Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo asmens V. G. gynėjui advokatui Aleksandrai Pociui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas,

perduotas teismui dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

V. G. 2024 m. spalio 24 d., apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo motinai V. G. mažiausiai keturis smūgius plaktuku į galvą ir kairę plaštaką, ir taip padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, muštines žaizdas viršugalvio bei kairio momens srityse su kraujo išsiliejimu į aplink esančius viršugalvio minkštuosius audinius, kairiojo smilkininio raumens sužalojimus, skeveldrinius kaukolės skliauto kaulų lūžimus kairiojo momens bei kairiojo smilkinkaulio žvyno srityse, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimus kairėje, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sužalojimus smilkininės, momeninės bei pakaušinės skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimą, dėl to nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis viršugalvio bei kairio momens srityje su kraujo išsiliejimu į aplink esančius viršugalvio minkštuosius audinius, kairiojo smilkininio raumens sužalojimu, skeveldriniais kaukolės skliauto kaulų lūžimais kairiojo momens bei kairiojo smilkinkaulio žvyno srityse, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimu kairėje, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sužalojimais smilkininės, momeninės bei pakaušinės skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimu, nukentėjusioji V. G. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė savo artimąjį giminaitį - motiną V. G., ir tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra tokie:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato ir kaltę prisipažįsta visiškai. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno su žmona ir vaikais iki 1997 - 1998 metų. Vaikai išvažiavo į užsienį, žmona gyvena kažkur kitur. Jį ir jo sesę iš vaikų namų V. G.. V. G. yra jo pamotė, aferistė. Nuo kada gyvena su V. G. neatsimena. Nurodė, kad būnant virtuvėje V, smūgiavo plaktuku, kiek kartų smūgiavo plaktuku nežino, jis ją daužė daug kartų. Ji po kiek laiko vėl kėlėsi, ji ranką kėlė. Nurodė, kad jis su plaktuku sudavė į galvą. Jis jos kaip žmogaus nemylėjo. Teigė, kad išeidamas iš savo kambario visuomet pasiimdavo ir plaktuką. Išeidamas iš kambario manė, kad nieko nėra namuose. Virtuvėje pamatė V., kuri stovėjo prie dujinės. Tada laikydamas rankoje plaktuką sudavė daug kartų į galvą. Kiek kartų sudavė į galvą nežino, negali pasakyti. Ji pradėjo dengtis rankomis nuo jo smūgių, sukiotis. Tada jis bandė V. G. parversti ant žemės, kad ji pagaliau dingtų nuo žemės. V. G. pargriuvus, jis dar sudavė plaktuku į galvą. Po to išėjo į vonią apsiprausti, nes buvo visas kraujuotas, po to nuėjo į kambarį. Vėliau grįžo į virtuvę ir pamatė, kad V. kelia ranką. Tada jam reikėjo ją užmušti ir vėl jis jai sudavė smūgius, nes jam reikėjo ją sunaikinti (2 t., b.l.101-104).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad V. G. yra jos sūnėnas, t.y. jos sesers V. G. sūnus. V. G. gyveno su V. G. jos bute. L. K. teigimu V. G. buvo nužudyta 2024 m. spalio 25 ar 26 d., nepamena tiksliai kokia tai buvo savaitės diena. Jos sutuoktinis J. K. padėdavo V. G. buityje, todėl laikas nuo laiko pas ją nuvykdavo. Nužudytą V. G. J. K. rado jos bute ne nužudymo dieną, o tik praėjus kuriam laikui, galimai sekančią dieną po nužudymo. Antradienį, kaip buvo sutarę su V. G., J. K. nupirko jai bulves ir paskambino, tačiau V. G. neatsiliepė. Vakare nuėjus pas V. G. buto durų niekas neatidarė, todėl sugrįžęs namo ir pasiėmęs V. G. duotus jos buto raktus, atsirakino V. G. buto duris ir pateko į butą. L. K. nurodė, kad sutuoktinis jai pasakojo, kad patekus į butą jame buvo tylu, tačiau V. G. kambaryje grojo muzika. Virtuvėje radęs gulinčia V. G., J. K. grįžo namo, pasikvietė L. K. vykti kartu į V. G. butą. Greitąją medicininę pagalbą iškvietė L. K.. Nuvykus į V. G. butą nuketėjusioji visą informaciją apie įvykį sužinojo tik iš paramedikų, pati nužudytosios nematė. Paramedikai L. K. sakė, kad V. G. buvo nužudyta anksčiau ir, kad jos bute yra baisus vaizdas, todėl į jį nereikėtų eiti. L. K. nurodė, kad pas V. G. lankydavosi retai, paprastai nužudytajai buityje padėdavo jos sutuoktinis. Teigė, kad jai buvo žinoma, kad V. G. sirgo šizofrenija, taip pat, kad buvo gydomas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, pas gydytojus nesilankydavo, nuolatos būdavo užsirakinęs savo kambaryje ir nieko į kambarį neįsileisdavo. V. G. apie sūnaus psichinės sveikatos būklę nepasakodavo, kad ją skriaudžia nesiskųsdavo, tačiau buvo pripažinus, kad jaučia baimę dėl sūnaus agresijos.

