Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, deklaruojamoji gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, teistas:

1. 1976-02-27 Vilniaus m. Lenino r teismo pagal BK 147 str. 2d. - 2 m. laisvės atėmimo.

2. 1978-10-05 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 147 str. 2d. - 3 m. laisvės atėmimo.

3. 1982-04-28 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 212-1 str., 147 str. 2d. - 4 m. laisvės atėmimo.

4. 1986-12-23 Vilniaus m. Lenino r. teismo pagal BK 212-1 str. - 2 m. laisvės atėmimo.

5. 1992-04-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 3 d. - 10 m. laisvės atėmimo.

6. 2003-04-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2d., 206 str., vadovaujantis 42 str. - 4 m. laisvės atėmimo.

7. 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – 13 m. laisvės atėmimo., bausmės neatlikęs, bausmės pabaiga 2022-04-06, kaltinamas pagal LR BK 259 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis J. B. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent 2016 m. kovo 6 d., apie 12.20 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, prie nuteistųjų valgyklos, neteisėtai laikė paketėlį su narkotine medžiaga heroino (diacetilmorfino) milteliais, kurių masė yra 0,0437 g, juose yra 0,0008 g (1,8%) gryno heroino, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, šią narkotinę medžiagą laikė paslėpęs kišenėje ir sulaikymo metu, siekdamas išvengti pareigūnų patikrinimo, išmetė ant grindinio prie nuteistųjų valgyklos durų, tačiau Marijampolės pataisos namų pareigūnas patikrinimo metu minėtas medžiagas rado ir paėmė.

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl sveikatos būklės atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose vartodavo narkotines medžiagas, tačiau jau 3-4 mėnesiai nevartoja. Turėjo kažkada anksčiau įsigijęs „dozę“ narkotinės medžiagos heroino. Buvo supakuota į paketėlį, kurį laikė darbinės striukės kišenėje ir buvo apie tai pamiršęs. Einant iš valgyklos jį tikrino pareigūnai, tuomet striukės kišenėje rado šį pamirštą paketėlį su heroinu ir išmetė, tačiau pareigūnas pamatė ir paėmė. Pakettėlyje heroino buvo nedaug, turėjo būti viena „dozė“.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir kaltę įrodo BPK 273 str., 291 str. 2d. tvarka ištirti įrodymai- liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Iš liudytojo D. K. parodymų seka, kad 2016-03-06, apie 12.20 val., dirbdamas Marijampolės pataisos namuose, direktoriaus budinčiu padėjėju, pastebėjo prie valgyklos į lauką išėjusį 18 būrio nuteistąjį J. B., kuris dirba valgykloje stalų dengėju ir lauke neturėtų būti. J. B. jį pamatęs sutriko, todėl kilo įtarimas, kad gali turėti ką nors draudžiama. Priėjęs liepė J. B. parodyti, ką laiko dešinėje rankoje, tačiau jis į šį nurodymą nereagavo, o sugriebus jį už dešinės rankos žasto, iš dešinės rankos į kairę ranką perėmė mažą paketėlį. Dar kartą nurodė, kad atiduotų paketėlį, tačiau J. B. nereagavo. Iš valgyklos išbėgo prižiūrėtojas M. K. ir tuo metu jis sugriebė J. B. už kairės plaštakos, ją užlaužė ir iš J. B. plaštakos ant žemės nukrito turėtas paketėlis. M. K. iš karto paėmė iškritusį paketėlį. J. B. žodžiu nurodė, kad paketėlyje yra dvi dozės kažkokių narkotinių medžiagų, kurios likę nuo seno, nes jis jau mėnesis laiko nevartoja (b.l. 21-22). Liudytojas savo parodymus apie tai, kurioje vietoje pamatė J. B., kur jį sulaikė, patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 9-12, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ).

Iš liudytojo M. K. parodymų seka, kad 2016-03-06, apie 12.20 val., dirbant Marijampolės pataisos namuose, išgirdęs D. K. šaukimą, kad prie valgyklos reikalinga pagalba, išėjo į lauką ir pamatė prie lauko durų, maždaug už dviejų metrų ,D. K., laikantį 18 būrio nuteistąjį J. B. už rankos. J. B. iš kitos rankos išmetė paketėlį, kuris nukrito prie pat jo, už kokių 50 cm. Šį paketėlį jis iš karto paėmė. (b.l. 24).

