Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal D. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 21 d. surašė D. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2008 m. liepos 21 d., 06 val. 40 min., autobusų stotyje, Panevėžio mieste, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais D. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu D. I. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

II.

Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir D. I. paskirtį nuobaudą, numatytą pažeidimo sankcijos ribose.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų.

IV.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu D. I. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1000 Lt. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, teisės vairuoti atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos. Teismas nurodė D. I. 2008 m. rugpjūčio 1 d. sumokėtą 1000 Lt baudą įskaityti į paskirtą baudą ir laikyti, kad D. I. jam paskirtą administracinę nuobaudą - 1000 litų baudą jau yra įvykdęs bei į nuobaudą įskaityti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą - dviejų mėnesių laikotarpį.

Teismas padarė išvadą, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo D. I. prisipažinimu bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 051259, tarnybiniais pranešimais, pažymomis, paties pažeidėjo paaiškinimu, kitais byloje esančiais dokumentais.

D. I. padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. I. atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl jam paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad D. I. po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo paskirtą 1000 Lt baudą, todėl teismas sumokėtą baudą įskaitė į šiuo nutarimu paskirtąją baudą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti 2 mėnesiams, kuri buvo skaičiuojama nuo nutarimo priėmimo dienos. Kadangi šis nutarimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi, o administracinė nuobauda - specialiosios teisės atėmimas – buvo įvykdyta, todėl šį terminą teismas taip pat nutarė įskaityti į šiuo nutarimu paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

V.

D. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal ATPK 282 straipsnio 1 dalį Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas ( pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, o to paties straipsnio 5 dalis konkretizuoja, nurodydama, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja procesinio sprendimo priėmimo dieną (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį panaikinti 2008 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą priėmė 2009 m. balandžio 10 d., nutartis įsiteisėjo iš karto, priėmimo dieną, taigi, penkiolikos dienų terminas, skirtas administracinės bylos išnagrinėjimui Panevėžio miesto apylinkės teisme, pasibaigė 2009 m. balandžio 25 d.

Jokių objektyvių priežasčių vilkinti bylos nagrinėjimo nebuvo, tokių priežasčių nenurodė ir teismas skundžiamame nutarime.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas truko 5-6 minutes, iš kurių 2 minutes truko D. I. tapatybės patikrinimas teisėjo kabinete, 3-4 minutės buvo skirtos atsakyti į klausimus bei koridoriuje palaukti, kol iš kito kabineto bus atneštas jau paruoštas nutarimas.

Teismas, būdamas įsitikinęs, kad ATPK 287 straipsnio l dalies 2 punktas neleidžia nutraukti bylos, šį klausimą galėjo išspręsti remdamasis ATPK 30¹ neskirdamas nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas bylą nutraukti gali visada remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu.

ATPK 272 straipsnis administracinėn atsakomybėn traukiamajam asmeniui suteikia, be kitų teisių, teisę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Viso to byloje nebuvo. Apsiribota D. I. asmens tapatybės patikrinimu, paklausimu ar jis yra gavęs LVAT nutartį ir paaiškinimu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas jau nebeturi jokio pagrindo savarankiškai spręsti bylas ir po kelių minučių, tikėtina, iš anksto atspausdinto nutarimo įteikimu.

D. I. liko neapklaustas ir tuo pačiu iš jo buvo atimta teisė apsiginti ir įrodyti, kad jo byloje taikintinas ATPK 30¹ straipsnis.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskyrė 1000 Lt baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Pareiga sumokėti baudą atsirado nuo nutarimo įteikimo dienos (ATPK 313 str. 1 d.), jei pažeidėjas neskundžia nutarimo. Vairuotojo pažymėjimas paimtas iš karto, terminas skaičiuojamas taip pat. Nutarimo D. I. neskundė. Protokolą surašiusios institucijos kreipimasis su apeliaciniu skundu vykdymo proceso eigos ir tarkos nekeičia. Vykdymo procesas sustabdytas nebuvo. Baudą, dalį pinigų pasiskolinęs, sumokėjo tą pačią dieną. Vykdymo procesą atliko tiksliai, nepažeisdamas įstatymų, vykdymo procesas užbaigtas 2008 m. spalio 1 d. tą dieną aš atsiskaičiau su valstybe už padarytą administracinės teisės pažeidimą visiškai. Nuo šios dienos prasidėjo termino - vienerių metų - kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta nuobauda, eiga (ATPK 36 str.). ATPK nesuteikia institucijai teisės administracinę baudą skirti du kartus, per kelis kartus, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas praėjus 7 mėnesiams po paskirtos nuobaudos pilno įvykdymo, yra nauja nuobauda už tą patį pažeidimą.

