- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2119-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB Vilniaus bankui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui AB SEB Vilniaus bankui, institucijai, teikiančiai išvadą civilinėje byloje, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto ir įsipareigojimų padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų G. M. ir K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; padalinti turtą ir įsipareigojimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2).
Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones-įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo.
Priešieškiniu atsakovas A. M. prašo santuoką, sudarytą tarp A. M. ir D. M. nutraukti dėl ieškovės kaltės, namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti turtą ir įsipareigojimus, nepilnamečių vaikų G. M. ir K. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, paskirti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybinę-techninę ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 66-71).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą A. M. per dvi dienas nuo nutarties įteikimo momento išsikelti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir gyventi skyrium nuo ieškovės D. M. bei nepilnamečių vaikų G. ir K. M., gimusių (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4837-91/2010. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra G. ir K. M., gimusių (duomenys neskelbtini) tėvai. Vaikai yra nepilnamečiai. Ieškovė prašyme nurodė, kad tėvas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, jų akivaizdoje naudoja fizinį smurtą prieš ieškovę, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, jog atsakovas turi galimybę išsikraustyti iš minėto gyvenamo namo, nes dirba (duomenys neskelbtini) traukinio mašinistu, o jo tėvai gyvena Kauno m., t.y. jo darbovietės teritorijoje. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šeimos bylas, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėta civilinė byla tenkino ir įpareigojo atsakovą A. M. per dvi dienas nuo nutarties įteikimo momento išsikelti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir gyventi skyrium nuo ieškovės D. M. bei nepilnamečių vaikų G. ir K. M. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4837-91/2010 (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., CPK 145 str. 1 d.11 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį (b.l. 74-76). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pažeisti CPK reikalavimai, nes atsakovui nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nors jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko nebuvo galima apie tai pranešti.
2) Ieškovės teiginiai, kad jis daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, jų akivaizdoje naudoja fizinį smurtą prieš ieškovę, nepagrįsti, ieškovė nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad prieš ieškovę vaikų akivaizdoje aš niekada smurto nevartojo, o savo teiginiais ieškovė tiesiog kerštauja atsakovui už tai, kad jis nesutiko dėl santuokinio turto padalinimo.
3) Tėvo pareigas visada atliko tinkamai, prie vaikų tiek materialinio tiek dvasinio ugdymo visada prisidėdavo tinkamai ir pagal išgales, jokios neigiamos įtakos jiems daryti aš negalėjo. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo vaikų iki teismo įsiteisėjimo sprendimo įsiteisėjimo byloje, vaikų interesams bus padaryta didelė žala, nes jis, kaip vaikų tėvas negalėtų dalyvauti jų auklėjime.
4) Atsakovo, kaip tėvo valdžia vaikų atžvilgiu nėra apribota, todėl gyventi ir skyrium nuo vaikų nėra jokio pagrindo.
5) Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-4837-91/2010, A. M. yra pareiškęs priešieškinį, kuriame teismo prašo butą, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. M., pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu tiek bendromis lėšomis tiek ir atsakovo darbu šis namas buvo iš esmės pagerintas, todėl jis turiu pilną teisę jame pasilikti ir gyventi. Be to ieškovei niekas netrukdo išsikelti gyventi pas savo vaikus iš pirmos santuokos, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), jeigu jai gyvenimas su atsakovu viename name tampa neįmanomas.
6) Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jis dirba Kaune ir kad turi kur išsikelti. Nurodo, kad dirba šilumvežio mašinistu. Pagal darbo pobūdį tenka keliauti po visą Lietuvą, todėl teiginiai, kad jo tėvai gyvena mano darbovietės teritorijoje yra neteisingi. Be to, išsikelti pas tėvus neturi galimybės, nes tėvai yra senyvo amžiaus žmonės, neįgalūs, juos prižiūri ir kartu jais gyvena tėvus prižiūrintis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. M. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, 20110 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo išsamiai nurodė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, paaiškino apie nuolatinį ieškovo netinkamą elgesį, smurtavimą prieš ieškovę vaikų akivaizdoje bei pačius vaikus. Atsakovas yra abejingas savo šeimai, nesirūpina šeima, neduoda lėšų pragyvenimui.
