- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1306-167/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01374-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- R. B., A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta - prie Šiaulių miesto savivaldybės, teistas 5 kartus:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1994-09-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 111 straipsnio 1 dalį už tyčinį sunkų kūno sužalojimą - laisvės atėmimo bausme 3 metams;
2) Šiaulių apygardos teismo 2001-09-04 nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį už tyčinį nužudymą - laisvės atėmimo bausme 8 metams (BK straipsnis galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);
3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-12-13 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalyse ir 65 straipsnyje nustatyta tvarka bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2001-09-04 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 5 mėn. 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-03 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teistas 2 kartus:
1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-12-19 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;
2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. ir A. Š. 2013 m. liepos 21 d. apie 20 val. 30 min., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. S. sveikatą, padarydami nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą nugarėlėje, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o būtent: Šiaulių mieste, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16, pirmos laiptinės penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje A. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. S. į kairį skruostą, tuo metu R. B. stovint šalia ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam A. S. priešintis, kartu reikalavo pasakyti, kur gyvena liudytojai E. P. ir A. T., po ko R. B. pastūmė nukentėjusįjį A. S., kuris atatupstas nukrito ir atsisėdo į šalia stovėjusį fotelį, o A. Š. jam vieną kartą spyrė į veido sritį; po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16, 106 kambaryje, kartu reikalavo nukentėjusiojo A. S. pasakyti, kur gyvena liudytojai E. P. ir A. T., A. Š. reikalavo, kad nukentėjusysis A. S. parodytų savo mobiliojo ryšio telefoną, ar nėra minėtų asmenų duomenų ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį bei spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo metu R. B. stovėjo šalia ir atėmė galimybę nukentėjusiajam A. S. priešintis. Po to, R. B. pervertė nukentėjusįjį A. S. ant žemės, užlaužė vieną ranką ir reikalavo pasakyti, kur gyvena liudytojai E. P. ir A. T..
Apklaustas kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. liepos 21 d. jis su A. Š. nuvyko pas nukentėjusįjį A. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, manydami, jog jis gali žinoti, kur yra E. P. ir A. T., kadangi įtarė, jog jie galėjo paimti 700 Lt iš R. B. namų, kai buvo pas juos namuose tą dieną. Nuvykus pas A. S., R. B. koridoriuje jį pastūmė, reikalavo, kad pasakytų, kur yra E. P. ir A. T., tačiau jis atsakė, kad nežino. Po kilusio konflikto bendro naudojimo koridoriuje, jis su A. Š. nuėjo į kambarį, kur nukentėjusįjį pastūmė, užlaužė ranką ir reikalavo pasakyti, kur yra E. P. ir A. T., parodyti mobilų telefoną, kad galėtų patikrinti, ar nėra kontaktų. Būnant kambaryje, A. Š. sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius. Žino, kad nukentėjusiajam A. S. buvo lūžusi nosis. Visą tai padarė iš savanaudiškų paskatų, užpuolė nekaltą žmogų. Visus kaltinime nurodytus smūgius pripažino. Buvo išgėręs ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nes būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų.
Apklaustas kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. liepos 21 d., adresu (duomenys neskelbtini) g. 16, Šiauliuose, vakare apie 20 val. kartu su R. B. nuvyko pas A. S., galvojo, kad iš R. B. paėmė pinigus A. T., kuris, jo žiniomis, gyveno pas nukentėjusįjį. Nuvykę rado A. S. koridoriuje. Jie liepė jam parodyti, kur yra A. T. su E. P., tačiau jis atsakė, kad jų nėra ir nebuvo pasirodę. Vieną smūgį kumščiu sudavė A. S. į kairį skruostą. Tada R. B. pastūmė A. S. ir jis atsisėdo ant fotelio, o A. Š. sėdinčiam spyrė į veido sritį, nes nepatikėjo nukentėjusiuoju, liepė eiti į kambarį ir parodyti, ar tikrai nėra E. P. su A. T.. Nuėję į kambarį, pamatė, kad jų ten tikrai nėra. Tuomet A. S. liepė parodyti telefoną, nes galvojo, kad galbūt E. P. su A. T. skambino ar rašė žinutę. A. S. parodė telefoną, tačiau jame jokių kontaktų nebuvo. R. B. stovėjo šalia ir reikalavo pasakyti, kur galima rasti A. T. su E. P.. Vėliau kalbėjo gražiuoju, tačiau to, ką norėjo sužinoti nesužinojo. Po to sudavė nukentėjusiajam kumščiu bei spyrė į veido sritį, dėl ko, jo manymu, nukentėjusiajam lūžo nosis. R. B. nuvertė A. S. ant žemės, nes pagalvojo, kad meluoja, taip pat R. B. nukentėjusiajam buvo užlaužęs ranką. Kaltinime nurodytus smūgius pripažįsta. Nusikaltimo padarymo metu A. Š. buvo neblaivus. Girtumas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui. Būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų. Pripažįsta, kad tai padarė tyčiniais veiksmais ir dėl savanaudiškų paskatų.
Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras.
Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:
Nukentėjusiojo A. S. apklausos protokole užfiksuota, kad 2013 m. liepos 21 d. vakare, apie 20.30 val., jis vienas pats rūkė bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 116, penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje. Tuo metu aplink jokių kitų kaimynų nebuvo. Rūkydamas pamatė, kad į bendrabutį atėjo pažįstami A. Š. ir R. B.. Jis tuo metu buvo visiškai blaivus, o jie abu girti. A. Š. su R. B. iš karto priėjo prie jo ir A. Š. nieko jam nesakęs sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį skruostą ir tada abu su R. B. jo pradėjo klausinėti, kur yra E. P. su A. T., kurie prieš tai pas jį gyveno, tačiau tuo metu, kai A. Š. su R. B. atėjo pas jį jų ieškoti, jie gyveno pas R. B.. Klausinėjant, kur yra E. P. su A. T., R. B. jį pastūmė, dėl ko jis atatupstas nukrito ir atsisėdo į šalia stovėjusį fotelį. Kai atsisėdo į tą fotelį, A. Š. jam vieną kartą spyrė į veido sritį ir pataikė tiesiai į nosį, bet tas smūgis nebuvo stiprus ir nosis jam nuo jo tada tikrai nelūžo. Kadangi jis jiems sakė, kad nežino, kur yra E. P. su A. T., A. Š. jo paprašė, kad jis su jais kartu pareitų į savo kambarį ir jiems parodytų, kad jo kambaryje E. P. su A. T. tikrai nėra. Jis sutiko ir kartu su jais parėjo į savo kambarį Nr. 106. Kai parėjo pas jį į kambarį, A. Š. su R. B. ir toliau jo klausinėjo, kur gali būti E. P. su A. T.. Jam atsakius, kad nežino, A. Š. liepė parodyti savo telefoną, ar jame nėra jų numerių, ar kokių SMS žinučių. Kai telefoną padavė A. Š., jie jį abu su R. B. patikrino, tačiau jokių nei E. P., nei A. T. duomenų nerado. Tada telefoną grąžino jam. Kai jie abu apžiūrinėjo jo telefoną, A. Š. pasakojo, kad jie abu su R. B. ir savo žmonomis buvo išvažiavę kepti šašlykų, kartu su jais važiuoti siūlė ir E. P. su A. T., tačiau A. T. kartu važiuoti atsisakė, pasiskųsdamas, kad jam skauda skrandį, dėl ko E. P. atsisakė kartu su jais vykti A. Š. nesakė. A. Š. dar pasakojo, kad jis A. T. paliko 20 Lt vaistams nuo skrandžio ir alui, o kai grįžo iš iškylos, R. B. namuose nei E. P., nei A. T. neberado, o iš R. B. namų buvo pavogti 700 Lt, kuriuos galėjo pavogti tik jie. A. Š. jo klausė, kur tie 700 Lt, tačiau, kai jis A. Š. atsakė, kad nežino, A. Š. tų 700 Lt nereikalavo. Tuo metu jie visi kalbėjosi stovėdami jo kambaryje. Pokalbio metu jis atsisėdo ant fotelio ir tada A. Š. vis dar klausinėdamas, kur būtų galima rasti E. P. su A. T., jam vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, po to iškart sudavė dar vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, pataikydamas tiesiai į nosį. Tas smūgis buvo stiprus, nes tada jam iškart iš nosies pasipylė kraujas ir būtent tada, jo manymu, nosis jam ir buvo sulaužyta. Tada jis, ketindamas eiti nusivalyti iš nosies bėgantį kraują, atsistojo nuo fotelio ir R. B. jį pervertė ant žemės ir užlaužęs vieną ranką pradėjo klausinėti, ar žadėjo pas jį ateiti E. P. su A. T.. Jis sakė, kad nieko nežino, su jais nebendrauja. Po to, jis pradėjo dejuoti, kad jam skauda ranką, kurią laikė užlaužęs R. B.. Tada A. Š. nustūmė R. B. nuo jo, po ko jie abu iškart išėjo lauk iš kambario. Jis iškart užsirakino buto duris ir, kadangi po kokios minutės jie grįžo ir „veržėsi“ pas jį atgal į kambarį, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. A. Š. su R. B. jo daugiausiai klausinėjo, kur yra E. P. su A. T., jiems labiausiai rūpėjo kaip ir kur juos būtų galima rasti, kaip jis suprato tam, kad atsiimti iš jų pavogtus pinigus. A. Š. su R. B. jo dėl tokio savo poelgio atsiprašė, jie tarpusavyje išsiaiškino, įvyko nesusipratimas, kad jis jų sumuštas buvo nekaltai, kad jis nežinojo ir negalėjo jiems pasakyti, kur yra E. P. su A. T. (11,13-16 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1012/13 (04) užfiksuota, jog nukentėjusiajam A. S. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėlėje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Išvada patvirtinta specialisto apklausos protokole (29-31 b. l.).
