Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-02 · Administracinė byla Nr. A-3897-442/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-30Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
A-3897-442/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00140-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3897-442/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00140-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant užsieniečiui A. S. A., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. A. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietis kartu su kitais keturiais asmenimis 2021 m. liepos 28 d. apie 13.10 val. buvo sulaikytas Lazdijų r., Lazdijų sen. Juozapavo kaimo ribose, kelyje Lazdijai–Akmeniai iki Lenkijos sienos likus 200 m., sustabdžius automobilį, kurį vairavo Gruzijos pilietis, turintis leidimą gyventi Vokietijoje.

2.2. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį buvo nustatyta, kad jis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. gruodžio 11 d., jis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, o 2021 m. sausio 20 d. Pabėgėlių priėmimo centre.

2.3. Užsieniečiui buvo nuolat (sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinant su jo atžvilgiu priimtais sprendimais) nurodoma jo teisinė padėtis bei paaiškinta, jog jis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos, kai neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.4. Atsižvelgus į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Pabėgėlių priėmimo centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje (toliau – ir ES). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

2.5. Alternatyvos sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra tam nei poreikio, nei galimybių (teritorija yra pakankamai didelė), o judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose. Jeigu užsieniečiui bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga bei yra didelė tikimybė, kad jis pabėgs ir nevykdys teismo sprendimo.

II.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašymo byloje.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko Ignalinos r., Didžiasalio sen., Dysnos k. 2020 m. gruodžio 11 d. Jis pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento sprendimu 2020 m. gruodžio 15 d. buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, vėliau, 2021 m. sausio 20 d., Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamento 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 12PR-55 nuspręsta nesuteikti A. S. A. pabėgėlio statuso.

5. Taip pat teismas nustatė, kad užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie minėtą užsienietį duomenų nėra. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų pagrindais.

7. Vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis yra atvykęs kartu su sutuoktine S. H. A. A. ir dviem mažamečiais vaikais M. A. S. (duomenys neskelbtini) bei M. A. S. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi riboja užsieniečio judėjimo laisvę. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apelianto sulaikymas paveiks nepilnamečių vaikų ir šeimos interesus. Taip pat teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis turės gyventi vaikai. Vaikams turi būti užtikrintas laisvas judėjimas, o taip pat ir tėvui, kuris yra atsakingas už jų priežiūrą. Tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaikų, nes tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta vaiko tinkama priežiūra. Dėl to teismas turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

9.2. Užsienietis nurodė, kad jis norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) dėl motinos ligos, o tai reiškia, jog jis neketina pažeisti judėjimo tvarkos ar išvykti į kitas ES šalis.

9.3. Šiuo atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet kartu ir sudarytos sąlygos jam ir vaikams išeiti apsipirkti bei pasivaikščioti.

Atsiliepimas

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

11.1. Apeliantas sąmoningai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir tai padarė Migracijos departamentui priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). Pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra didelė tikimybė, kad jis vėl paliks centrą ir bandys vykti į kitas ES šalis. Tokiu atveju nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus. Taip pat yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

11.2. Apeliantas į Lietuvą atvyko su šeima (žmona ir nepilnamečiais vaikais), tačiau tai padarė neteisėtai, pateikė prieglobsčio prašymą bei bandė pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos sienos, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos.

11.3. Teismas atsižvelgė į vaikų interesus, todėl Teikimą tenkino iš dalies ir apgyvendino apeliantą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taigi teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį A. S. A. Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašymo byloje.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrindas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų pagrindais, tačiau atsižvelgęs į tai, jog nėra duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis yra atvykęs kartu su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais, Teikimą tenkino iš dalies ir apgyvendino užsienietį Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių ir interesus, turėjo taikyti švelnesnę priemonę.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

17. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis, Migracijos departamento sprendimu būdamas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką ir 2021 m. liepos 28 d. buvo sulaikytas kelyje Lazdijai–Akmeniai iki Lenkijos sienos likus 200 m. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo teisinis pagrindas užsienietį sulaikyti.

19. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

21. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

22. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl siekiant tinkamo vaikų interesų ir poreikių užtikrinimo, yra pagrindas šiuo atveju taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

26. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino tiek Užsieniečių registracijos centro, tiek užsieniečio argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus regiono apylinkės Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasDainius RaižysVirginija Volskienė