Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, E. M., L. K. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mama R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). R. V. mirė būdama našle. Santuokos metu R. V. su pareiškėjos tėvu J. V. susilaukė keturių vaikų: pareiškėjos R. G. (ikisantuokinė pavardė V.), E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), L. K., gimusios (duomenys neskelbtini)ir R. V., gimusio (duomenys neskelbtini). R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos R. V. mirties liko jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4340 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą R. V. įgijo pagal 2016 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-4542, o žemės sklypą pagal 2018 m. liepos 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VK-4031. Palikėja R. V. 2018 m. lapkričio 23 d. testamentu, patvirtintu Kretingos rajono 3-iojo notarų biuro notarės, reg. Nr.VK-7237, visą jai priklausantį turtą paliko savo dukrai pareiškėjai R. G. Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymos Nr. S-64 duomenimis po R. V. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure vedama nebuvo, palikėjos R. V. palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėja R. G. po mamos R. V. mirties nesikreipė į notarų biurą. Ji, mirus mamai R. V. toliau liko gyventi motinai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji prižiūri gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, juo rūpinasi, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėjos seserys E. M. ir L. K. byloje įtrauktos suinteresuotais asmenimis, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuotos. Kitas suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjos R. V. mirties. Pareiškėja po mamos mirties faktiškai valdo palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinasi namu ir jame gyvena, prižiūri žemę, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po mamos mirties rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti turtą po mamos R. V. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. po mamos R. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.