Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1431-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
e2A-1431-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35322-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-1431-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35322-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos
: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1245,36 Eur turtinės žalos ir 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad žala atsirado dėl neteisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir teismo veiksmų pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-0602. Teigia, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinėje. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. 03.45 val. ieškovas buvo sulaikytas ir dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai ir neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės: laikinas sulaikymas, kratos, suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymi, kad jis buvo sulaikytas, nesant tam jokio pagrindo: sulaikymo momentu pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie ieškovo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad per įmanomai trumpiausi laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Per įmanomai trumpiausi laiką ieškovas nebuvo pristatytas į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo. Teismas, skirdamas ieškovui kardomąją priemonę, visiškai nevertino jam pateiktos medžiagos. Teismas skyrė ieškovui suėmimą 14 dienų, tačiau dėl aritmetinės klaidos, nutartyje nurodant suėmimo terminą, ieškovas vietoje 14 dienų buvo suimtas 15 dienų. Po suėmimo termino pasibaigimo ieškovui, nesant jokio pagrindo, buvo paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nors pareigūnai jau nuo 2014 m. birželio 25 d., kuomet pasibaigė teismo sankcija atlikti slaptus tyrimo veiksmus, žinojo, jog nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę.

3. Turtine žala ieškovas įvardija gynėjo samdymą, kuriam už gynybą ikiteisminio tyrimo procese sumokėta 4300,00 Lt (1245,36 Eur). Neturtine žala ieškovas laiko streso jam sukėlimą baudžiamojo persekiojimo metu. Ieškovas sulaikytas tarnybos metu, su uniforma, jis buvo nuginkluotas, jam uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį, iškviestas G. Ž. užkardos vadas. Po sulaikymo pasienio ruože ieškovas buvo iki 6 valandos ryto laikomas laikinojo sulaikymo patalpoje, to neįforminus nustatyta tvarka. Visa tai matė ieškovui pavaldūs pareigūnai, kurių akivaizdoje ieškovas buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Iki sulaikymo ieškovas ne tik dirbo, bet ir dėstė Mykolo Romerio universitete. Po sulaikymo jis negalėjo dėstyti, nes buvo sugadinta jo reputacija, sužlugdyta tolimesnė karjera. Po minėtų įvykių ieškovas negalėjo normaliai bendrauti su jį pažinojusiais asmenimis, kolegomis, t. y. sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Grąžinus ieškovą į tarnybą, darbdavys darė spaudimą, kad ieškovas savo noru išeitų iš tarnybos, dėl ko turėjo du teisminius procesus dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, vienas procesas laimėtas. Ieškovas neturtinę žalą vertina 15000,00 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsakovo atstovai nurodė, jog visi pradėtame ikiteisminio tyrimo procese atlikti procesiniai veiksmai yra teisėti, ieškovas neįrodė priešingai. Ieškovo nurodyti pažeidimai neįrodyti, ieškovas netinkamai traktuoja baudžiamojo proceso teisėtumą, netinkamai aiškina procesinius terminus. Atsakovas akcentuoja, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, ieškovas baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis nesiekė jo atžvilgiu reabilituojančių baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindų konstatavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas turint informaciją, kuri vėliau įforminta specialaus liudytojo apklausos protokolu, buvo pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nebuvo pagrindo siųsti prokurorui ieškovo laikinojo sulaikymo protokolo nuorašą, nes jo originalas prokurorui pateiktas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga; juo buvo grindžiamas ir prokuroro prašymas teismui dėl kardomosios priemonės skyrimo ieškovui.

7. Teismas pažymėjo, jog atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, išnyko grėsmė, jog įtariamasis darys poveikį procesui, kas reiškia suėmimo pagrindo išnykimą. Tai sudaro pagrindą nutraukti kardomosios priemonės taikymą, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti kardomosios priemonės taikymo neteisėtumo ar jos termino nepagrįstumo.