Liudytojos J. B. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2013 m. liepos 21 d., apie pietus pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriuose ji gyvena su savo buvusiu vyru ir dabartiniu sugyventiniu R. B., atėjo jo draugas A. Š.. Visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip tik tą dieną, tik dar prieš pradedant gerti, R. B. gavo savo palikimą, kuris jam priklausė mirus močiutei. Didžiąją pinigų dalį, jie iki pradedant gerti su R. B. jau buvo išleidę – pirko papuošalus, atidavinėjo skolas, kitus pinigus laikė prie savęs. Namuose buvo palikę 700 litų, kupiūromis 1x500 Lt ir 1x200 Lt., jie buvo palikti įnešti paskolai. Pinigus buvo padėję kambaryje esančioje sekcijoje, jie buvo padėti lentynoje, kur ji laiko parfumeriją, tiksliau užkišti, o lentyna yra uždaroma durelėmis. Pinigai akivaizdžiai nesimatė. Apie 15 val., jie visi trys, tai yra ji, A. Š. ir R. B. išvažiavo į gamtą kepti šašlykų. Pakeliui dar pasiėmė A. Š. draugę Robertą. Namuose liko R. B. draugas A. T. su savo mergina E. P., kurie pas juos svečiavosi jau iš vakaro, tai yra nuo 2013 m. liepos 20 d., nes neturėjo kur miegoti. Momentą, kai R. B. jai padavė 700 Lt, matė tik E. P., nes A. T. tuo momentu kambaryje tikrai nebuvo, o A. Š. buvo išėjęs į parduotuvę pirkti alaus. Grįžusi į namus pamatė, kad juose yra tik A. T., jo merginos E. P. namuose nebuvo. Ji atidariusi sekcijos dureles iškarto patikrino, ar yra pinigai vietoje, tačiau jų ten nebebuvo. Pasakė, kad dingo pinigai. Dar su R. B. pradėjo jų ieškoti, tačiau niekur nerado. Kaip tik tuo metu, kai su R. B. ieškojo pinigų, A. T. pabėgo iš jų namų. Tada ji paskambino A. Š. ir jam pasakė, kad A. T. su E. P. pavogė pinigus. A. Š. neprašė ateiti, tik paskambino pasiguosti. Tuoj po jos skambučio A. Š. atėjo. Jie abu su R. B. pasitarė ir abu išėjo iš jų namų. Kur – nesakė. Ilgai nesulaukusi R. B. ji pati paskambino į policiją ir pasiteiravo, ar jis nėra sulaikytas. Policijoje jai pasakė, kad yra. Kai R. B. buvo paleistas, jis jai papasakojo, kad vakare, kai išėjo iš namų, abu su A. Š. važiavo pas A. S., kuris yra A. T. svainis, nes ir pats A. T. yra sakęsis, kad anksčiau jis gyveno pas A. S., ieškoti A. T. ir jų pavogtų pinigų. R. B. jai dar pasakė, kad A. Š. A. S. davė į „galvą“, tačiau daugiau kas ten vyko ir kaip, nieko jai nepasakojo nei R. B., nei pats A. Š. (17-19 b. l.).
