Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2891-919/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-28
Bylos Nr.
1-2891-919/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69172-15-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
J. Š., J. V. Š.
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2891-919/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69172-15-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiems J. Š., J. V. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (galiojančių nuobaudų neturi), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-12-17 apie 19 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę – sutuoktinę J. Š., t. y. sugriebęs už atlapų atrėmė ją į sieną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą, o ginti pastarąją priėjusiam tėvui J. Š., rankomis sudavė ne mačiau kaip tris smūgius į galvos sritį, ko pasėkoje jam parkritus ant žemės, koja spyrė du kartus į krūtinės sritį, o atsistojus vėl stumdė, dėl ko jis ir vėl krito ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajam J. Š. sukėlė fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.,

V. Š. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad buvo išgėręs, išprovokuotas ir todėl smurtavo. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Dėl poelgio gailisi ir pažada daugiau nevartoti alkoholio ir nesmurtauti.

Nukentėjusieji J. Š. ir J. V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleidžia kaltinamajam, sutiktų taikytis ir, kad byla būtų nutraukta. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamajam V. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kad pareiškėja J. Š. pareiškė, kad 2015-12-17, apie 19.00 val. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) į namus grįžo namo neblaivus sutuoktinis V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu bei jų mažamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukros E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bei dukros A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje pradėjo konfliktuoti, rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais, jai sugriebė už atlapų, atrėmė į sieną, ko pasekoje ji patyrė fizinį skausmą, tačiau sužalota nebuvo. Vykti į TME atsisako. Taip pat parodo, kad ją nuo vyro bandė ginti jos uošvis (V. Š. tėvas) J. Š., kurį V. Š. pastūmė rankomis į sieną, ko pasekoje J. Š. susitrenkė galvos sritį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri uošvį išsivežė į gydymo įstaigą. Jos vyras smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą (b.l. 4-9);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio P. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2015-12-17 apie 19 val. 39 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyr. patruliu J. G. juos pasitiko J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog jos vyras grįžo namo būdamas neblaivus, pradėjo kolioti ją mažamečių vaikų akivaizdoje, grasino užmušti, stumdėsi. Atbėgęs V. Š. tėvas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gynė J. Š., tačiau V. Š. ranka trenkė J. Š. į krūtinės ir galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 10-11);

- A. Š. liudytojo apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-12-17, apie 19.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini) grįžo jos neblaivus tėvas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnametės sesers E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bei mažamečio brolio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , akivaizdoje pradėjo konfliktuoti, keiktis necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie jų mamos J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), suėmė jai rankomis už atlapų ir prirėmė prie sienos, sakė, kad jei ji kvies policiją, tai ją užmuš. Ji išsigandusi nubėgo pakviesti tame pačiame name su jais gyvenančio senelio J. Š.. Atėję apginti mamos rado jį konfliktuojantį, rėkaujantį. Senelis bandė ginti jos mamą, tačiau tėvas pamatęs senelį nusisuko nuo mamos ir puolė senelį, pastumdamas rankomis jį į sieną, dėl ko senelis parkrito ant grindų. Ji bandė seneliui padėti atsikelti. Mama pamačiusi, kad senelis gali būti sužalotas jam iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri senelį išsivežė į gydymo įstaigą. Nei prieš ją, nei prieš jos brolį ir sesę smurtas naudotas nebuvo (b.l. 24);

