- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2-2306/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00364-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „4D Prekyba“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „4D Prekyba“ civilinėje byloje Nr. B2-1000-124/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo bei taikymo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios, jog asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui bankroto administratorių.
Ieškovas UAB „Skolvalda“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „4D Prekyba“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti trūkumus, tai yra per 7 dienas nuo nutarties įteikimo pateikti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą bei dokumentus: sutikimą administruoti įmonę, administratoriaus registravimo pažymėjimą ir leidimą teikti administravimo paslaugas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad neištaisius nutartyje minėtų trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė bankroto administratorių paskirti teismo nuožiūra, iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pasiūlytų administratorių kandidatūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Skolvalda“ pareiškimą bei papildomą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „4D Prekyba” laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad iki teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatyto termino pareiškėjas UAB „Skolvalda“ nepašalino pareiškimo trūkumų, tai yra nenurodė bankroto administratoriaus kandidatūros, nepateikė jo sutikimo administruoti įmonę, registravimo pažymėjimo ir leidimo teikti administravimo paslaugas. Pažymėjo, kad minėtoje nutartyje pareiškėjui buvo nurodyta, kad neištaisius minėtų trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Remdamasis tuo, kas paminėta bei vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies CPK 115 straipsnio 3 dalies normomis bei teismų praktikos išaiškinimais teismas pareiškėjo UAB „Skolvalda“ prašymą bei patikslintą prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „4D Prekyba” laikė nepaduotais ir grąžino jį padavusiam asmeniui – pareiškėjui.
Kartu teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato atvejį, kai pareiškėjas neprivalo siūlyti administratoriaus kandidatūrą – kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi įmonės darbuotojai. Nurodė, kad galimybės nepateikti administratoriaus kandidatūros, kai dėl bankroto bylos kreipiasi kreditorius, įstatymas nenumato.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Skolvalda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės tokiu būdu – laikyti paduotu jo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „4D Prekyba“ bei atitinkančiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodo, kad minimoje ĮBĮ normoje nurodyta teisė, o ne pareiga pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą. Be to, teismo pozicija dėl šios normos aiškinimo bei taikymo sąlygoja nesąžiningumą administruojant bankrutuojančias įmones, nes sudaroma prielaida kreditoriui, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, pasiūlius administratoriaus kandidatūrą, šis gali imtis atstovauti tokio kreditoriaus, o ne visų kreditorių interesus. Taigi tokia teismo nutartis prieštarauja pagrindiniam bankroto administratoriui keliamam reikalavimui – įmonės bankroto procese būtu nešališkam.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Minėta, kad šioje byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios, jog asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui bankroto administratorių.
Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek CPK normos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., CPK 5 str.). Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, be kita ko, įvykdžius vienodus visiems asmenims minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 13 str., 115 str. 2 d., 3 d., 138 str.).
Akivaizdu, jog kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei skolininkei, be bendrųjų CPK normose nurodytų reikalavimų yra privalu vykdyti šiuo atveju specialiųjų – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normų nurodymus. Kaip jau buvo minėta, ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti Vyriausybės įgaliota institucija.
Taigi pirmosios instancijos teismas, teisingai išaiškinęs šias nuostatas, pagrįstai nurodė, jog įstatymas suteikia teisę nepasiūlyti administratoriaus kandidatūros tik tuo atveju, kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi įmonės darbuotojai, kadangi šie subjektai laikytini labiau socialiai pažeidžiamais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-282/2013; 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinė byla Nr. 2-2002/2013; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta 2-2255/2013, etc.).
Remdamasis tuo, kas paminėta, bei vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies, CPK 115 straipsnio 3 dalies normomis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas pareiškėjui UAB „Skolvalda“ pirminį bei papildomą pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo šią nutartį naikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 178 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.