- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- eB2-3670-864/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00471-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- UAB „Logistikos sprendimų centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Ipsun“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Logistikos sprendimų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, yra skolingas ieškovui bendrą 5 778,73 Eur sumą už krovinių pervežimo paslaugas, atliktas atsakovo užsakymu, pagal 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktas sąskaitas faktūras.
Atsakovas pateikė teismui 2017 m. kovo 27 d. prašymą nutraukti civilinę bylą ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Savo prašymą grindžia argumentais: ieškovas neįspėjo tinkamai atsakovo apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi 2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. sausio 27 d. raštus išsiuntė atsakovo registracijos adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, o ne atsakovo veiklos adresas Savicko g. 4, Vilniuje. Kartu tvirtina, jog ieškovo įsiskolinimas atsakovo naudai keliasdešimt kartų viršija ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, jis nėra atsakovo kreditorius ir neturi teisės kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo įsiskolinimas atsakovui kildinamas iš ieškovo galimai padarytų sutartinių sąlygų, būtent, nekonkuravimo susitarimo, pažeidimų ir už juos numatytų baudų paskaičiavimo, dėl ko vyksta ginčas Lietuvos arbitražo teisme. Prie prašymo prideda dokumentus: 2016 m. gruodžio 22 d. ieškinį Lietuvos arbitražo teismui, kt. Kartu prašo skirti ieškovui nustatyto maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant atsakovui.
2017 m. kovo 28 d. ieškovas pateikė teismui papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl atsakovo 2017 m. kovo 27 d. prašymo argumentų. Prašo atmesti atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo, kadangi jis tinkamai įspėjo atsakovą apie savo ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo: įspėjamieji raštai išsiųsti atsakovo registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 60, Vilnius. Atsakovas nebuvo oficialiai išviešinęs buveinės adreso pasikeitimo, apie tai neinformavo ieškovo. Nurodo, jog nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas į ieškovo siunčiamą korespondenciją neatsako, šalys bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teigia, kad atsakovas viešai pripažinęs savo veiklos sustabdymo faktą, 2017 m. vasario 11 d. išregistravo iš PVM mokėtojų registro; yra nemokus. Įrodinėja, kad jis yra atsakovo kreditorius, skolų įskaitymas neatliktas.
2017 m. balandžio 3 d. prašymu nutraukti bylą atsakovas pakartojo savo 2017 m. kovo 27 d. prašymo argumentus bei pateikė adresuotą ieškovui vienašališkai atsakovo vadovo pasirašytą 2017 m. kovo 31 d. pareiškimą apie 5 566 Eur skolos sumos ieškovui įskaitymą į 450 000 Eur ieškovo neįvykdytos prievolės atsakovui sumą.
2017 m. balandžio 18 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo atsakovas nesutinka, kad jam būtų iškelta bankroto byla dėl anksčiau jo prašymuose išvardintų argumentų. Jo nuomone, ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas daryti atsakovui spaudimą. Pateikia nuomonę, jog ieškovas yra vienintelis, reiškiantis turtines pretenzijas atsakovui, subjektas; įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų. Teigia, kad iki 2017 m. kovo 6 d. direktoriaus A. B. pagrindinė darbovietė buvo VšĮ „Versli Lietuva“; jis neturėjo galimybių skirti pakankamai dėmesio ir laiko 2016 m. vasario 10 d. įkurtai UAB „Logistikos sprendimų centras“ veiklai. Nurodo, kad ieškovo pateiktų paskutinių dviejų sąskaitų apmokėjimas buvo sustabdytas sužinojus apie ieškovo šiurkščiai pažeistas nekonkuravimo sutarties sąlygas, o 2016 m. gruodžio 22 d. buvo kreiptasi į Lietuvos arbitražo teismą dėl 450 000 Eur baudos priteisimo. Teigia, jog nuo 2017 m. kovo 7 d. įmonė tęsia savo veiklą, vadovas stengiasi didinti apyvartą ir pajamų generavimą iš ekspedijavimo paslaugų bei papildomos veiklos – licencijų pardavimo (2017 m. vasario 13 d. sudaryta programinės įrangos distribucinė sutartis su UAB „EIDETA“; taip pat bendraujama su potencialiais užsakovais, ketinama įdarbinti papildomus darbuotojus). 