- nukentėjusiojo J. Š. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad V. Š. yra jo sūnus. Jam yra išaiškinta teisė, kad gali neduoti parodymų prieš savo sūnų, tačiau parodymus jis duoti sutinka. Jis ir sūnaus šeima, marti J. Š., anūkai A. Š., E. Š. ir A. Š., gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame jie gyvena, yra registruotas jo vardu. Kartu gyvendami veda bendrą šeimos ūkį. Jo sūnus niekur Lietuvoje nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jis 2015-08-09 d. grįžo iš Anglijos. Kai sūnus sugrįžo iš užsienio, jis kartas nuo karto vartoja namuose alkoholį. Iki 2015-12-17 d. įvykio sūnus yra naudojęs prieš jį fizinį smurtą, yra kvietęs policijos pareigūnus, tačiau pareiškimo niekada nerašė, atleisdavo sūnui. 2015-12-17 d. apie 19.30 val. jo sūnus V. grįžo į namus neblaivus. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Atbėgusi pas jį į kambarį jo anūkė A. buvo išsigandusi. Ji jam pasakė, kad tėtis mamą muša ir paprašė jo pagalbos. Atėjęs į J. ir V. miegamą kambarį pamatė stovinčius J., V. ir du anūkus, E. ir A.. Jo anūkai buvo išsigandę, verkė. Jį pamatęs V. pasakė jam „dar tu čia“. Jis išsigandęs, kad sūnus muša jo marčią, paėmęs mobilų savo telefoną norėjo paskambinti bendruoju pagalbos centro telefonu ir iškviesti policiją. Tai pamatęs sūnus nieko jam daugiau nepasakęs puolė ant jo, tai yra sūnus su abejomis rankomis jam sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. Kadangi turi I grupės neįgalumą, jam sunku vaikščioti, nuo sūnaus suduotų smūgių jis parkrito ant žemės. Jam atsistojus, sūnus jį pastūmė ir jis vėl parkrito ant žemės. Tada sūnus koja jam spyrė du kartus į krūtinės sritį. Jam atsistojus, sūnus jį stumdė, tada jis vėl parkrito ant žemės. Viso buvo parkritęs tris arba keturis kartus. Kai sūnus jam sudavė smūgius į galvos sritį ir įspyrė į krūtinės sritį, jis jautė fizinį skausmą. Įvykio metu J. ir anūkė A. skambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir iškvietė policiją. Kadangi įvykio metu jis patyrė didelį stresą, J. ir anūkė taip pat iškvietė medikus. Atvykę medikai jam jokių sveikatos pakitimų nenustatė, buvo tik pakilęs kraujospūdis. Kadangi įvykio metu sūnus jam sukėlė tik fizinį skausmą, kūno sužalojimų jis nepatyrė, todėl siuntimo vykti pas teismo medicinos ekspertus jis neprašo išduoti. Į jokius kitus gydytojus po įvykio jis nesikreipė. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Jam pranešta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį (b.l. 17-18);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 8993, kuriuo 2015-12-17 20.09 val. V. Š. nustatytas 1,97 promilių girtumas (b.l. 33).

- A. Š. įtariamojo apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam yra aiški, pilnai supranta kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai pilnai. Priklausomybės ir psichikos ligomis nėra sirgęs, psichiatro ir narkologo įskaitose nėra registruotas. 2015 m. rugpjūčio mėn. grįžo iš užsienio. Lietuvoje niekur nedirba, darbo biržoje registruotas nėra. Alkoholį vartoja retkarčiais, nuo jo priklausomas nėra. Yra neteistas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine J. Š., vaikais A., E. ir A. Š. bei tėvu J. Š.. Namas, kuriame gyvena, yra registruotas tėvo vardu. Visi kartu veda bendrą šeimos ūkį. 2015-12-17 d. apie 19 val. jis sugrįžo į namus. Buvo girtas. Tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Jis supykęs J. sugriebė už chalato atlapų ir atrėmė ją į sieną. Vaikai tuo metu buvo savo kambariuose, ruošė pamokas. J. pradėjo šaukti. Tada vaikai atbėgo pas juos į kambarį. Netrukus pas juos į kambarį atėjo ir jo tėvas J.. Tėvas pradėjo jį raminti, sugriebė jį už kaklo. Tada jis pradėjo gintis, sudavė tėvui du ar tris smūgius į galvą, o po to jį pastūmė nuo savęs. Tėvas parkrito ant žemės, o tada koja jam įspyrė du kartus į krūtinės sritį. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo girtas, blaivas taip niekada nepasielgtų. Iki 2015-12-17 d. įvykio labai seniai, buvo smurtavęs prieš J., tai buvo gal prieš 12 metų, J. tada pareiškimo nerašė. Su tėvu būna, kad susipyksta, susikimba, bet jis taip pat pareiškimo į policiją niekada nėra rašęs. Kad sukonfliktavo su šeimos nariais, sutuoktine ir tėvu, jis labai nuoširdžiai gailisi, išėjęs iš areštinės jų būtinai atsiprašys. Pasižada ateityje su šeimos nariais nekonfliktuoti, nenaudoti jokio smurto prieš juos, nei psichologinio, nei fizinio (b.l. 54-56).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. Š. 2015-12-17 apie 19 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narius – sutuoktinę J. Š. bei ginti pastarąją priėjusį tėvą J. Š. ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji J. Š. ir J. V. Š. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 46-48), neteistas (b.l. 49). Lietuvos Respublikos nedirbantis (b.l. 50), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 45), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais J. Š. ir J. V. Š., baudžiamąją bylą nutraukiant. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-12-18 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą V. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. Š.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais J. Š. ir J. V. Š. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2891-919/2015 nutraukti.

Išaiškinti V. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis