- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-1024-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- S. J.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5772-375/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (b. l. 3–6), prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. R. (gimusi (duomenys neskelbtini)) 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013–02–18) iki dukros pilnametystės bei 11 400 Lt (600 Lt x 19 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo dukros gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, ir nustatyti, kad išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarko ieškovė.
Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir 2) areštuoti atsakovo turtą, lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis už 11 400 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą išlaikymo teisės pažeidimą, todėl, esant šalies prašymui, teismas turi išlaikymą priteisti. Be to, šią laikinąją apsaugos priemonę dar būtina pritaikyti ir dėl to, jog vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
Ieškovė, prašydama taikyti atsakovo turto areštą, nurodė, kad 11 400 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma, sudaranti įsiskolinimą beveik už pusantrų metų,yra didelė, o teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tuomet, kai ieškinio suma didelė, preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tuo labiau, kad daliai atsakovo nekilnojamojo turto Šiaulių rajono apylinkės teismas jau yra pritaikęs areštą. Be to, išlaikymo įsiskolinimo realus įvykdymas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013–02–21 nutartimi (b. l. 9) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad šioje byloje vaiko tėvas nėra nustatytas, todėl tik tada, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad atsakovas yra nepilnametės E. R. tėvas, atsiras pagrindas priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovo. Šioje proceso stadijoje, teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo ar areštuoti jo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 11–13) prašo panaikinti 2013-02-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti šiais motyvais:
1. Nors Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte kalbama apie laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš vieno sutuoktinio, tačiau tai nereiškia, kad laikinasis išlaikymas negali būti priteistas iš biologinio tėvo, kuris nėra įrašytas vaiko gimimo liudijime, nes CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad vaikas teisę į išlaikymą pagal kilmę įgyja nuo gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik patvirtinama CK 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (LAT 2004–01–07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-23/2004). Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo tėvystė nėra formaliai nustatyta, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes tokiu procesiniu sprendimu biologinio tėvo interesai yra iškeliami aukščiau nepilnamečio vaiko ir viešųjų interesų. Taip pat pažymėtina, jog jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškėtų, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, o ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, teismas galės spręsti atsakovo nuostolių atlyginimo klausimą (CPK 95 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, motyvuodamas vien tik ta aplinkybe, jog atsakovo tėvystė nėra teisiškai nustatyta.
2. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovo turto areštą. Teismas atsisakydamas taikyti atsakovo turto areštą nurodė tą pačią vienintelę aplinkybę – kad atsakovo tėvystė nėra nustatyta. Tokia teismo išvada prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai – užtikrinti ieškovui (-ei) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkė ar pasidaryti negalimas. Todėl akivaizdu, kad teismas, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – paskyrimo klausimą, turėjo vertinti ne tai, ar šiuo metu yra nustatyta atsakovo tėvystė, o tai, ar teismui patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovo tėvystę bei priteisus iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą, bus galima realiai įvykdyti teismo sprendimą. Įvertinusi nurodytus motyvus, ieškovė mano, kad, spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – paskyrimo klausimą, teismas vertino šiam klausimui išspęsti teisiškai nereikšmingą aplinkybę, o dėl esminių aplinkybių, kurias ieškovė nurodė ieškinyje dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslingumo, iš viso nepasisakė.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo (šiuo atveju – nutarties) negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų yra numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.), kurią šioje byloje ir prašoma taikyti, be to, šioje byloje prašoma taikyti areštą atsakovo turto atžvilgiu, siekiant ieškovei palankaus sprendimo atveju užtikrinti išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.
Pažymėtina, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138–3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įregistruota. Aptariamu atveju ieškovės dukters (duomenys neskelbtini) ir atsakovo nesieja teisinė išlaikymo prievolė (CK 3.192 str. 1 d.), nes ieškovės vaiko kilmė iš atsakovo nėra patvirtinta, ji dar tik teismo nustatinėjama civilinio proceso numatyta tvarka šioje byloje (CPK 387–392 str.).