8. Teismas vertino, kad ieškovas paleistas į laisvę dar iki kardomosios priemonės termino pasibaigimo, todėl konstatuotina, jog ieškovo nurodyta aritmetinė klaida teismo nutartyje, skaičiuojant suėmimo terminą, neturėjo jokios įtakos ieškovo teisėms ir negalėjo jam sąlygoti nei turtinės, nei neturtinės žalos.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo neteisėtumą ar nepagrįstumą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog minėta kardomoji priemonė faktiškai suvaržė ieškovo teises. Ieškovas procesinio sprendimo taikyti jam minėtą kardomąją priemonę neskundė, neprašė šios kardomosios priemonės panaikinti ar laikinai netaikyti. Vien subjektyvi ieškovo nuomonė, jog nebuvo pagrindo taikyti minėtą kardomąją priemonę, taip pat kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas nedelsiant, nesudaro pagrindo konstatuoti minėtos kardomosios priemonės neteisėtumo.

10. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo proceso trukmę, atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams ir 12 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškinyje nurodytą ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentą – 2016 m. rugsėjo 23 d., teismas laiko akivaizdžiu rašymo apsirikimu, nes ieškovas minėtą nutarimą yra pridėjęs prie ieškinio, taip pat suklydo ir dėl teismo paskirtos kardomosios priemonės termino pasibaigimo, nurodydamas kad minėta priemonė pasibaigė 2016 m. birželio 25 d., kas prieštarauja kitiems ieškinyje pateiktiems duomenims apie minėtus terminus.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti: neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia turima informcija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tarnybos metu sulaikytas apeliantas. Bylos duomenys pagrindžia, kad apeliantas buvo sulaikytas anksčiau nei apklaustas specialusis liudytojas A. M.;

1.2. teismo nutartis skirti apeliantui suėmimą nėra įrodymas, pagrindžiantis ieškovo sulaikymo iki suėmimo skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą. Bylos duomenimis įrodytas apelianto laikino sulaikymo neteisėtumas;

1.3. apeliantas įrodė ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumą, nes sulaikymo protokolas nebuvo perduotas prokurorui pagal įstatymą;

1.4. prokuroras pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį, nes į teismą su pareiškimu dėl sulaikymo kreipėsi ne nedelsiant, o baigiantis suėmimo terminui. Apeliantas sulaikytas buvo 2014-06-11 anksti ryte, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo dar tą pačią dieną;

1.5. kardomoji priemonė buvo skirta neteisėtai civilinės atsakomybės prasme. Iki kardomosios priemonės skyrimo liudytojai apklausti nebuvo, nors teismas, skirdamas kardomąją priemonę, nurodė priešingai. Pirmosios instancijos teismas neištyrė šių aplinkybių, atsisakė prijungti baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos bylos, todėl priėmė sprendimą nepagrįstą;

1.6. ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisingai apskaičiavo suėmimo terminus, todėl apeliantas patyrė pergyvenimus, nepatogumus, žlugdomas pasitikėjimas teismine valdžia ir taip padaroma neturtinė žala asmeniui;

1.7. apeliantas įrodė atsakovų visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Įrodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir visos procesinės prievartos priemonės buvo skiriamos nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

Šalies argumentai

1.1. apeliantas neteikė prašymo teismui prijungti baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos bylos;

1.2. apeliantas nenurodė konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra apelianto faktų interpretacijos sau palankia linkme;

1.3. pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė atmetant ieškinio reikalavimus, todėl nėra naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo;

1.4. ieškovas neįrodė pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės instituto nagrinėjmu atveju.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.5. ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl apelianto savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas ir procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pareigūnai stengėsi atskleisti nusikalstamą veiką, apie kurią buvo turima tam tikrų duomenų, nors prokuroro nuomone jų ir nepakako kaltinamajam aktui surašyti;

1.6. sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo teigtina, kad apelianto teisės buvo varžomos minimaliai ir proporcingai, nes buvo parinkta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti;

1.7. apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatavimo, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti pačios žalos fakto.

15. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.8. teisėsaugos institucijos ir teismai veikė atidžiai ir rūpestingai tiek pradėdami ikiteisinį tyrimą, tiek sulaikydami apeliantą ar taikydami kardomąją priemonę – sulaikymą;

1.9. buvo nustatyti objektyvūs duomenys, kurie sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti kardomąją priemonę;

1.10. pagrįstą įtarimą, kuris yra sulaikymo teisėtumo sąlyga, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. 3.45 val. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai sulaikytas ieškovas A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnį (e.b.l. 10-11, Tomas 1). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo V. A. 2014 m. birželio 11 d. nutarimu nutarta daryti kratą ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14, tomas 1). Kratos protokolas patvirtina, jog minėto nutarimo pagrindu ieškovo gyvenamojoje vietoje krata atlikta 2014 m. birželio 11 d. nuo 18.00 val. iki 19.30 val. (e.b.l. 15-17, tomas 1). Minėtos kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi (e.b.l. 18-19, tomas 1).

17. Bylos duomenimis, ieškovui 2014 m. birželio 11 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (e.b.l. 20-22, tomas 1). Ieškovas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-06092-14 apklaustas 2014 m. birželio 11 d. nuo 16.10 val. iki 16.30 val., tai patvirtina įtariamojo apklausos protokolas (e.b.l. 23-24, tomas 1). Vyresnysis tyrėjas T. R. 2014 m. birželio 12 d. apie minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimą Vilniaus apygardos prokurorą (e.b.l. 25, tomas 1). Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. B. 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu skirti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, skaičiuojant suėmimo terminą nuo 2014 m. birželio 12 d. (e.b.l. 26-29, tomas 1). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi minėtą prokuroro prašymą patenkino iš dalies ir nutarė skirti ieškovui suėmimą 14 dienų nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (e.b.l. 32-34, tomas 1). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė ištaisyti padarytas aritmetines klaidas ir nurodė, kad suėmimo terminas skiriamas nuo 2014 m. birželio 12 d. iki birželio 25 d. (e.b.l. 37, tomas 1).

18. Apeliantas įrodinėja, jog pirmos instancijos teismas, pasisakydamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint informacijos (skundžiamo sprendimo 4 lapo 2 pastraipa), turėjo nurodyti, kokia gi buvo informacija, kurios pagrindu buvo galima pradėti ikiteisminį tyrimą bei tarnybos metu sulaikyti apeliantą. Anot apelianto, tokia aplinkybė nebuvo ištirta, nes prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla.

19. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, jog turėjo būti vertintas informacijos faktas, ją apibūdinančiais požymiais, sudarančiais galimybę veiką kvalifikuoti baudžiamosios teisės ir proceso normos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtinybę nedelsiant suvaržyti ieškovo laisvę patvirtina sulaikymo aplinkybės, t. y. buvimas duomenų, jog ieškovas kaip pasienio pareigūnas savo darbo vietoje galimai padėjo gabenti kontrabandą. Tačiau, kokių duomenų pagrindu buvo padaryta tokia išvada, nėra nurodyta. Išsireiškimas „galimai padėjo gabenti kontrabandą“ yra be individualizuojančių požymių. Pažymėtina, jog Asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. nuo 12.00 val. iki 12.30 val. buvo atliktas ieškovo A. Č. asmens krata (e.b.l. 12-13, tomas 1), po to, kai apeliantas 2014 m. birželio 11 d. 3.45 val. buvo sulaikytas. Dogmatiškai tiriant faktines aplinkybes ir sulaikymo pagrindą, jei pasienio pareigūnas savo darbo vietoje galimai padėjo gabenti kontrabandą, tai darbo vietoje turėjo būti gauti duomenys, patvirtinantys šią informaciją. Tokia išvada darytina ir todėl, kad Įtariamojo laikino sulaikymo protokole grafoje sulaikymo pagrindai ir motyvai nurodyta: „tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamą veiką“ (e. b. l. 11, tomas 1).

20. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas: 1) užkluptas darant nusikalstamą veiką arba 2) užkluptas tuoj po jos padarymo. Sutiktina su teismo argumentu, jog pagal įstatymą galimas laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo išimtiniais atvejais (BPK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau išimties taikymo sąlygų neištyrimas, reiškia, jog buvo neatskleista bylos esmė, ypatingai nevertinant fakto, užfiksuoto Įtariamojo laikino sulaikymo protokole, kur nurodytas sulaikymo pagrindas po nusikalstamos veikos padarymo.

