- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-692-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolia Indreikienė, Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4658-521/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Kauno kranai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Būstuva“ 42 898,88 Lt, kaip įsiskolinimą pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. susitarimą dėl prievolės už kitą asmenį įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovo turtą bei pinigines lėšas. Prašyme nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo neapmoka nuo 2008 m. pabaigos, nors nekartą buvo raginamas jį sumokėti, ieškovo duomenimis atsakovo darbuotojų skaičius sumažėjo, nekilnojamasis turtas įkeistas. Priešingai sąžiningam veikimui ir protingumo kriterijui, atsakovas vengia vykdyti savo piniginę prievolę. Be to, statybų sektoriuje atidedami projektai vėlesniam laikui, kadangi yra susidariusi nekilnojamojo turto krizė, tokiu būdu nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui 42 898,88 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Būstuva“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o nesant turto ar jo esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, jog įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu, gali bandyti slėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:
1. Ieškovas motyvų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tuo labiau atitinkamų įrodymų, teismui nepateikė. Apelianto nuomone, tokios realios grėsmės ir nėra. UAB „Būstuva“ yra stabiliai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra gera. 2008 metų balanso duomenimis, įmonės turto vertė 2008 mokestinių metų pabaigoje sudarė 24 639 145 Lt, iš kurių 6 451 251 Lt sudaro ilgalaikio turto vertė, 18 187 894 Lt - trumpalaikio turto vertė. Vien atsakovui priklausančio nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė šiai dienai vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu sudaro 30 419 571 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma, lyginant su atsakovo turimu turtu ir gaunamomis pajamomis, yra nedidelė.
2. Byloje duomenų, kad UAB „Būstuva“ bandytų slėpti ar stengtųsi mažinti savo turimą turtą nėra - 2008 mokestinių metų balansinę turto vertę palyginus su prieš tai buvusiais mokestiniais metais, akivaizdu, kad turto vertė ženkliai išaugo. Esant šioms aplinkybėms negalima teigti, kad būsimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu. Prievolė, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, yra sąlyginė. 2008-09-22 susitarimo 2 punktas nurodo, kad ieškovo reikalaujama suma yra sumokama tik SIA „Baltic Builder“ baigus betonavimo darbus. Kadangi betonavimo darbai iki šios dienos nėra atlikti ir priduoti įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.662, 6.694 str.), atsakovui prievolė mokėti nėra atsiradusi ir jis negali būti laikomas vengiančiu ją vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra likvidus, be to, dinamiškame verslo pasaulyje padėtis šiuo metu dar nereiškia, jog po kurio laiko ji nepablogės tiek, kad atsakovo įmonė nebebus pajėgi atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovo turtui yra taikytas areštas, remiantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pretenzijomis. Atsakovas savo pareigos įvykdyti prievolę, tai yra atsiskaityti su ieškovu, taip pat neįvykdo, nors betonavimo darbai, susiję su bokštiniu kranu, yra pabaigti. Paties atsakovo prašymas yra atsiųstas ieškovui „Dėl bokštinio krano pašalinimo iš statybvietės“ su prašymu demontuoti bokštinį kraną, kadangi negalimi sekantys, po betonavimo einantys statybos darbai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokia tikimybė gali atsirasti ne tik priimant ieškinį, tačiau ir bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ypatingai atsižvelgti į šį kriterijų būtina tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtinė padėtis nebuvo žinoma. Prie atsakovo UAB „Būstuva“ atskirojo skundo pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, jog 2008 metų balanso duomenimis, įmonės turto vertė 2008 mokestinių metų pabaigoje sudarė 24 639 145 Lt, iš kurių 6 451 251 Lt sudaro ilgalaikio turto vertė, 18 187 894 Lt - trumpalaikio turto vertė. Vien atsakovui priklausančio nekilnojamo turto vidutinė rinkos vertė šiai dienai vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu sudaro 30 419 571 Lt (b. l. 30-31, 32, 41-51). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo netikėti atsakovo UAB „Būstuva“ pateiktais duomenimis apie turimą materialųjį turtą ir jo vertę (b. l. 30-51), jie nėra paneigti kitais įrodymais. Tai, kad atsakovas UAB „Būstuva“ turi pakankamai turto, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas šio atsakovo atžvilgiu neturėtų būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Be to, nėra objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą sutikti su ieškovo nurodytu argumentu, jog atsakovas UAB „Būstuva“ gali imtis veiksmų turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas šį turtą mėgintų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkintų savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo atveju.
Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam, kaip atsakovui, pareikštų reikalavimų sumą. Teismas negali daryti išvadų apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą remdamasis hipotetine prielaida, jog atsakovo turto dėl kokių nors priežasčių ateityje gali nepakakti jo prievolėms įvykdyti. Šioje bylos stadijoje duomenys apie atsakovo turtą leidžia teigti, jog nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, netgi ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Skundžiamą nutartį panaikinus tuo pagrindu, kad nėra aplinkybių dėl grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, kiti atsakovo argumentai dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio antruoju punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ atmesti.