Teismas nepasisakė, kodėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nors rėmėsi tik byloje esančia medžiaga.

Teismas pažeidė tinkamo proceso principą, įtvirtintą Europos teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Šio principo esmė ta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla per protingą terminą lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Vienas iš pagrindinių administracinės teisės principų - operatyvumo principas - reiškia, kad administracinės teisės pažeidėjas techniškai trumpiausiais terminais turi būti išaiškintas ir teisingai nubaustas.

To nepadarius, nepasiekiami ATPK 1 ir 20 straipsniuose tvirtinti tikslai kaip teisėtumo užtikrinimas, pažeidėjo perauklėjimas siekiant, kad jis laikytųsi ir gerbtų įstatymus. ATPK nesiekia, kad dėl pažeidėjo padarytų veikų nukentėtų jo šeima, ypač nepilnamečiai vaikai. Esant priešingai situacijai, asmuo, pažeidęs tam tikrą ATPK straipsnį pačia lengviausia forma, galiausiai nubaudžiamas griežčiau už asmenį, pažeidusį tapatų straipsnį pačia sunkiausia forma ir nubaudimo procesas be pagrindo užvilkinamas.

ATPK nenustato terminų, per kiek laiko apeliacinis teismas privalo išnagrinėti skundus, todėl tai yra apeliacinio teismo diskrecija. Tačiau ji negali būti absoliuti, turėtų būti atsižvelgta į proceso specifiką, kodekso paskirtį ir tikslus. Apeliacinio skundo nagrinėjimas 7 ar daugiau mėnesių, kai pirmos instancijos teisėjas bylą išnagrinėja per 5-10 minučių aiškiai pažeidžia protingo termino sąlygą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnyje. Net ir pagal nacionalinės teisės kriterijus nenormalu, kad nutarimas, pagal kurį administracinė nuobauda įvykdyta pilnumoje, naikinama po jos visiško vykdymo praėjus daugiau, kaip pusei metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. I. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. D. I. iš esmės neginčija padaryto pažeidimo. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo ir vykdymo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, be to mano, kad paskirtą nuobaudą yra jau įvykdęs.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, apeliantui paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas. Administracinė nuobauda galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnį transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taikydamas šią nuostatą konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d, nutartis administracinėje byloje Nr. N11-741/2005; 2006 m. vasario 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-215/2006; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1617/2008).