21. Kaip teisingai išdėstyta Teisingumo ministerijos atsiliepime į ieškinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra nurodęs, kad suėmimo teisėtumo vertinimas saistomas sąlygų, būtinų šios procesinės prievartos priemonės paskyrimui, nustatymo, t. y. ar, skiriant suėmimą, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), taip pat ar buvo suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga {Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgement of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; kt.).

22. Vadinasi, duomenų pakankamumas sulaikymui, suėmimui yra nustatinėjama faktinė aplinkybė civilinėje byloje, turinti reikšmę žalos fakto konstatavimui. Apeliantas pagrindė ir įrodė, kad jis pirmiau buvo sulaikytas, o tik vėliau specialiuoju liudytoju buvo apklaustas A. M.. Specialusis liudytojas buvo apklaustas 2014-06-11 nuo 12 val. 40 min. iki 15 val. 30 min., kai tuo tarpu apeliantas buvo sulaikytas 2014-06-11 nuo 3 val. 45 min., o Įtariamojo laikino sulaikymo protokole fiksuotas sulaikymo pagrindas: „tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamą veiką“, be paaiškinimų.

23. Pažymėtina ir tai, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad vėliau buvo apklaustas A. M., kuris davė parodymus apie apelianto įrodinėjamą kaip padarytą nusikalstamą veiką, vėliau savo parodymų atsisakė (e. b.l.120, tomas 1).

24. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, jog 2014-0-23 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje esantys faktiniai duomenys leidžia suabejoti įtariamojo A. Č. vykdomos tarnybinės veiklos skaidrumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai yra pagrindas drausminei atsakomybei kilti, bet ne sulaikymui. Nors, anot atsakovų, apelianto teisės buvo varžomos minimaliai, nereiškia, jog nereikia atlikti sulaikymo ir suėmimo teisėtumo vertinimo. Europos žmogaus teisių teismas aiškiai pasisakė, kad remiantis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktu negali būti asmeniui atimta laisvė prevenciniais tikslais, remiantis priekaištinga asmens charakteristika (Guzzardi prieš Italiją, 1980 m. lapkričio 6 d. Teismo sprendimas, Serija A. Nr.39).

25. Iš tarnybinio pranešimo 2014-06-12 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog apeliantas buvo įtartas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tačiau kuo pasireiškė įrodinėjamas įtariamos veikos neteisėtumas, nėra fiksuota. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-09-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu po kratos buvo apžiūrėti įtariamųjų daiktais, tame tarpe apelianto, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta. Imuniteto skyriaus viršininko 2014-0-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nepavyko gauti duomenų apie kontrabandos aplinkybes ir kitus bendrininkus. Prokuratūra sprendė, jog remtis A. M. tik pirminiais parodymais negalima, nes jie grindžiami iš dalies tik kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta rašytine medžiaga dėl MMS kameros užfiksuotų vaizdų, ir jos nepakanka kaltinamajam aktui surašyti.

26. Taigi prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla, o joje esančių duomenų pagrindu surašyti galutiniai dokumentai yra nepakankami sulaikymo ir suėmimo teisėtumui įvertinti apeliacinė instancijos teisme. Kokia dalimi sutampa su A. M. parodymais MMS kameromis užfiksuotas vaizdas, nėra detalizuota ir smulkiau parašyta Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-09-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. A. M. pareiškė, jog parodymus davė patyręs Imuniteto poskyrio pareigūnų spaudimą (e.b.l. 48-50, tomas 2). Apeliantui ginčijant informacijos patikimumą, kai ji gauta po jo sulaikymo, o ne prieš jį, tame tarpe, kvestionuojant pradinių sulaikymo veiksmų teisėtumą, dėl kurių taip pat nepasisakė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, šios savo išvados tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, klausimas dėl suėmimo ir sulaikymo teisėtumo vertinimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo sutarties sąlygų sąžiningumo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas