo pažymėjimų jį ant žemės paguldė baro apsauginiai, kuriems kažkas nepatiko ir jie pradėjo prie jo kabinėtis. Įvyko konfliktas su apsauginiais. Kadangi viskas vyko bare, ten pardavinėjamas alkoholis, todėl gal padaugino tą vakarą alkoholio, gal garsiai kalbėjo ir apsauginiams nepatiko. Apsauginiai neprisistatė, pradėjo jam rankas kišti, užlaužė rankas. Paguldė ant žemės, atrankius uždėjo. Atvykus policijos pareigūnams nesitikrino blaivumo, nes jam nepateikė sertifikato originalo. Ryte pasitikrino blaivumą, nes norėjo, kad jį greičiau išleistų. Prie policijos automobilio jam jokių alkotesterio dokumentų nerodė, jis išvadino policijos pareigūnus durneliais. Kai jį vedė prie automobilio, jis prašė pristatyti, tai vienas vos ne vos prisistatė, o kai pasakė jiems, kad privalo pateikti pagal įstatymus dokumentus, jie išprovokavo jį dėl neadekvataus elgesio, jis pradėjo keiktis. Keikėsi ne lietuviškai. Neatsimena, ar prisistatė, ar prašė policininkai dokumento. Turėjo dokumentą su savimi, bet kodėl turėjo jiems rodyti. Kai uždarė, tada paėmė daiktus, kortelę. Iš tikrųjų policijos pareigūnų buvo ne vedimas, o tempimas su užlaužtomis rankomis. Turėjo pirmiausia jie aiškintis aplinkybes, priimti pareiškimus, video pažiūrėti, bet iš karto užlaužė rankas. Jie prašė prisistatyti, bet reikia reikalauti. Įstatyme nėra parašyta, kad policijos pareigūnas turi teisę reikalauti dokumento. Nenorėjo prisistatyti, neprivalo. Rankų nestangino, tiesiog neleido uždėti antrankių. Pareigūnams netrenkė. Labai seniai buvo baustas administracine tvarka, tačiau daug bylų grąžinta jiems ir jie nieko nedaro. Registre nėra parašytos bylos, kurias laimėjo jis prieš policiją. Nurodė kovojantis su sistema, nori, kad būtų pagal įstatymus, o ne taip, kaip policijos pareigūnas pasakė, gyvena pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, konstituciją, BK, ANK. Nežino, kiek dažnai vartoja alkoholį, jis ne medikas. Policininkai nurodo, jog nustatė pagal požymius, kad neblaivus, bet jie ne medikai, turėjo vežti pas medikus. Išprovokavo jį su neteisėtais reikalavimais. Visoje Europoje policija turi pasakyti visas teises, už ką sulaikomas, o jie to nedarė. Su vaizdo įrašu yra susipažinęs. Pagal teismų praktiką, taip pat akcentuojama, kad teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinę veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką proceso dalyvių elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir įvertinti susidariusią situaciją. Policijos pareigūnai nieko nesiaiškino, iš karto jį suėmė ir išsivedė, kodėl nėra įrašo, kaip jis guli bare ant žemės. Jie net nesiaiškino, kodėl jis kvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai privalo pagal jų įstatymą, kada nori naudoti fizinę jėgą, prieš panaudojant fizinę jėgą, du kartus įspėti, ramiai, be jokių konfliktinių situacijų, o šiuo atveju to nebuvo. Lietuvos Respublikos ANK 507 straipsnio 2 dalis įtvirtina administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareigą priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padaryta administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Čia pagal viską turėjo būti pagal įstatymus melagingas iškvietimas darbuotojams Piana Vyšnia, jie iškvietė policiją, pasakė, kad aš šioks toks ir toksai ten kažką pridariau, o pareiškimo neparašė, čia yra aiškiai melagingas iškvietimas. Jų kažkodėl nenubaudė. Kodėl baro darbuotojai neparašė pareiškimo. Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta kas yra vieša vieta, ten, kur gali bet kas papulti, užeiti čia parduotuvės, teismas, į policiją gali užeiti, vieša įstaiga, o policijos mašina yra ne vieša vieta. Vadovautis reikia įstatymu, o ne savo tiktai išgalvotom kažkuom. Be to konstatuoti atitinkamų faktų buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, viską, dėl ko šitie keiksmažodžiai buvo reikia išsiaiškinti, o ne atskirais įrodymais remtis, kaip buvo šiuo atveju. Turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės, kadangi administracinėn traukiamo piliečio kaltė visiškai neįrodyta vertinant vaizdo medžiagą, esančius byloje įrodymus ir policijos pranešimo turinį, nustatyti prieštaravimus. Visi byloje esantys prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nustačius, jog manytina nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylos dalyje nėra abejoti objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltę. Gerai, jeigu rusiškai priima tokius žodžius, taip, keikiasi, bet visuma, dėl ko, kad buvo išprovokavimas, visos jo teisės pažeistos ir tik tada jis pradėjo vartoti kažkokius neaiškius žodžius, pagal Konstituciją tik valstybine lietuvių kalba galima kalbėti, o čia kažkokie rusiški keiksmažodžiai buvo pavartoti. Protokolas buvo surašytas ne prie jo, jam tik buvo bandoma jį įteikti., jis atsisakė priimti, nes ne prie jo buvo surašytas protokolas. Surašytas protokolas už administracinius nusižengimus, pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą reiškia žodžius ir nurodymų nevykdymą bei nedidelį viešos tvarkos pažeidimą. Taigi jis viską padarė tiktai dėl to, kad jį išprovokavo savo neteisėtu elgesiu policijos pareigūnai ir jis neišlaikė, jam susisuko galva, tai neatleidžia nuo šito, bet čia ir blaivus gali pradėti tą patį daryti. Pažymėtina, kad kaltu dėl asmens administracinio nusižengimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, duomenų, kuriais remiantis galima matyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinkus įrodymus nelieka jokio protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kuria turi būti skiriami nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose administracinio nusižengimo numatyta sudėtis. Administracinių nusižengimų sudėties įrodymai sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vienu iš administracinių nusižengimų sudėties elementų nebuvimas paneigia administracinės atsakomybės institutų taikymą, asmens veika, veikimas arba neveikimas, ir asmens kaltė yra privalomi administracinių nusižengimų sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patraukta administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių byloje numeris N9-990/2006 ir N444-216/2011 ir dar N44-619/2011. Pabrėžė, kad čia buvo išprovokavimas, policijos pareigūnai nevykdė savo įsipareigojimų, o reikalavo iš jo, pareikalavau parodyti pažymėjimą, nerodė, iš kur jis gali žinoti, čia policija, ar ne policija, tai jis irgi gali pasakyti, kad jis policininkas ir su policininko uniforma vaikščioti. Taip elgtis negalima ir elgėsi ne pagal įstatymus. Pažymėjimą jam tik pademonstravo, bet taip neturi būti. Jis lietuviškai nesikeikė, todėl nelaikytina, kad keikėsi. Čia reikia aiškintis, čia turi būti pagal viską atgal grąžinti dokumentai, tegul jie daro viską iš naujo, pilną tyrimą, o policija niekad jokių tyrimų administracinių neatlieka, niekada.

Institucijos atstovas apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. skundžiamu nutarimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį nubaustas galutine, subendrinta nuobauda – l40 Eur bauda už tai, kad būdamas neblaivus (girtumas nustatytas pagal fiziologinius požymius – iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, akys paraudę, elgesys agresyvus, neadekvatus, judesiai nekoordinuoti, girtumą pasitikrinti atsisakė) bare „Piana Vyshnia“ konfliktavo su darbuotojais. Atvykus policijos pareigūnams šūkavo, įžeidinėjo policijos pareigūnus, vadindamas juos įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, strangrino rankas, bandė trenkti pareigūnui. Abu administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, t. y. įžeidimą. Tai užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Be to, ANK 508 straipsnio nuostatos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, stangrino rankas, bandė trenkti pareigūnui. Policijos pareigūno teisėti reikalavimai (nusiraminti, prisistatyti, nestangrinti rankų, sėsti į tarnybinį automobilį) pareiškėjui buvo išsakyti aiškiai ir suprantamai, jam suprantama kalba, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. Pareiškėjas policijos pareigūno reikalavimų pateikti asmens tapatybės dokumentą, prisistatyti, ar kitaip atlikti tapatybės nustatymo procedūrą ignoravo, vilkino laiką, trukdė vykdyti pareigas numatytas Lietuvos Policijos įstatyme, stangrindamas rankas neleido uždėti jam antrankių, atsisakė sėstis į policijos automobilį, nenusiramino. Byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas su policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, juos vadino necenzūriniais žodžiais, taip žemino jų garbę ir orumą.

Teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra aišku, kokius pareigūno reikalavimus pareiškėjas atsisakė vykdyti bei kokiu būdu buvo pažeista pareigūnų garbė ir orumas. Pareiškėjas nurodė, jog visus veiksmus atliko išprovokuotas, tačiau kadangi policijos pareigūnai neturėjo ką surašyti, tai surašė protokolą už šiuos pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, kad pareigūnai 2025 m. gegužės 11 d., 04.20 val., atvyko į barą „Piana Vyshnia“, kur pagal iškvietimą buvo pranešta, kad viduje yra agresyviai nusiteikęs asmuo, kurį sulaikė apsaugos darbuotojai. Priėjus prie asmens, kuris gulėjo ant žemės prispaustas apsaugos darbuotojo, paleidus jį ir pareikalavus, kad jis nusiramintų, šis nenusiramino ir šūkavo. Vedant link tarnybinio automobilio, jis pradėjo šaukti „Jūs ne pareigūnai, jūs mentai“, bandant atlikti dalinę apžiūrą bandė trenkti kolegai, paėmus už rankos ir pareikalavus nusiraminti, jis šaukė „Mentai jūs, gandonai, pyderastai“. Bandant pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, šis pradėjo priešintis, standino rankas, o pareikalavus nusiraminti pasakė „musarai, pydarai jūs“. Nevykdydamas reikalavimo prisistatyti, duoti ranką, nestangrinti rankų, sėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, kurie jam buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išsakyti, pažeidė ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog neprivalo nešiotis asmens dokumento ir pateikti jį policijos pareigūnams, su tokiais pareiškėjo argumentais sutiktina tik iš dalies. Nors iš tikrųjų nėra privaloma visuomet turėti su savimi asmens dokumentą ir pareikalavus jį pateikti policijos pareigūnams, tačiau tokiu atveju asmuo privalo prisistatyti, kad būtų nustatyta jo asmenybė. Taigi neturėdamas su savimi asmens dokumento, nors šiuo atveju pareiškėjas ir pats nurodė, jog jį turėjo, privalėjo prisistatyti savo tikru vardu ir pavarde bei nurodyti tikrus gimimo metus, kad būtų galima asmenį identifikuoti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad paprašytas pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti pareiškėjas pareigūnų nurodymus ignoravo, trukdė vykdyti tarnybines pareigas, prisistatė išgalvotu vardu, taip nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nusiraminti. Taip pat iš pareiškėjo policijos pareigūnams žodžiu pateiktų asmens duomenų matyti, jog pareiškėjas aiškiai suprato, ko iš jo reikalauja policijos pareigūnai, tačiau nevykdė nurodymų tyčia, sąmoningai nurodydamas išgalvotus asmens duomenis. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnų neįžeidinėjo, o tik norėjo, kad jie ne prašytų, o reikalautų, kaip dera policijos pareigūnams, asmens dokumentų ar prisistatyti, teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, paneigtą prieš tai aptarta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, o paaiškino, kad tokie reikalavimai buvo neteisėti, todėl jis neprivalo jų vykdyti. Prašomas nusiraminti pareiškėjas garsiai šaukė, keikėsi, vadino pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, taigi nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, kad būtų galima išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų reikalavimai ir nurodymai buvo teisėti ir pagrįsti, tai, kad pareiškėjo vertinimu, pareigūnų vartotas žodis „prašom“ nebuvo tinkamas reikalavimui išreikšti, nekeičia duotų nurodymų esmės, kuriuos pareiškėjas suprato, ir kurių nevykdė.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas bandė trenkti pareigūnui. Ši aplinkybė nurodyta ir Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyr. patrulio V. L. tarnybiniame pranešime bei iškvietimo kortelėje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nebandė trenkti pareigūnui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad norint atlikti dalinę asmens apžiūrą pareiškėjas pradeda muistytis, vėliau yra paguldomas ant žemės ir jam bandoma uždėti antrankius. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad pareiškėjas ir tikrųjų sudavė pareigūnui, tačiau netikėti policijos pareigūnų parodymais ir konstatuoti, jog bandymo trenkti nebuvo, nėra pagrindo, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad vyksta susistumdymas tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo. Tiek iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, tiek iš pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog pareiškėjas iš esmės buvo nusiteikęs prieš bet kokius policijos pareigūnų atliekamus veiksmus ir jų neketino vykdyti jų reikalavimų.

Iš pateikto pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašo matyti, kad 00:39 laiku asmuo neleidžia atlikti asmens apžiūros, 00:55 laiku neduoda rankų, 02:02 laiku pavadina „pyderai jūs“, 03:04 laiku pavadina „pyderastai“, 03:21 laiku pasako „(necenzūriniai ždožiai)“, tokiu būdu žemino pareigūnų garbę ir orumą.

Pareiškėjas teigia, kad policija neatliko jokio tyrimo, protokolą surašė jam nedalyvaujant pavartojo keiksmažodžius išprovokuotas policijos pareigūnų veiksmų. Su šiais pareikėjo argumentais negalima sutikti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas buvo neblaivus, to neginčijo ir jis pats teismo posėdžio metu. Kaip minėta anksčiau policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat A. N. kaltinimas buvo suformuluotas konkrečiai, nurodant, kokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, bei kaip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas nevykdė nei vieno policijos pareigūno reikalavimo, vadino juos necenzūriniais žodžiais, paprašytas nenusiramino, todėl naikinti nutarimo ir grąžinti bylos papildomam tyrimui atlikti nėra pagrindo.

Įvertinęs prieš tai nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, taip pat pagrįstai nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad abu nusižengimai padaryti pakartotinai.

Teismas konstatuoja, kad administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ištirtos tinkamai, veikos kvalifikuotos teisingai, atskiros nuobaudos ir galutinė administracinė nuobauda skirta tinkamai vadovaujantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17400-2025 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Kiti skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17400-2025 palikti nepakeistą ir A. N. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.