2017 metais vadovas paskolino įmonei 7 000 Eur asmeninių lėšų. Įmonė yra moki. Be anksčiau išvardintų prašymų pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo pateikė 2017 m. balandžio 4 dienai sudarytus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, šiuos dokumentus už 2016 m. laikotarpį įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus. Kartoja prašymą skirti ieškovui nustatyto maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant atsakovui; taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, nustatytas terminas šalims pateikti papildomus įrodymus. Ieškovas įpareigotas pateikti įrodymus, grindžiančius jo teiginius apie atsakovo veiklos nevykdymą. Atsakovas įpareigotas papildomai pateikti teismui įrodymus savo pozicijai argumentuoti, o taip pat paaiškinimus dėl jo teikiamų duomenų. Būtent: pateikti duomenis apie vykdomos veiklos apimtis, apie planuojamas gauti pajamas (su grindžiančiais dokumentais); pagrįsti į balansą įtrauktus duomenis apie gautas 2017 metais 20 000 Eur sumos pardavimo pajamas; duomenis dėl trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimo 2017 metais nuo 12 143 Eur iki 1000 Eur sumos; pateikti įmonės sąskaitų išrašus su pinigų apyvarta iki aktualaus balanso sudarymo; nurodyti, kaip atskaitomybės dokumentuose atvaizduota 7 000 Eur paskola, suteikta įmonės vadovo, pateikti paskolos sutartį. Taip pat atsakovas įpareigotas pateikti paaiškinimus dėl balanse deklaruojamų neigiamos reikšmės sąnaudų (2016 metais bendros ir administracinės sąnaudos minus 15 129 Eur, pardavimo minus 300 Eur; 2017 metais atitinkamai minus 5 265 Eur ir 200 Eur); o taip pat dėl deklaruoto gauto 434 079 Eur grynojo pelno 2016 metais (nors pajamų buvo 11 050 Eur) bei deklaruoto 14 535 Eur grynojo pelno 2017 metais (nepaskirstytojo pelno 2017 metais deklaruota 448 614 Eur sumai) arba pateikti patikslintas finansines ataskaitas. Atsakovas įpareigotas pateikti teismui į balansą įtrauktų įmonės atsargų sąrašą su šio turto įvertinimu, patikslintą įmonės kreditorių sąrašą, nurodant kreditorių tikslius duomenis ir atsiskaitymo terminus; taip pat pateikti dokumentus, įrodančius 20 000 skolos įmonės Edan Solutions LP atsiradimą, 2 000 Eur advokatų kontoros Valiūnas ir partneriai „Ellex“ skolos atsiradimo pagrindą (ji nurodoma ir kaip atsakovo kreditorius 1 000 Eur sumai).
Ieškovas teismo reikalavimą įvykdė, pateikė 2017 m. gegužės 2 d. papildomus dokumentus ir paaiškinimus, tame tarpe grindžiančius jo teiginius apie atsakovo vadovo viešą pripažinimą dėl įmonės veiklos sustabdymo. Nurodo, kad atsakovas nevykdė jokios ūkinės veiklos nuo pat įsteigimo, išskyrus 5-ių ieškovo įvykdytų užsakymų dėl krovinių pervežimo. Daro prielaidą, jog atsakovas nevykdo veiklos dabartiniu metu, sandoris su įmone Edan Solutions LP galimai yra apsimestinis; taip pat ieškovui kelia abejonių 2017 m. atsakovo finansinėje atskaitomybėje deklaruota 20 000 Eur gautų pajamų suma. Ieškovo nuomone, vykdomos veiklos neįrodo 2017 m. vasario 13 d. sudaryta programinės įrangos distribucinė sutartis su UAB „EIDETA“, kadangi tai yra paties A. B. valdoma įmonė, kuri galimai pati nevykdo veiklos. Ieškovas kartoja savo anksčiau pateiktą poziciją ir argumentus dėl ieškovo ir atsakovo tarpusavio skolų egzistavimo faktų bei nesutinka su šių skolų atvaizdavimu atsakovo finansinėse ataskaitose. Prideda dokumentus savo pozicijai pagrįsti.
2017 m. gegužės 3 d. atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus su pridedamais dokumentais bei kartu pateikė prašymą pripažinti šiuos rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovui (išskyrus 1, 3 ir 6 priedus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau VMI) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo įregistruoti PVM mokėtoju; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VDSF) duomenų dėl įsiskolinimo nebuvimo 2017 m. balandžio 28 dienai; atsakovo pateiktų ieškovui 2016 m. gruodžio 14 d. baudos skaičiavimo detalizacijos ir sąskaitos faktūros 450 000 Eur sumai). Nurodo, jog tokiam prašymui pateikti yra Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyti pagrindai, kadangi jo teikiami duomenys sudaro komercinę paslaptį.
