Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyvenantis I. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. K. 2009 m. sausio 13 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje, Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu peiliu tyčia smogė vieną kartą A. Z. į krūtinę. Nukentėjusiajam buvo padaryta kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos sienoje, sužalotas kairės pusės V šonkaulis, kairysis plautis, širdiplėvė bei širdies kairysis skilvelis. Dėl patirto sunkaus sužalojimo A. Z. vietoje mirė. Tokiais veiksmais J. K. tyčia nužudė A. Z..

Kaltinamasis J. K. kaltas prisipažino ir parodė, kad jis A. Z. bute su juo girtavo. Pritrūkus gėrimų, nuėjo į parduotuvę ir dar nupirko degtinės. Toliau su juo kambaryje girtavo. Vėliau nutarė eiti į virtuvę parūkyti. Pakeliui A. Z. sudavė savo sugyventinei V. Ž. ranka į veidą. Virtuvėje J. K. pasakė V. Z., jog šis suduodamas sergančiai V. Ž. pasielgė negražiai. A. Z. jam smogė į šoną ir jis parvirto ant stalo. Supratęs, jog jį vėl A. Z. užpuls, griebė ant stalo buvusį peilį ir artėjančiam A. Z. juo dūrė. Laikydamas peilį rankose dar spėjo A. Z. pasakyti kelis šiurkščius žodžius. Jis pats pranešė policijai apie nužudymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl nužudymo yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji kartu su savo vyru nuėjo pas A. Z., ten visi kambaryje gėrė degtinę. Jos vyras išėjo ir atsinešė iš parduotuvės dar vieną butelį.Vyrai nueidavo į virtuvę parūkyti ir vėl sugrįždavo. A. Z. vienu metu sudavė V. Ž. per veidą. A. K. ją užstojo, tačiau A. Z. liepė jam nesikišti, nes tai jo žmona. Kai vyrai nuėjo į virtuvę, jos liko kambaryje, jokio triukšmo nebuvo girdėti. Ji pati nunešė pusę butelio degtinės jiems į virtuvę. Jie virtuvėje išbuvo ilgai.

Įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje rastas A. Z. lavonas. Jo krūtinėje rasta durtinė žaizda. Netoli mirusiojo ant grindų rastas ir paimtas peilis. (b. l. 6–22, t. 1).

Specialisto išvada buvo nustatyta, kad A. Z. buvo padarytas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sunkus sveikatos sužalojimas pažeidžiant plautį ir širdį, jis baigėsi mirtimi (b. l. 32–36, t. 1).

Paminėti įrodymai neginčytinai įrodo tai, kad ne kas kitas, o J. K. nužudė A. Z.. Prieš J. K. smogiant peiliu galima manyti, jog A. Z. buvo jį užpuolęs, todėl kvalifikuojant veiką nužudymą galima būtų vertinti kaip padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas ar didžiai susijaudinus, tačiau teismas pagal Baudžiamojo kodekso normas, numatančias švelnesnę atsakomybę už privilegijuotą nužudymą (BK 28 str., BK 130 str.), veikos nekvalifikuoja.

Konfliktas tarp kaltinamojo ir A. Z. vyko virtuvėje. Abu buvo girti (A. Z. kraujyje rasta 4,61 promilės alkoholio, b. l. 32–36, t.1). Tarp J. K. ir A. Z. įvyko įprastinis smarkiai išgėrusių žmonių konfliktas. J. K. nebuvo kaip nors netikėtai užpultas. Specialistas jo krūtinėje nerado sužalojimų (b. l.75–77, 114–115, t.1), taigi negalima manyti, jog A. Z. jam stipriai smogė. Anot liudytojos A. K., J. K. ilgai su A. Z. užsibuvo virtuvėje, maža to, ji dar nunešė jiems į virtuvę degtinės. Taigi, nors ir buvo konfliktuojama, konfliktą buvo galima išspręsti kitaip, nevartojant peilio. Tačiau A. Z., suduodamas sugyventinei V. Ž. į veidą, elgėsi rizikingai ir turėjo suprasti, jog tai sukels kaltinamojo negatyvią reakciją ( tai ir įvyko, vyrai nuėjo santykių aiškintis į virtuvę). Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Tiesioginės tyčios nužudyti A. Z. J. K. neturėjo. Tačiau durdamas peiliu į krūtinę, kaltinamasis turėjo numatyti galimas pasekmes, todėl jo veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, be to veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys,.

Teismo medicinos aktu (b. l. 38–40, t. 2) yra nustatyta, jog 74 metų J. K. serga išemine širdies liga ir stabilia krūtinės angina, poinfarktine kardioskleroze, prieširdinėmis ekstrasistolėmis ir trečiojo laipsnio širdies nepakankamumu (NYHA funkcinė klasė III), be to, jam nustatyta obliteruojanti kojų arterijų aterosklerozė ir šlauninių arterijų užakimas. Akte yra pasakyta, jog dėl sveikatos būklės J. K. atlikti laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtinto Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo 6.1.7. punktu prie tokių ligų yra priskiriama išeminė (koronarinė) širdies liga, netinkanti chirurginiam gydymui. Teisme ekspertas D. Vitkus paaiškino, jog nustatytos ligos dar nesiekia tokio laipsnio, jog būtų galima duoti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis serga sunkia nepagydoma liga. J. K. yra reikalinga atlikti tyrimus ir galimas operacijas (tarp jų ir širdies šuntavimą) ir tik priklausomai nuo jų rezultatų galėtų spręsti, ar liga yra nepagydoma.

Taigi šiuo metu J. K. dar negalima taikyti BK 76 str. numatytų taisyklių ir jį atleisti nuo bausmės.

Nepaisant labai sunkaus nusikaltimo, teismas mano, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, jam galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 62 str. 1 d. numato, jog teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. J. K. iš karto po padaryto sužalojimo pats paskambino policijai ir pasakė, kad perdūrė žmogų ( b.l. 64, t.1), taigi apie padarytą nusikaltimą pats ir pranešė. Ikiteisminio tyrimo metu jis pats parodymų patikrinimo metu parodė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. Z. ( b.l.89-95, t.1), davė išsamius parodymus, jų nekeitė ir teisme, tad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. J. K. nuoširdžiai gailisi. Civilinio ieškinio byloje nėra, tai reiškia, jog jam nėra prievolės atlyginti turtinę žalą.Taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatą leidžia ir tai, jog nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, priklausė nuo atsitiktinių situacinių motyvų (susiginčijus su draugu), be to, J. K. yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis sunkiomis ligomis, kurios gali būti ir nepagydomos (tai priklauso nuo operacijų). Kaip jau buvo minėta, laisvės atėmimo bausmę jam būtų atlikti per sunku. Taigi skirti laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, nepaisant itin sunkaus nusikaltimo, būtų neteisinga, tokia bausmė neužtikrintų BK 41 str. numatytos bausmės paskirties. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas skiria J. K. švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmės rūšį – laisvės apribojimą ( BK 48 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti J. K. bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2009-01-14 iki 2009-01-15 vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – peilį, A. Z. drabužius (baltos spalvos megztinį, kelnes, kojines), saugomus Klaipėdos m. VPK,– sunaikinti, du kompaktinius diskus grąžinti Klaipėdos m. VPK.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.