Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, konfiskuojant 1/2 jo turto, 278 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, šios bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, konfiskuojant visą jo turtą. Nuteistasis E. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmestas E. M. apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartimi atmestas E. M. kasacinis skundas.

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. M. veikos iš 1961 m. BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punkto, 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, ir E. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Nutarta E. M. laikyti pavojingu recidyvistu.

Bausmės vykdymo pradžia – 2001 m. gruodžio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gruodžio 3 d., 3/4 laisvės atėmimo bausmės E. M. atliko 2016 m. gruodžio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. balandžio 6 d. – 4 metai 7 mėnesiai 27 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017-04-12 priimtu nutarimu Nr. 59-69 nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad E. M. svarstomas pakartotinai trečią kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra, paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2016-11-10. Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepritarė Komisijos sprendimui, nes atsižvelgė į nustatytą asmens pavojingumą, didelę neatliktos bausmės dalį bei nepakankamą nusikalstamo elgesio rizikos pokytį, todėl Komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, t. y. tęsti darbą pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas - dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, tęsia sandėlininko darbą.

Asmuo anksčiau teistas tris kartus, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygų nepažeidė, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygas pažeidė. Dabartinius nusikaltimus įvykdė lygtinio paleidimo metu. Asmuo pirmą kartą nuteistas būdamas 23 metų. Nusikaltimus įvykdė veikdamas grupe su savo broliu (anksčiau nusikalsdavo vienas). Įvykdytiems nusikaltimams nebūdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis pilnai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose atlieka trečią kartą. E. M. teigia pats pasiūlęs broliui eiti kartu, nusikaltimą buvo suplanavęs iš anksto, žinojo, kad asmuo gali turėti didesnę pinigų sumą, nusikalto dėl finansinio trūkumo, tačiau negalvojo, kad nusikaltimas turės tokias pasekmes ir nukentėjusysis mirs. Nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Neigia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pasirenka su kuo bendrauti, apsiribuoja nuo neigiamos įtakos, yra tikintis, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, stengiasi bendrauti su panašų požiūrį turinčiais asmenimis. Nuteistasis teigia narkotinių medžiagų nevartojantis, psichologinė tarnyba priešingų duomenų neturi. Paskutinis asmens nusikaltimas smurtinis, įrodymų, kad buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nėra, tačiau asmuo yra padaręs kitų nusikaltimų apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Teisės pažeidėjas jau 14 metų atlieka bausmę ir per tą laiką niekada nebuvo užfiksuotų alkoholio vartojimo atvejų, paties teigimu yra tvirtai apsisprendęs visiškai atsisakyti alkoholio. Per įkalinimo laikotarpį sėkmingai baigė ne vieną programą skirtą priklausomybių gydymui.

Nuteistasis E. M. bendravimo problemų neturi, moka išklausyti, dalyvauja pokalbyje, nuoširdžiai bendrauja, laikosi įprastų bendravimo formalumų. Nepaisant padaryto smurtinio nusikaltimo, visą bausmės atlikimo laiką niekada nebuvo pasireiškusi agresija, pykčio nevaldymas ar impulsyvūs veiksmai. Puikiai suvokia savo problemas, jų priežastis, nuteistasis studijuoja (duomenys neskelbtini), ateityje ir toliau planuoja dalyvauti (duomenys neskelbtini) veikloje, laisvėje laukia (duomenys neskelbtini) bendruomenė. Aukšta motyvacija darbui, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nepalaiko, diskriminacinių nuostatų kitų visuomenės grupių atžvilgiu nestebima, nuostatos į priežiūrą teigiamos, nors prieš daug metų yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė 9 kartus, 4 kartus buvo apsiribota pokalbiu, 5 kartus buvo nubaustas, vėliau 2 nuobaudos buvo panaikintos paskatinimo būdu. Paskutinė nuobauda buvo skirta 2012 m. spalio mėn., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, paskutinį kartą skatintas 2016-10-25, už gerą elgesį bei sąžiningą darbą buvo skirta padėka. Asmuo priskirtas lengvajai grupei.

Nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuo 2015-11-13 iki 2015-12-18 dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose. Nuo 2015-07-01 iki 2015-08-19 dalyvavo programoje „Įžanginė grupė“, lankė AA susirinkimus, taip pat išklausė 8-ių užsiėmimų kursą apie priklausomybės ligas „Kai galiu, nenoriu, o kai noriu, nebegaliu“. 2016-03-16 dalyvavo programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Taip pat nuteistasis nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, lankosi pataisos namų koplyčioje. Nuo 2016-08-17 iki 2016-10-19 dalyvavo bei sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą. Nuteistasis pateikė 2016-09-08 pažymėjimą, kuriuo Vilniaus teologijos koledžas, bendradarbiaudamas su Biblijos lyga Lietuvoje, pažymi, kad E. M. baigė vienerių metų 7 kursų programą „Krikščioniškas gyvenimas“.

E. M. turi profesinį vidurinį išsilavinimą. Mokykloje baigė 8 klases ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Vėliau mokėsi (duomenys neskelbtini), kur įgijo vidurinį išsilavinimą bei staliaus, statybininko ir dailidės specialybes. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalinės gamintojo specialybes. Būdamas laisvėje, nuteistasis dažniausiai dirbo (teigia turintis apie 7 metus oficialaus darbo stažą), Vilniaus pataisos namuose praktiškai visą laiką dirbo. Šiuo metu dirba ūkio skyriuje sandėlininku, gauna atlyginimą. Nuostatos į darbą teigiamos, motyvuotas dirbti laisvėje, supranta darbo naudą. Pateikta pažyma iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad E. M. bus priimtas elektros instaliacijos padėjėjo pareigoms. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo ir jo brolio solidariai priteistas 3 272,37 Eur civilinis ieškinys, taip po 15,76 Eur teismo išlaidų (už teismo išlaidas sumokėjo). 2017-03-27 pažymoje dėl vykdomųjų raštų Nr. 56-384(1) nurodoma, kad įstaiga nuteistojo E. M. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Ankstesnėje pažymoje dėl vykdomųjų raštų buvo nurodoma, kad nuteistasis E. M. pilnai atlygino 76,49 Eur materialinę žalą.

Nuteistasis nevedęs, turi motiną ir 2 brolius. Socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu bei rašydamas laiškus. Šiuo metu yra vienišas, iki suėmimo gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini). Po paleidimo taip pat planuoja sugrįžti gyventi pas motiną (adresu: (duomenys neskelbtini)), gautas teigiamas atsakymas, kad nurodytoje gyvenamojoje vietoje galima taikyti intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 28 balai, iš jų 25 balai yra statiniai, 3 balai - dinaminiai. (Praeito svarstymo metu buvo 30 balų, dar ankstesnio 36 balai). Po paskutinio svarstymo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 2 balais.

Komisija siūlo nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu bei, nuteistojo sutikimu, taikyti intensyvią priežiūrą, kuriai pasibaigus taikyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2021-12-03; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2021-12-03; sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą iki 2021-12-03.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti E. M. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. iš esmės atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte. Vis dėlto vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai, paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje esančios 2017-03-31 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-52 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – 28 balai, iš jų 25 balai yra statiniai, 3 balai - dinaminiai, jis priklauso žemai rizikos grupei. Atsižvelgiant į ankstesnius duomenis, matyti, kad nuteistojo rizika sumažėjo 2 balais, kas vertintina neabejotinai teigiamai, tačiau visgi dar nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo (mažinant būtent dinaminius veiksmus, kurių yra dar 3), kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į E. M. įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, yra būtina išnaudoti absoliučiai visas galimybes mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad E. M. anksčiau teistas tris kartus, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų nepažeidė, tačiau pastarasis nesilaikė jam pritaikyto lygtinio paleidimo reikalavimų ir, atkreiptinas dėmesys, nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būtent lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kaip matyti, atliko aktyvų vaidmenį, pats pasiūlė broliui įvykdyti nusikaltimą, paskutinės nusikalstamos veikos pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nusikaltimai smurtiniai, iš anksto planuoti, E. M. pripažintas pavojingu recidyvistu, jo darytos nusikalstamos veikos sunkėjo. Tenka pastebėti, kad ir bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – pastarasis devynis kartus pažeidė režimo reikalavimus, penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu E. M. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti režimo reikalavimų pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam nėra lengva laikytis nustatytų taisyklių. Asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau yra svarbios nuteistojo asmenybei apibūdinti. Nors E. M. nurodė, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė dėl finansinio trūkumo, tačiau pažymėtina, kad būdamas laisvėje dažniausiai dirbo, turėjo galimybę legaliu būdu užsidirbti, tačiau pasirinko finansinius tikslus įgyvendinti būtent nusikalstamu būdu.

Negalima nepastebėti, jog nuteistasis įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, t. y tęsė darbą pataisos namuose, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, nuolat lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo elektros įrenginių remontininko ir avalinės gamintojo specialybes, be to, Vilniaus pataisos namuose praktiškai visą laiką dirbo, nuteistojo nuostatos į darbą teigiamos, motyvuotas dirbti laisvėje (pateikta pažyma, patvirtinanti, jog paleidimo atveju E. M. bus priimtas elektros instaliacijos padėjėjo pareigoms), su aplinkiniais bendrauja tinkamai, palaiko santykius su šeimos nariais (motina ir 2 broliais), paleistas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Šias anksčiau nurodytas aplinkybes teismas vertina išties teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog E. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, darbą, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą. Kita vertus, tai, kad yra pateikti duomenys dėl nuteistojo įdarbinimo, dar nereiškia, kad jis turėtų galimybę tą daryti, kad tai būtų suderinama su intensyvios priežiūros sąlygomis (šiuo atveju neaišku, kokiu būdu Vilniuje įsikūrusi bendrovė (duomenys neskelbtini) galėtų įdarbinti nuteistąjį (duomenys neskelbtini), kur pastarasis apsigyventų). Teismas taip pat įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam liko atlikti daugiau nei 4 metus laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, tačiau, kaip matyti, į tokią grupę jis buvo perkeltas palyginti neseniai (nuo 2016-01-01).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį E. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar gali būti sumažinta iki minimumo, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis pilnai pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės, paskirtos ir už apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, dėl ko nuteistajam E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakant patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-04-12 priimtą nutarimą Nr. 59-69 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-04-12 priimtą nutarimą Nr. 59-69 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. M..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.