Šalies argumentai
Iki teismo posėdžio atsakovas pateikė dar vieną prašymą (per EPP sistemą) dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų prijungimo. Teigia, jog jis spaudoje buvo viešai pripažinęs tik įmonės veiklos laikiną sustabdymo faktą; nurodo, jog be užsakymų ieškovui UAB „Ipsun“ jis 2016 m. bendradarbiavo ir su kitais vežėjais (pateikia įrodančius dokumentus); teigia, jog sandoriai su įmone Edan Solutions LP bei su jo paties vadovaujama UAB „EIDETA“ yra realūs. Atsakovo vadovas kartoja poziciją dėl įmonės mokumo, savo skolos ieškovui nebuvimo, dėl turimų priešpriešinių 450 000 Eur sumos reikalavimo teisių į ieškovą; dėl vykstančio teisminio ginčo įžvelgia ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Taip pat papildomais paaiškinimais įrodinėja įmonės veiklos vykdymo faktą – priimtas dar vienas darbuotojas, bendrovė įsiregistravo PVM mokėtoju; aktyviai bendrauja su potencialiais užsakovais, kt. Kartoja prašymus civilinę bylą nutraukti (nes viešas įrašas apie nagrinėjamą bylą kenkia atsakovo verslo reputacijai), arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; skirti ieškovui nustatyto maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant atsakovui; taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bankroto bylą atsisakytina kelti.
Dėl atsakovo pateikto prašymo pripažinti 2017 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovui.
CPK 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio kodekso 1.116 straipsnį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Susipažinęs su atsakovo pateiktų paaiškinimų turiniu bei pridedamais dokumentais teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo prašymo nėra. Pateiktas teismui dokumentas (priedo Nr. 8 1-10 l.) surašytas nevalstybine kalba, todėl neatitinka procesiniams dokumentams nustatytų įstatymo reikalavimų, netinkamas būti įrodymu ir grąžintinas atsakovui. Šių 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinimų teiginiai kartojasi kituose atsakovo pateiktų teismui paaiškinimuose ir atsiliepime, todėl, teismo nuomone, paaiškinimai nesudaro įstatyme numatytos komercinės paslapties turinio; kitų sudarančių komercine paslaptį duomenų ir dokumentų nepateikta.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti kreditorius. Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui. Bet kuris asmuo, tarp jų ir kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai, nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui.
Remiantis formuojama teismų praktika įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę vertinant įmonės mokumą. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Išlieka teismo pareiga sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Tuo atveju, jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2-529-178/2015).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad ieškovas yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais; šis reikalavimas nėra paneigtas teisme ir yra galiojantis.
Dėl atsakovo mokumo įvertinimo.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi įvertinti visus jam pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus faktinius duomenis siekdamas įsitikinti, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatų prasme.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgus į ĮBĮ nustatytą reguliavimą bei paties bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti taikomas tik tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl iškeliant bankroto bylą, svarbu ir būtina išsiaiškinti, ar bendrovė iš tikrųjų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2014).
Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „Logistikos sprendimų centras“ (į. k. 304177983), įregistruotas 2016 m. vasario 11 d.; įmonės veiklos pobūdis: prekių teikimas, paslaugų teikimas ir bet kokia kita teisės aktams neprieštaraujanti veikla. Bendrovės vadovu nuo 2016 balandžio 12 d. įregistruotas A. B., duomenų apie kitus juridinio asmens dalyvius registre nėra. Įmonėje nuo įregistravimo buvo vienas apdraustasis asmuo, nutarties priėmimo dienai yra du darbuotojai. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui.
