Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimo J. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimu paskyrė J. I. administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 202-1 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad J. I. , būdamas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu, 2006 metais laiku ir nustatyta tvarka nepateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai privačių interesų deklaracijos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas.

II.

Apeliaciniu skundu J. I. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Nurodo, kad 2006 m. gruodžio 7 d. registruotu laišku gavo teismo šaukimą atvykti į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo posėdį, kuriame nurodyta, jog teismo posėdis vyks 2006 m. rugsėjo 15 d. 00:00 val. Dėl šios sąmoningos ar nesąmoningos pirmosios instancijos teismo klaidos jam buvo atimta teisė į gynybą, kadangi jis pamanęs, jog tai esąs pokštas, o teismas tokių klaidų daryti negali. Pirmosios instancijos teismas neįžvelgė byloje jokių lengvinančių aplinkybių, nors jos iš tiesų buvo – Jurbarko savivaldybės taryboje nusistovėjusia tvarka 2006 m. balandžio mėn. tarybos posėdžio pertraukos metu apeliantas užpildė privačių interesų deklaraciją ir ją su kitais dokumentais padėjo ant sekretorės stalo. Tą matė tarybos nariai Z. S. ir P. V. Pirmosios instancijos teismas nesudarė apeliantui galimybės įrodyti, kad jis yra nekaltas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam maksimalią 500 Lt nuobaudą, nors ir jis ir jo žmona yra invalidai, o jų gaunamos pajamos mažos.

III.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija) prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad asmenys, įvardinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, privačių interesų deklaracijas per nustatytą terminą privalo pateikti tiesiogiai Komisijai. Todėl apelianto argumentai, kad jis užpildytą privačių interesų deklaraciją laiku pateikė Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojams, nėra teisiškai reikšmingi. Apeliantas Komisijai ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad privačių interesų deklaracija Komisijai buvo pateikta įstatymo nustatyta tvarka ir laiku. Komisija, įstatymo nustatyta tvarka ir laiku – iki 2006 m. gegužės 15 d., negavusi apelianto privačių interesų deklaracijos, administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašė pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nedalyvaujant nors vienam iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai yra esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriuos nustačius pripažįstama, kad proceso dalyviui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Nustačius byloje esant vieną iš sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, nevertinant, ar dėl tokios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tokio pobūdžio pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nepažeidus proceso dalyvių procesinių teisių (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas apie pirmosios instancijos teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas. Pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko 2006 m. gruodžio 14 d., tuo tarpu teismo šaukimuose, siųstuose apeliantui, teismo posėdžio data ir laikas nurodyti klaidingai. Vienu šaukimu apeliantas kviečiamas atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį 2006 m. gruodžio 1 d. 09:00 val. (šis šaukimas grįžo neįteiktas neradus gavėjo), kitu - 2006 m. rugsėjo 15 d. 00:00 val. (šis šaukimas apeliantui buvo įteiktas) (b.l. 23-25, 31). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliantas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad iš jo buvo atimta teisė į gynybą (b.l. 53). Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija nevertins apelianto argmentų, susijusių su šio nutarimo pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

J. I. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.