Iš nuteistojo asmens kratos protokolo seka, kad 2016-03-06 pas nuteistąjį J. B. rastas ir paimtas baltos spalvos paketėlis su viduje esančiais šviesios spalvos milteliais (b.l. 7).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad liudytojas D. K. 2016-03-06 pateikė paketėlį, kuris buvo paimtas iš J. B. (b.l. 13-14).

Iš specialisto išvados Nr. 11-531(16) seka, kad tirti pateikti milteliai yra narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) milteliai, kurių masė – 0,0437 g, yra 0,0008 g (1,8%) gryno heroino (diacetilmorfino) (b.l. 18-19).

Iš medicininio pažymėjimo seka, kad J. B. be kitų susirgimų nustatyta ir priklausomybė narkotikams ( b. l. 27 ).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos- heroino, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta BK 259 str. 2d. ir ATPK 44 str. 1d. Esant tokiai situacijai, kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi sprendžiant, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vertinant padarytos veikos pavojingumą, būtina atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. B. neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų –0,0008 g gryno heroino. Šias medžiagas jis laikė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje- Marijampolės pataisos namuose, atlikdamas bausmę, būdamas baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, suvokdamas, kad tokie veiksmai ne tik draudžiami pagal bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos taisykles, bausmių vykdymo kodekso nuostatas, bet kad tokie veiksmai draudžiami ir baudžiamuoju įstatymu. Tai rodo, kad jo veiksmai buvo aiškiai nukreipti į baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių pažeidimą. Taigi šioje konkrečioje situacijoje nustatyti J. B. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos kiekis, rūšis, jo veiksmų atlikimo vieta, motyvai – rodo, kad padaryta veika atitinka ne administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius. Kadangi byloje nėra nustatytos aplinkybės, kaip , kada , iš kur J. B. įgijo heroiną, ši faktinė veikos aplinkybė ( neteisėtas įgijimas ) inkriminuota nepagrįstai, todėl iš kaltinimo šalintina, tačiau neabejotinai įrodytos aplinkybės dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą ( BK 12 str. ), įvertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo vietą, t. y. baudžiamasis nusižengimas padarytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, taip pat dalyką.

J. B. teistas, teistumai neišnykę, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bausmės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas už režimo ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą .

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina arešto bausmė, didesnė negu sankcijos vidurkis, kadangi, teismo nuomone, kitomis sankcijoje numatytomis alternatyviomis bausmių rūšimis bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., nebus pasiekti. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas LR BK 64¹ str. Kadangi naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmė, paskirta už naują nusikalstamą veiką, LR BK 64 str. pagrindu bendrintina su 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta šio nuosprendžio priėmimo dienai ( 2016-06-23 ) bausme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –pakuotės, saugomos Marijampolės PN sunaikintinos.

Kaltinamajam J. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo skirtas gynėjas LR BPK 51 str. 2d. pagrindu. Iš teismui pateiktų Valstybės garantujamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus duomenų seka, kad kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 81,06 Eur. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomai, siekiant užtikrinti jam garantuojamą teisę į tinkamą gynybą, ši teisė negali būti ribojama. Duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų pakankama pasikviesti gynėją pačiam, nėra. Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

J. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d., ir paskirti 30 ( trisdešimt ) parų arešto. LR BK 64¹ str. pagrindu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 20 ( dvidešimt parų ) arešto.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šios bausmės dalį BK 65 str. 1 d. 1 a punkto pagrindu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai pridėti prie 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos šio nuosprendžio priėmimo dienai ( 2016-06-23 ) laisvės atėmimo bausmės ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 ( penkeriems ) metams 9 ( devyniems ) mėnesiams ir 25 ( dvidešimt penkioms ) dienoms. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2016-06-23. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės neskirti.

J. B. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo atleisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -pakuotes, saugomas Marijampolės PN, sunaikinti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.