Atsakovo vadovas pateikė teismui balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2016 m. laikotarpį, taip pat už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. Aktualaus balanso duomenimis įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikio turto deklaruota už 469 896 Eur sumą, iš to skaičiaus 465 707 Eur sumą per vienerius metus gautinų sumų, 2 089 Eur pinigų ir jų ekvivalentų, 2100 Eur vertės atsargų. Pažymėtina, jog 2016 m. balanse deklaruota 459 594 Eur per vienerius metus gautinų sumų. Pateiktas debitorių sąrašas, į kurį tame tarpe yra įtraukta 444 434 Eur skola UAB „Ipsun“, 20 000 Eur skola įmonės Edan Solucions LP, 2 000 Eur advokatų kontoros Valiūnas ir partneriai „Ellex“ skola. Ieškovo turimas didelės sumos įsiskolinimas atsakovui kildinamas iš ieškovo galimai padarytų sutartinių sąlygų, būtent nekonkuravimo įsipareigojimų, pažeidimų ir už juos numatytų 450 000 Eur baudų paskaičiavimo, dėl ko vyksta ginčas Lietuvos arbitražo teisme, arbitražo byla neišnagrinėta. Iš šalių teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas šios skolos nepripažįsta, kategoriškai neigia prievolę mokėti baudas, arbitražo byloje pateikė priešieškinį. Dėl vykstančio Lietuvos arbitražo teisme ginčo dėl ieškovo prievolės egzistavimo, teismas sprendžia, jog pagrindo įtraukti sumą į atsakovo turimą turtą nėra bei nebuvo 2016 metais, tai nėra realus atsakovo valdomas turtas. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė dokumentų, įrodančių įtrauktos gautinos iš įmonės Edan Solucions LP 20 000 Eur sumos atsiradimo pagrindo ir gavimo realumo, atsargų sąrašas taip pat nepateiktas. Pažymėtina, jog balanse nurodoma gautinų sumų bendra vertė 465 707 Eur nesutampa su bendra suma pagal debitorių sąrašą (467 807,39 Eur). Atsakovas pateikė dokumentą apie VMI paskaičiuotą 1 269,96 Eur sumos permoką, sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „Ellex“ ir banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog mokėjimo operacijos buvo atliekamos. Teismas sprendžia, jog pateikto balanso (ir debitorių sąrašo) duomenys apie įmonės turimą turtą bei jo vertę neatvaizduoja realios įmonės turtinės padėties, kitais paties atsakovo pateiktais duomenimis ir dokumentais nėra pagrįsti; bendrovė neturi realiai valdomo turto bendrai 469 896 Eur sumai (su 465 707 Eur bendra gautina per vienerius metus suma), yra duomenų tik apie gautiną mokestinę permoką 1 269,96 Eur sumai. Teismas kritiškai vertina ir kitus atsakovo pateiktus finansinių dokumentų duomenis apie bendrovės: turimus įsipareigojimus ir 18 782 Eur sumai, iš kurių 17 782 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai: nėra pagrindo neįtraukti pradelstos skolos ieškovui 5 566 Eur sumai, kadangi savo atsiliepimuose atsakovas pats skolą iš esmės pripažįsta, tačiau nurodo, jog atmokėjimą sustabdė dėl įskaitymo į ieškovo ženkliai didesnės prievolės sumą (dėl kurios vyksta ginčas). Ieškovo galimai mokėtina pagal būsimą teismo sprendimą 450 000 Eur suma nepagrįstai grindžiami atsakovo deklaruojamo 2016 metais gauto pelno duomenys. Atsakovas nepateikė dokumentų ir neįrodė deklaruotos 2017 m. gautos pardavimo pajamų 20 000 Eur sumos (yra duomenų apie atliktą 2017 m. balandžio 28 d. 1500 Eur sumos įmokėjimą įmonės Edan Solucions LP, mokėjimo paskirtis nenurodyta). Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepagrindė dokumentais bei paaiškinimais balanse deklaruojamų neigiamos reikšmės sąnaudų (2016 metais bendros ir administracinės sąnaudos minus 15 129 Eur, pardavimo minus 300 Eur; 2017 metais atitinkamai minus 5 265 Eur ir 200 Eur).
Taigi, darytina išvada, jog atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys yra netikslūs, prieštaringi, neatvaizduoja realios įmonės finansinės padėties ir nepagrįsti kitais byloje esančiais dokumentais. Teismui nėra objektyvaus pagrindo jais vadovautis, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo.
Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad teisminių ginčų dėl skolų ar žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo kitų kreditorių naudai nėra, kiti kreditoriai nesikreipė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui; turto areštų neįregistruota. Mokestinių įsiskolinimų nėra. Nustatyta, jog atsakovas turi pradelstą 5 566 Eur sumos įsipareigojimą tik vienam kreditoriui - ieškovui UAB „Ipsun“. Konstatuotina, jog šią skolą pripažinęs atsakovas jos nesumoka dėl priežasčių, nesusijusių su jo nemokumo būkle: atsakovas tikisi jam palankaus sprendimo Lietuvos arbitražo teisme Lietuvos arbitražo teismo nagrinėjamoje byloje dėl pareikšto ieškovui 450 000 Eur sumos reikalavimo (baudos už sutartinių sąlygų pažeidimus). Nors formaliai vienas pradelstas įsipareigojimas ieškovui viršija dokumentais pagrįstą atsakovo realiai valdomo turto vertę, šių duomenų nepakanka išvadai, jog atsakovas yra nemoki įmonė, kuri negali bei negalės atsiskaityti su savo kreditoriais.
Apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą, nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016).
Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas po įsteigimo 2016 metais vykdė ūkinę komercinę veiklą, vykdė sandorius ne tik su UAB „Ipsun“, bet ir su UAB „Cerera foods“, UAB „Lotos Baltica“. Vėliau ūkinė veikla buvo sustabdyta, tačiau atsakovo teikiamais duomenimis, 2017 metų pradžioje UAB „Logistikos sprendimų centras“ veiklą atnaujino, šiuo metu ją vykdo ir planuoja vykdyti ateityje, generuoti pajamas bei siekti pelno. Nustatyta, jog atsakovas 2017 m. balandžio 21 d. įregistruotas PVM mokėtoju, į darbą priimtas dar vienas darbuotojas (yra du apdraustieji asmenys), vadovas A. B. suteikė įmonei 7 000 Eur beprocentinę paskolą (2017 m. kovo 20 d. sutartis pateikta, pinigų įmokėjimo faktas patvirtintas banko sąskaitos išrašu). Nors teismui nepateiktos sutartys su UAB „EIDETA“ ir įmone Edan Solucions LP, iš kurių būtų matyti sutarčių sąlygos, apimtys ir atsiskaitymo terminai, byloje yra duomenų apie Edan Solucions LP atliktą 2017 m. balandžio 28 d. 1500 Eur sumos įmokėjimą į atsakovo sąskaitą. Įmonė atlieka eilinius privalomųjų VSD įmokų ir kitų sumų mokėjimus į valstybės biudžetą. Teismas neturi duomenų, kuriais galima paneigti atsakovo pateiktus duomenis apie atnaujintą bei vykdomą bendrovės veiklą.
Išanalizavus visus teismui pateiktus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis teismas daro išvadą, jog nutarties priėmimo dienai UAB „Logistikos sprendimų centras“ padėtis neatitinka nemokios įmonės būklės. Nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas faktiškai yra nevykdantis ūkinės komercinės veiklos formalus ūkio vienetas, susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais, kaip tai teigia ieškovas; atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Todėl spręstina, jog nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsakovas UAB „Logistikos sprendimų centras“, teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei rašytinius paaiškinimus kartu pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su patirtų išlaidų apskaičiavimu, pagrindimu, bei apmokėjimu, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl baudos skyrimo.
Atsakovas prašo skirti ieškovui maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovo UAB „Logistikos sprendimų centras“ naudai.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui būtų pateiktas aiškiai nesąžiningai, siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė ir įrodė atsakovo jam atsiradusios prievolės realumą. Nustatyta, jog Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. teismo įsakymu atsakovo skola, o taip palūkanų ir delspinigių sumos ieškovui buvo priteistos, tačiau 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-46423-779/2016 teismo įsakymas panaikintas priėmus atsakovo prieštaravimus (pagal sutartis šalys įsipareigojo visus ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme). Ieškovo pasirinktas būdas ginti savo pažeistas teises pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui dar nereiškia, kad ieškovo veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas tyčinis veiksmas norint pakenkti atsakovui, sutrikdyti atsakovo veiklą, pakenkti jo reputacijai ir pan. Atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius ginčo santykius su abipusių pretenzijų pateikimu ir teisminiais procesais teismas ieškovo pareiškimo pateikimo nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimo teise. Todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir ieškovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti kelti UAB „Logistikos sprendimų centras“, į. k. 304177983, bankroto bylą.
Netenkinti atprašymo pripažinti 2017 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovui.
Grąžinti atsakovui prie 2017 m. gegužės 3 d. rašytinių paaiškinimų pateiktą dokumentą (priedo Nr. 8 1-10 l.), surašytą nevalstybine kalba.
Netenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovo UAB „Logistikos sprendimų centras“ naudai.
Netenkinti atsakovo prašymo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.