Liudytojos E. P. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2013 m. liepos mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, ji kartu su savo pažįstamu A. T. buvo laikinai apsistojus pagyventi pas J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jos abi kartu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Prieš tai ji su A. T. gyveno pas A. S., kuris yra jo svainis. Pas J. B. pagyveno tik apie vieną parą, nes jie su A. T. buvo apkaltinti pinigų vagyste, todėl daugiau ji pas J. B. nebegrįžo. Iš tiesų kaip tik tuo momentu, kai jie su A. T. apsigyveno pas J. B., jos buvęs vyras R. B. atgavo kažkokią skolą, ar palikimo dalį, berods 2000 Lt. Kiek žino iš tų pinigų jie atsiėmė savo užstatytus daiktus lombarde, R. B. J. B. nupirko auksinę grandinėlę, iš tų pinigų jie taip pat gėrė. Būdama pas J. B. bute, ji tikrai nematė kur J. B. pasidėjo 700 Lt, kurių vagyste dabar juos abu su A. T. ir kaltina. Gal ji tuo metu, kai J. B. dėjo tuos pinigus ir buvo kambaryje, tačiau tikrai nematė pinigų padėjimo momento. Po to, J. B., R. B. ir A. Š., kuris kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, išvyko iš namų, kaip suprato į gamtą kepti šašlykų. Jie su A. T. liko bute. Kai liko dviese, po kurio laiko A. T. sugalvojo eiti aplankyti savo sūnaus, ji taip pat išėjo į miestą pasivaikščioti. Iš buto su A. T. išėjo kartu, raktai nuo J. B. namų buvo pas A. T.. Būnant mieste, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino J. B. ir pasakė, kad jau grįžta namo. Tada ji paskambino A. T. ir jam pasakė, kad jis kuo skubiau grįžtų, nes raktai buvo pas jį. Ji taip pat susiruošė važiuoti į J. B. namus, nes tuo metu buvo pietiniame miesto rajone. Po kurio laiko, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino J. B., kuri pradėjo sakyti, kad iš jos namų yra pavogti pinigai, po to telefono ragelį perėmė R. B., kuris pradėjo grasinti susidorojimu, jei neatsiras pinigai. Kadangi R. B. buvo girtas, be to jis ką tik buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, ji tikrai jo išsigando, todėl į J. B. namus nebegrįžo (20-21 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu M. K. (duomenys neskelbtini) g. 16, nubraižyta schema, fotografuota (5-9 b. l.).
Asmens blaivumo testu užfiksuota, kad A. Š. 2013 m. liepos 21 d. 20 val. 37 min. buvo nustatytas 2, 14 promilės girtumas (39 b. l.).
Asmens blaivumo testu užfiksuota, kad R. B. 2013 m. liepos 21 d. 20 val. 41 min. buvo nustatytas 2, 14 promilės girtumas (39 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamųjų R. B. ir A. Š. visiškas prisipažinimas, byloje esantys aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai (specialisto išvada, nukentėjusiojo A. S. parodymai, liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens blaivumo testai) neginčijamai patvirtina, kad R. B. ir A. Š. 2013 m. liepos 21 d. apie 20 val. 30 min., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. S. sveikatą. Tokie jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, teistas, teistumas neišnykęs (85-91 b. l.), baustas administracine tvarka (80-82 b. l.), nedirba (83 b. l.), darbo biržoje registruotas. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant šiek tiek didesnį už minimalią (BK 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kad R. B. nusikalto neišnykus teistumui, laikomas recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio prasme, jam neskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-21 20.15 val. iki 2013-07-22 16.00 val. (1 para).
A. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, teistas, teistumas neišnykęs (54-60 b. l.), baustas administracine tvarka (46-51 b. l.), vykdo individualią veiklą, turi mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant šiek tiek didesnį už minimalią (BK 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kad A. Š. nusikalto išnykus teistumui, jis laikomas neteistu, dirba, išlaiko mažametį vaiką, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-07-21 20.15 val. iki 2013-07-22 15.10 val. (1 para).
R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, suimti teismo salėje.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. B. galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-21 20.15 val. iki 2013-07-22 16 val. (1 parą).
Kardomąją priemonę R. B., rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti ir suimti teismo salėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 m. lapkričio 4 d.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. galutinę laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-21 20.15 val. iki 2013-07-22 15.10 val. (1 parą).
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.