Taip pat pažymėtina, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atsakovo tėvystės nustatymo, nurodo tik tai, jog ji su atsakovu susipažino 2010 metų rudenį, kelionės į Didžiąją Britaniją metu; artimai su atsakovu bendravo apie metus laiko; (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra (b. l. 7), kuri šiuo metu gyvena su ieškove, jos tėvų bute, esančiame adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog daugiau jokių aplinkybių (tokių, kaip pavyzdžiui, kad atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą, pripažino tėvystę, kad šalys kurį laiką kartu gyveno ir po vaiko gimimo ar pan., kad atsakovas rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo ar pan.), kuriomis remiantis būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas galimai yra E. R. tėvas, nenurodyta, nepateikti ir tai pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog byloje atsakovo atsiliepimas į ieškinį kol kas nėra gautas, taip pat nepateiktas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą, būtent iš kurių būtų galima išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl vaiko tėvystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tėvystė dar nėra nustatyta įstatymo nustatyta tvarka, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima tikėtinai spręsti apie nepilnamečio vaiko kilmę iš atsakovo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje bylos stadijoje neegzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovo šiam vaikui laikino išlaikymo.
Tačiau pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovas tėvystės neginčija, arba į bylą pateikus neginčijamus atsakovo tėvystės įrodymus (pavyzdžiui, genominės ekspertizės išvadą), laikino išlaikymo priteisimo klausimas galėtų būti svarstomas pakartotinai.
Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovo (-ės), bet ir į atsakovo interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau atmetus ieškovės reikalavimą dėl vaiko kilmės iš atsakovo nustatymo, jam būtų sudėtinga susigrąžinti sumokėtas periodines išmokas laikinam vaiko išlaikymui, nes pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos išlaikymui, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Tokiu atveju atsakovas turėtų galimybę atgauti be pagrindo sumokėtas sumas tik įrodęs, kad ieškovė buvo nesąžininga.
Pažymėtina ir tai, jog, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, be to, įstatyme yra numatyta galimybė prisiteisti iš tėvo ir išlaikymo vaikui įsiskolinimą, kuria ieškovė šioje byloje taip pat naudojasi.
Be to, ieškovei nurodytina, jog vien tik faktas, jog daliai atsakovo nekilnojamojo turto Šiaulių rajono apylinkės teismas jau yra pritaikęs areštą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrint išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą ieškovei, jai palankaus teismo sprendimo atveju (žinoma, kaip jau minėta, pirmiausia nustačius tikėtiną atsakovo ir vaiko biologinį ryšį). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ši ieškovės paminėta Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra baigta, jos šalims pasirašius ir teismui patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovas pagal transporto priemonės nuomos sutartį įsipareigojo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti palyginus mažą sumą – 2 000 Lt, o likusius 2 700 Lt – iki 2011 m. kovo 9 d. Be to, kaip spręstina iš LITEKO duomenų, skola išieškota, dėl ko atsakovui ieškovės nurodomas taikytas areštas turėjo būti panaikintas. Kita vertus, LITEKO duomenimis nustatyta, jog be šios ieškovės paminėtos civilinės bylos atsakovo atžvilgiu buvo užvesta tik viena – administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas už greičio viršijimą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011–02–17 nutarimu buvo nubaustas administracine nuobauda – 1 000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui. Šis nutarimas taip pat įvykdytas. Taigi priešingai, nei teigia ieškovė, vien šie paminėti duomenys nepatvirtina sunkios atsakovo materialinės padėties, o tuo pačiu ir pagrindo taikyti atsakovo 11 400 Lt vertės turto areštą, kad būtų užtikrintas ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.
Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė dirba ir jai už 2013 metų sausio mėn. buvo priskaičiuotas 1 119,44 Lt darbo užmokestis (išmokama suma), kurio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei turėtų pakakti 1,5 metų vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti iki bus išnagrinėta byla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį paliktą nepakeistą.