Nurodo, kad Kazlų Rūdos Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, jog ieškovė kreipėsii įjuos dėl netinkamo sutuoktinio elgesio su ieškove bei vaikais, todėl vyko pokalbiai su ja bei vaikais, ir sūnus K. pasisakė apie tai, jog tėvas smurtavo prieš ieškovę ir prieš jį, vartojo necenzūrinius žodžius, kitaip įžeidinėjo, tai atspindi realią situaciją šeimoje ir kylančią grėsmę ieškovei, bei nepilnamečiams vaikams. Be to, Vaikų teisių apsaugos skyriuje vaikai – K. ir G. rašė paaiškinimus dėl santykių su tėvu, kuriuose abu pažymėjo, jog tėvas naudoja smurtą prieš ieškovę, draudžia vestis draugus į namus, nesisveikina su vaikais ir dažnai užgaulioja, tai vaikams sukelia neigiamas emocijas, baimę ir nerimą. Atsakovas turi kur išsikelti, nes Kaune gyvena jo tėvai, kurie turi jiems priklausantį dviejų kambarių butą, todėl atsakovui yra galimybė gyventi kitame kambaryje, be to atsakovas, gyvendamas su tėvais, galėtų jais rūpintis, padėti buityje. Ieškovės teigimu atsakovas yra pajėgus nuomotis būstą. Nurodo, kad 2010-09-30 Kazlų Rūdos policijos komisariato pažyma įrodo, jog pradėta administracinė byla atsakovo atžvilgiu dėl sūnaus G. sumušimo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad nesutinka su atsakovo A. M. atskiruoju skundu, nes atsakovo elgesys ieškovės D. M. ir vaikų G. ir K. M. atžvilgiu yra neprognozuojamas, šeimos tarpusavio santykiai yra įtempti, gyvenimas kartu daro žalą ieškovei ir vaikams, todėl tikslinga įpareigoti atsakovą A. M. gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo nuo ieškovės D. M. ir vaikų Gabrieliaus ir K. M..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje, teismas taiko atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus (CK 3.65 str. 1 d)., Kokias laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti nustatyta CK 3.65 str. 2 d. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. T.y. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaikų, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėdamas šeimos bylas, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, todėl tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų iki bus priimtas teismo sprendimas Apeliantas - atsakovas su teismo byloje padarytomis išvadomis nesutinka.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė kreipėsi tiek į Marijampolės apskrities VPK dėl netinkamo jos vyro A. M. elgesio, naudojamo smurto (b.l. 32), tiek į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių (b.l. 36), Valstybinę teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrį, dėl patirtų sužalojimų, kuriuos ieškovės teigimu tiek jai tiek sūnui G. M. sukėlė atsakovas(b.l. 51, 53). Be to byloje yra pateikta Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į tarnybą dėl netinkamo atsakovo elgesio su ja ir vaikais. Išvadoje nurodyta, kad K. M. patvirtino, kad konflikto metu tėvas A. M. sudavė jam ir motinai, įžeidinėjo, nurodė, kad santykiai su tėvu įtemti. Teismui taip pat pateikti ieškovės prašymai dėl A. M. bei paaiškinimai dėl vyro elgesio, iš kurių matyti, kad atsakovas elgiasi netinkamai, taip pat pateikti nepilnamečių vaikų paaiškinimai dėl tarpusavio santykių su tėvu. Marijampolės apskrities VPK Kazlų rūdos PK 2010-09-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad policijos komisariate išnagrinėtas ieškovės prašymas dėl A. M. netinkamo elgesio nepilnamečio sūnaus G. M. atžvilgiu ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 181 str. 1 d.(tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams), kuris tolimesniam nagrinėjimui išsiųstas į Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti duomenys patvirtina,kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, tai daro vaikų akivaizdoje. Jos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti nepagrįstai pažeidžiami nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai nesuderinami su atsakingo sutuoktinio veiksmais, grėsmingi ieškovei ir kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja šalių kaltės dėl smurto šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nustačius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo vaikų iki teismo įsiteisėjimo sprendimo įsiteisėjimo byloje, vaikų interesams bus padaryta didelė žala, nes jis, kaip vaikų tėvas negalėtų dalyvauti jų auklėjime. Akivaizdu, kad namuose kyla konfliktinės situacijos į kurias tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami ir vaikai. Tokia susiklosčiusi situacija daro vaikų emocinei ir psichologinei būklei žalą. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovo elgesys kelia grėsmę atsakovei (CPK 176 straipsnis). Be to, kaip aukščiau nurodyta nuolatinės konfliktinės situacijos namuose kelia grėsmę ir vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.
Apelianto argumentas, jog nepagrįsti ieškovės argumentai,kad jis dirba Kaune ir kad turi kur išsikelti, kad atsakovas neturi galimybės gyventi pas tėvus, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, ypatingą svarbą turi nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, o taip pat ir vieno iš tėvų interesai, todėl esant byloje nurodytoms aplinkybėms apie atsakovo elgesį, konfliktinę situaciją namuose, keliamą grėsmę nepilnamečių vaikų psichinei sveikatai, atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams negali būti teikiamas didesnis dėmesys nei nepilnamečių vaikų, Be to, galiojantis CK 3.65 str. 2 d. 1 p. nenumato, jog įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium gali būti taikomas tik esant galimybei, t. y. sutuoktiniui turint kitą gyvenamąją vietą.
Atskirojo skundo argumentas, kad priešieškiniu atsakovas prašo butą, (duomenys neskelbtini)., kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. M., pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, yra susiję su pareikštu ieškiniu bei priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl neturi įtakos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes yra reikšmingas nagrinėjant bylą iš esmės.
Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui, todėl pažeisti LR CPK reikalavimai. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.), o nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises, kurias atsakovas realizavo pateikdamas atskirąjį skundą.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, yra nepagrįsta.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.