- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- N1-58-995/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28886-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
- 1.1.11.12Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
kaltinamajam D. Č., jo atstovo pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstovei R. U., gynėjui advokatui P. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis Kauno suaugusiųjų mokymo bei darbo centre, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vaikų globos namai, teistas: 2017 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams; pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos vadovą), tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, D. Č. pasiųstas atlikti paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. Č. 2019 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia pastūmė savo seserį G. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko ji nukrito ant lovos, priėjęs prie jos gulinčios, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė ir koja spyrė jai į kairį šoną po krūtine, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimus, kas sukėlė nežymų nukentėjusiosios G. Č. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Parodė, kad jis gyvena vaikų globos namuose. Prisimena, kad vasarą jis susipyko su savo sese G. Č., kuri atėjo pas jį į kambarį. Buvo supykęs, todėl pastūmė savo sesę iš savo kambario vieną kartą, ji nesuprato, išvadino jį visokiais žodžiais ir tada jis jai sudavė. Jam atrodo, kad jis sesei sudavė porą kartų su kumščiu į šoną. Ar spyrė koja, jis neprisimena dėl pykčio įniršio, tačiau jei sesė sako, kad spyrė, tai taip galėjo ir būti. Su sese susitaikė dar stovykloje, jis jos atsiprašė, o ji jam atleido. Gailisi, kad taip atsitiko. Jis dabar lankosi pas psichiatrus dėl šito įvykio, pokalbiai su jais jam padeda.
Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. Č. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad ji su savo broliu D. Č. sutaria gerai. 2019 m. liepos mėn., tikslios dienos nepamena, su vaikų globos namų buto, esančio (duomenys neskelbtini), globotiniais ir auklėtojomis išvyko savaitei atostogų į Palangą, kur ji su D. Č. gyveno skirtinguose kambariuose. Vieną dieną, kai auklėtojos ir kiti vaikai buvo išėję į sporto areną, ji buvo poilsio namų kieme, ant sūpynių, kai išgirdo, kad poilsio namuose savo kambaryje esantis D. kažką daužo. Ji paskambino auklėtojai ir viską papasakojo. Auklėtoja pasakė, kad tuoj pat grįžta. Po to ji pati nuėjo pas D. Č. į kambarį, pamatė, kad D. Č. spardo sieną, todėl pasakė jam liautis. Tuomet jis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, ji jį atgal, ir taip tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. Č. rankomis ją stumdė, įstūmė į jos kambarį, buvusį šalia jo kambario. D. Č. ją stumdė stipriai, kelis kartus. Jai jau būnant savo kambaryje, D. Č. ją dar kartą pastūmė ir koja vieną kartą spyrė jai į pilvą. Jai iškart suskaudo pilvą, pradėjo jausti gėlimą šone, ją pradėjo krėsti šaltis, jautėsi prastai. D. Č. ir toliau ją puolė, spjaudė, norėjo dar suduoti, bet jį sulaikė atėjusi auklėtoja ir vyras iš gretimo kambario, todėl jam to padaryti nepavyko. Auklėtoja iškvietė jai greitąją pagalbą, o D. Č. nuėjo į savo kambarį. Ligoninėje jai suleido vaistų, sakė, kad kažkas pažeista. Ji mano, kad jai sužalojimai ant krūtinės galėjo atsirasti nuo D. Č. stumdymo. Grįžus į Kauną, brolis jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 48-56).
Liudytoja L. R. parodė, kad ji dirba vaikų globos namų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Šiame bute gyvena Č.. Vienas iš jų - D. Č. - yra agresyvus vaikas, jis rėkauja, keikia savo brolius bei auklėtojas, daužo daiktus. D. Č. ir G. Č. santykiai yra konfliktiški, bet po kurio laiko vėl sutaria gerai. Vasarą su šio buto vaikais ji buvo išvykusi į Palangą. 2019 m. liepos 6 d., apie 18.00 val., ji, auklėtoja ir visi vaikai išėjo į sporto areną, kartu ėjo G. ir D. Maždaug už pusvalandžio D. pasakė, kad jiems čia neįdomu ir išėjo į poilsio namus. Netrukus išėjo ir G. Č., teigdama, kad jai taip pat neįdomu, ji eina namo. Po kurio laiko jai paskambino G. Č. ir pasakė, kad D. Č. daužo poilsio namų duris. Ji, žinodama D. Č. būdą, nusprendė kuo greičiau grįžti į poilsio namus. Maždaug po penkių minučių grįžo ir nuėjo pas G. Č. į kambarį, kuriame ji garsiai rėkė, kad brolis eina per žmonių kambarius. Tai išgirdęs, iš kito kambario atėjo D. Č., įėjo į kambarį, pargriovė G. Č. ant lovos, ją užgulė ir rankomis bei kojomis pradėjo ją daužyti. Ji (L. R.) rėkė, kad jis baigtų, bandė jį atitraukti nuo G. Č., tačiau jis ją pastūmė. Tuomet D. Č. ne mažiau kaip dešimt kartų G. Č. sudavė į kairės pusės šoną, ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į pilvą, taip pat vieną kartą trenkė kumščiu į galvą. G. Č. buvo mušama gulinti. Viskas baigėsi tuo, kad į kambarį įėjo vyras iš gretimo kambario ir atitraukė D. Č. nuo G. Č.. Tuomet D. Č. išėjo į savo kambarį, o ji su G. Č. užsirakino jos kambaryje, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. G. Č. sakė, kad jai skauda šoną. G. Č. teigė, kad brolis jai trenkė tik vieną kartą. Jos (L. R.) nuomone G. Č. gina brolį ir, todėl meluoja (b. l. 57-62).
2019 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. liepos 7 d., 20.45 val. buvo susisiekta su socialine darbuotoja L. R., kuri paaiškino, kad tarp brolio D. Č. ir sesers G. Č. kilo konfliktas. Konflikto metu D. Č. sumušė savo seserį G. Č., kuriai po sumušimo medikai diagnozavo galvos ir pilvo sumušimą. G. Č. paguldyta į ligoninę stebėjimui, po to 2019 m. liepos 7 d. išleista iš ligoninės. Socialinė darbuotoja nurodė, kad šiuo metu jie su vaikais iš globos namų yra apsistoję (duomenys neskelbtini).
Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - poilsio namai, esantys (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota šių poilsio namų kambario Nr. 56 apžiūros rezultatai. Protokole nurodyta, kad jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta, nepaimta (b. l. 19-32).
2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1272/2019(03) konstatuota, kad G. Č. į VšĮ Klaipėdos Vaikų ligoninę greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta 2019 m. liepos 6 d., 21.59 val., ir apžiūrėta. Nustatyta diagnozė - krūtinės ir pilvo sumušimas. G. Č. dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo (vertinant kartu bei atskirai) sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Objektyvūs galvos sužalojimai neužfiksuoti. Krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimas galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 6 d., apie 18.00 val., ir galėjo gautis, suduodant kumščiu ir spiriant ne mažiau kaip du kartus (b. l. 72).
Nukentėjusiosios G. Č. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui, nurodyta, kad ji su broliu D. Č. susitaikė, šiai dienai ji jokių pretenzijų jam neturi, taip pat nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos (b. l. 187).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. Č., smurtaudamas prieš mažametę savo seserį G. Č., poilsio namų kambaryje, tarpusavio konflikto metu, pastūmė savo seserį G. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko ji nukrito ant lovos, o priėjęs prie jos gulinčios, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė ir koja spyrė jai į kairį šoną po krūtine, ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus - krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvo sumušimus. Kaltinamasis D. Č. patvirtino, kad savo sesei sudavė du smūgius į kairį šoną, ir nors tiksliai neprisimena, kad jai būtų spyręs koja į pilvą, tačiau neneigia, kad galėjo tai padaryti. Nukentėjusioji G. Č. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos brolis D. Č. kilusio žodinio konflikto metu, ją stipriai stumdė kelis kartus, o jai jau būnant savo kambaryje, D. Č. ją dar kartą pastūmė ir koja vieną kartą spyrė jai į pilvą. Nors liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu tvirtindama, jog kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė daugiau smūgių, nurodė, kad ji mačiusi, kaip D. Č. pargriovė nukentėjusiąją G. Č. ant lovos, ją užgulė ir rankomis bei kojomis ją mušė, ir jos teigimu, D. Č. ne mažiau kaip dešimt kartų G. Č. sudavė į kairės pusės šoną ir ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į pilvą, taip pat vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, tačiau byloje esančioje medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad G. Č. nustatytas krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis suduodant kumščiu ir spiriant ne mažiau kaip du kartus, ir ši specialisto išvada neprieštarauja nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymams apie nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių. Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Ši kaltinamojo D. Č. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas prieš mažametę savo seserį nežymiai ją sužalojo.
Kaltinamasis D. Č. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis atlikdamas smurtinius veiksmus mažametei G. Č., ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavęs ir koja spyręs jai į kairį šoną po krūtine, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Kaltinamojo D. Č. gynėjas prašo atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Surinkti duomenys baudžiamojoje byloje įrodo, kad D. Č. savo kaltę padarius tyčinį nusikaltimą pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. Č. baudžiamojoje byloje nepateikė civilinio ieškinio, apklausiama ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad brolis jos atsiprašė ir ji su juo susitaikė, pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos jam neturi. Taigi, pripažintina, kad kaltinamasis yra įvykdęs BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją sąlygą, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. Č. yra anksčiau teistas už du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laivės atėmimo bausmės, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, globos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, be to, bylos duomenimis, jis piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiu. Šie duomenys neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, bei rodo, kad jis ne itin stengiasi paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų ir, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad nenustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos kaltinamąjį D. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnis).
Kaltinamasis D. Č. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, jis smurtavo prieš savo mažametę seserį, nusikaltimas baigtas. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis (17 metų), anksčiau teistas, ir nors bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 81-83), šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo bei darbo centre. Kaltinamasis 2019 m. rugsėjo 6 d. užsiregistravo VšĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio psichikos sveikatos centre (b. l. 101). Kauno savivaldybės vaikų globos namų, kuriuose šiuo metu gyvena kaltinamasis, administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip žemą mokymosi motyvaciją, ūmaus, impulsyvaus būdo, agresyvaus elgesio, narkotines medžiagas bei alkoholį vartojantis, pažeidinėjantis globos namų vidaus tvarką bei taisykles, jaunuolis (b. l. 104-106).
Įvertinus pirmiau išdėstytas kaltinamojo D. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgus į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra linkęs nepaisyti įstatymo nuostatų, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios jis atsiprašė ir ji jam atleido, savo poelgį vertina neigiamai, ir į tai, kad jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, jam pažeidus probacijos sąlygas bei nevykdžius teismo įpareigojimų, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajam paskirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje, numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatymo sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis.
Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir D. Č. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, teismas skirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu.
BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog nusikalstamą veiką, būdamas nepilnamečiu (17 metų), jis mokosi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosiosios ir ši jam atleido, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamajam D. Č. tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Siekiant kaltinamajam D. Č. padėti laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė, t. y. elgesio apribojimas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant D. Č. visą elgesio apribojimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas), per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena, su nukentėjusiosios apklausos garso įrašu, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (b. l. 56).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Č. - keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 5 punktais, D. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, paskiriant elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant D. Č. visą elgesio apribojimo laikotarpį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną, su nukentėjusiosios apklausos garso įrašu, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.