Atsižvelgiant į tai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytina, kad apeliantas neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo (b. l. 44) priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje turėjo būti vykdomas nepriklausomai nuo to, jog minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu D. I. atėmė teisę vairuoti transporto priemones dviejų mėnesių laikotarpiui. Taigi, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo aiškiai apibrėžtas minėtame nutarime, o, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, aplinkybė, kad nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šio termino skaičiavimui jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturėjo, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pasibaigus minėtam terminui, neturėjo ir negalėjo būti vykdoma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymo terminas pasibaigė po dviejų mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-261-5220/2009 pažymėjo, kad nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo procesas yra detaliai įstatymiškai reglamentuotas. Šiuo procesu, taikant valstybinę prievartą, yra ribojamos asmenų teisės, todėl valstybės institucijos teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo veiksmai, kurie nenumatyti įstatymuose arba atliekami pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, neturi asmeniui jo teises ribojančios teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904/2004, Biuletenis Nr. 6, psl. 83–88).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatyti nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančios institucijos (pareigūno) (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 325 str.) veiksmai pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, jog įstatymų leidėjas minėtiems subjektams nesuteikia teisės pasibaigus terminui atsisakyti grąžinti iš asmens paimtus dokumentus (nagrinėjamu atveju – vairuotojo pažymėjimą), motyvuojant vien ta aplinkybe, jog yra paduotas apeliacinis skundas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog „pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui <…>, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus“. To paties straipsnio 3 dalis, nustato, jog, jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo tvarką asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, taisyklės buvo nustatytos Vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163, kuriuo patvirtintas Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašas. Aprašo 2 punktu nustatyta vairuotojų pažymėjimo gražinimo tvarka ir nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas grąžinimas pateikus įstaigai atėmusiai teisę vairuoti transporto priemones atitinkamus dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog minėti papildomi reikalavimai vairuotojo pažymėjimui atgauti Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nustatyti siekiant užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Jie numatyti asmenims, kuriems galimybė faktiškai realizuoti teisę vairuoti transporto priemones buvo ilgą laiką atimta, dėl ko kyla būtinybė pakartotinai patikrinti jų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus; bei tiems, kurie vairavo transporto priemonę eismo saugumui pavojingoje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų būsenoje, dėl ko būtina papildoma tokių asmenų medicininė ir švietėjiška atestacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-713/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2624/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje (adm. byla Nr. N261-5220/2009) konstatavo, kad tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek laikinas leidimas suteikia teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, paminėtos aplinkybės bei sisteminė ir teleologinė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog pasibaigus paskirtajam specialios teisės atėmimo terminui, kai administracinė nuobauda yra vykdoma nuo nutarimo priėmimo, ir esant apeliaciniam skundui dėl griežtesnės administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – skyrimo, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra negrąžinamas, tačiau turi būti teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kai yra įvykdomi Administracinių teisės pažeidimų 330 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai.

Pareiga imtis aktyvių veiksmų, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, jei teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, bei pereiti medicininę ir švietėjišką atestaciją, jei specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tenka administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad nutarimas dėl šios administracinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, jeigu pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, asmuo nebuvo aktyvus ir nesikreipė į nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančias institucijas (pareigūnus) bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog yra įvykdyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimai, faktinis laiko tarpas iki vėlesnio nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, per kurį asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, negali būti prilyginamas specialiosios teisės atėmimo terminui ir savo ruožtu įskaitomas į toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje vėlesniu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę.

Byloje duomenų, kad D. I. su prašymu pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui kreipėsi į Panevėžio miesto policijos komisariatą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo ir pateikė pažymą, jog yra atlikęs medicininę ir švietėjišką atestaciją, nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu paskyręs D. I. nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, į šį terminą pagrįstai įskaitė tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dvejiems mėnesiams.

Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu jam paskyrus nuobaudą, ji yra baudžiamas antrą kartą. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas, kuriuo D. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda, yra panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 10 d. nutartimi, todėl negaliojantis ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinta nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo ir paskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobaudą, nei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, nei ATPK 22 straipsnio 2 dalis nebus pažeista. Tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo panaikintu nutarimu paskirtą nuobaudą yra įvykdęs, teismas paskyręs nuobaudą iš naujo, turi įvykdytą nuobaudą įskaityti į naujai paskirtą nuobaudą ir toje dalyje nuobaudos vykdymą nutraukti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. į naujai paskirtą nuobaudą įskaitė panaikintuoju nutarimu paskirtą ir sumokėtą 1000 Lt baudą ir įskaičiavo paskirtą ir atliktą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dvejiems mėnesiams.

ATPK 282 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Byloje esantis lydraštis (b.l. 57) patvirtina, kad D. I. administracinio teisės pažeidimo byla Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gauta 2009 m. balandžio 23 d., todėl vadovaujantis ATPK 282 straipsnio 1 dalimi teismas administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo išnagrinėti iki 2009 m. gegužės 8 d. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo 2009 m. gegužės 11 d., pažeisdamas ATPK 282 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta bylą. Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas D. I. administracinio teisės pažeidimo bylą išsprendė iš esmės teisingai, todėl naikinti teismo nutarimo dėl procesinės normos pažeidimo nagrinėjamu nėra pagrindo.

Atkeiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties pagrįstumu, nenagrinėtini.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. I. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė