Utenos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Sigitai Saugūnienei, Onai Pumputienei, Astai Kanapienienei,

dalyvaujant pareiškėjo V. Ž. ir suinteresuoto asmens V. L. atstovei advokato padėjėjai Gitanai Griškėnienei,

suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos Luokesos seniūnijos atstovei Laimutei Repečkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Luokesos seniūnija, V. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. L. atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėjas laiku kreipėsi į privatizavimo komisiją, laiku buvo sumokėti pinigai, tačiau privatizavimo nebaigė, kadangi nebuvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Vėliau galimybės pasirašyti sutartį nebeturėjo, nes valstybinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota.

Suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos Luokesos seniūnijos atstovė seniūnė Laimutė Repečkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Paaiškino, kad 1991 m. ūkinėje knygoje yra įrašas, kad pareiškėjas nuomoja „(duomenys neskelbtini)“ butą. Su pareiškėju bendravo kaip su minimo buto savininku. Seniūnijos dokumentuose nėra įrašyta, kad tai bešeimininkis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai konstatuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011), nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laikotarpį; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi į jį daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pagal CK 4.70 straipsnį, sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek visam daikto valdymui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado.

1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis reglamentavo, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Vėlesnėje įstatymo redakcijoje šis straipsnis buvo papildytas antra dalimi ir joje įtvirtinta, kad asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavę pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, pareiškimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Byloje pateiktas valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytų laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, 1997-12-29 vykusio posėdžio protokolo Nr. 16 (202) kopija, iš kurios matyti, jog buvo nutarta leisti pareiškėjui privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias 37,31 kv. m. dydžio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 1998-01-21 Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte Nr. 1 apskaičiuota pirkėjui, t. y. pareiškėjui, iš pardavėjo, t. y. valstybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“, parduodamo buto kaina – 112 Lt. 1998-01-21 valstybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvito Nr. 17043093 kopija patvirtina, kad šią sumą pareiškėjas sumokėjo, kvite nurodytas mokėjimo pagrindas – buto privatizavimas. Pažymėtina, kad visus privatizavimo dokumentus pagal 1997-02-23 pareiškėjo įgaliojimą, registro Nr. 3231, tvarkė suinteresuotas asmuo V. L.. 1998-07-29 valstybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota, pirkimo–pardavimo sandoris nesudarytas.

Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Tam, kad įgytų subjektinę teisę privatizuoti butą, asmenys ir jų nuomojamos gyvenamosios patalpos turėjo atitikti įstatyme nustatytas sąlygas: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp jo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2011). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamas privatizavimo subjektas, nuomojamas butas atitiko privatizavimo objektui keliamus reikalavimus. Teismas vertina, jog pareiškėjas aiškiai išreiškė valią privatizuoti butą, nuosekliai siekė nuomojamą butą įsigyti (notariškai patvirtino įgaliojimą tvarkyti privatizavimo dokumentus, teikė prašymą pirkti butą, parengus įkainojimo aktą sumokėjo visą buto kainą), tačiau privatizavimo sandoris nebuvo užbaigtas likvidavus pardavėją, t. y., ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas 1998 m. sumokėjo nustatytą buto kainą ir, kaip patvirtina suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos Luokesos seniūnijos atstovės bei pareiškėjo atstovės paaiškinimai, save laikė buto savininku. Pareiškėjas sąžiningai įgijo minėtas patalpas bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas jas valdė daugiau kaip 20 metų. Butas taipogi nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas akivaizdžiai vykdė privatizavimo procedūrą, kuri nebuvo pabaigta ne dėl jo kaltės, sumokėjo buto kainą, daugiau nei 20 metų valdė nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius, šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu valstybė per visus tuos metus nė karto nekėlė klausimo dėl neužbaigtos privatizavimo procedūros, nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi šiuo turtu, taipogi už šį turtą pareiškėjas 1998 m. valstybinei įmonei sumokėjo visą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nustatytą kainą. Taigi pripažintina, kad faktiškai pirkimo–pardavimo sandoris buvo įvykdytas ir tai pripažino abi šalys. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra visos sąlygos, būtinos konstatuoti faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl buto teisinio įregistravimo viešajame registre pareiškėjo vardu.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė patyrė 12,13 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,13 Eur (dvylika eurų 13 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.