Teisiamojo posėdžio metu apie vykimą į V. G. butą, patekimo į jį bei nužudytosios radimo aplinkybes J. K. davė analogiškus parodymus kaip ir L. K.. Papildomai parodė, kad atrakinus V. G. buto duris ir įėjus į butą, jame buvo tamsu, kadangi nežinojo kur įsijungia apšvietimas, todėl ėjo tamsoje, kol virtuvėje kojomis į kažką atsitrenkė. Apgraibomis pažiūrėjo ir pamatė negyvą žmogų. Tada sugrįžęs namo viską papasakojo sutuoktinei L. K.. Nei V. G. radimo metu nei atvykus policijai bei greitajai medicinos pagalbai jis V. G. nematė. V. G. tuo metu buvo užsirakinęs savo kambaryje, buvo grasiai pasileidęs televizorių. Teigė, kad radus nužudytąją prie jos jis nematė jokių daiktų, kadangi buvo tamsu. Vėliau jis matė kaip policija išveda V. G. ir šis tuo metu kažką murmėjo. Liudytojo teigimu V. G. buvo kontūzytas, ne kaip visi žmonės, nemokėjo bendrauti su žmonėmis, buvo kitoks. V. G. liudytojui yra pasakojusi, kad V. G. iš savo kambario išeidavo tik pavalgyti, visą laiką užsirakinęs leisdavo savo kambaryje. Liudytojas parodė, kad, jo nuomone, niekas kitas kaip tik V. G. negalėjo nužudyti V. G..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. G. parodė, kad ji yra V. G. ir V. G. kaimynė. Parodė, kad ne kartą pas minėtus kaimynus naktimis yra girdėjusi triukšmą, taip pat, ne kartą yra jautusi iš kaimynų buto sklindantį dvoką. Teigė, kad ji nežino kokia liga V. G. serga. V. G. būdavo uždara ir apie sūnaus psichinės sveikatos būklę nepasakodavo tik teigdavo, kad neveža jo į ligoninę, nes jis jos vaikas ir ji turi jį prižiūrėti. V. G. liudytojai sakė, kad kai jis pradeda rėkti, tada ji išeina į lauką, nes jis ją gali ir užmušti. Iš kitų kaimynų yra girdėjusi, kad jie ant V. G. veido yra matę sužalojimų. Iki V. G. nužudymo, liudytoja jos nematė keletą dienų. Apie nužudymą sužinojo iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir medikų. Teigė, kad kaimynai kalbėjo, kad V. G. nužudė jos sūnus, suduodamas jai smūgius plaktuku.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. S. parodė, kad ji apie V. G. nužudymą sužinojo iš savo mamos L. K. ir kitų artimųjų. Artimieji liudytoją telefonu informavo, kad rado jos tetą V. G. negyvą. Jie pasakojo, kad V. G. lavoną rado liudytojos patėvis J. K.. Parodė, kad net nebuvo minčių, kad kas nors kitas, o ne V. G. galėjo nužudyti V. G.. V. G. buvo keistas žmogus, liudytoja jį pameną nuo 5-6 metų. Kuomet jis buvo paauglys jis buvo kažkoks kitoks ir kuo toliau tuo labiau tas jo keistumas pasireikšdavo. V. G. nuotaikos labai dažnai keisdavosi, kartais jis būdavo neadekvatus. V. G. sakydavo, kad jis rėkauja naktimis, kalbasi. Ji žinojo, kad jis turi problemų, kad reikia gydyti, ji ir bandė tai daryti bet per prievartą nebuvo galima nieko daryti kol kažkas neatsitinka, o dabar, kai atsitiko, jis gydomas.

Iš tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2024 m. spalio 24 d. apie 19 val. 24 min., Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) savo namuose buvo rastas V. G., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas su sumurto žymėmis galvos srityje. Nužudytosios sūnui V. G. nustatytas 0.00 promilių blaivumas ir jis buvo sulaikytas įvykio vietoje (1 t., b.l. 8-13).

Iš 2024 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad užlipus laiptais į trečią namo aukštą, kairėje laiptų aikštelės pusėje yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys yra medinės, apkaltos dirbtine oda, tvarkingos, atsidaro į buto vidų. Apžiūros metu durys uždarytos, neužrakintos. Įėjus per duris patenkama į buto koridorių. Kairėje koridoriaus pusėje yra įėjimas į vonios kambarį. Dešinėje koridoriaus dalies pusėje yra įėjimas į kambarį. Ant lovos yra netvarkingai sujaukta, nešvari patalynė. Lovos kojūgalyje, 50 cm. atstumu nuo sienos ir 20 cm. atstumu nuo lovos galo, yra plaktukas. Plaktukas medine rankena, kurio gale yra užvyniota rudos spalvos lipni juosta. Plaktuko galvutė - metalinė. Lovos galvūgalyje, po pagalve ir rūbais yra kitas plaktukas. Plaktukas yra 50 cm atstumu nuo sienos ir 5 cm. atstumu nuo lovos galo. Ant medinių virtuvės grindų, prie šaldytuvo, rastas moteriškos lyties lavonas. Lavono galva buvo į virtuvės durų pusę. Atstumas nuo lavono galvos iki durų - 25 cm., atstumas nuo lavono galvos iki virtuvės dešinėje, žiūrint nuo durų, esančios sienos - 40 cm. Lavono kojos buvo į virtuvės lango pusę. Atstumas nuo dešinės kojos pėdos iki lango sienos - 80 cm., atstumas nuo kairės kojos pėdos iki kairėje virtuvės pusėje esančios sienos - 100 cm. Lavonas gulėjo ant dešinio šono. Dešinė lavono ranka buvo sulenkta per alkūnę ir buvo po lavonu. Kairė lavono ranka sulenkta per alkūnę ir buvo prie lavono kūno bei rėmėsi į šaldytuvą. Ant lavono galvos, veido, krūtinės, rankų plaštakų, megztinio rankovių, buvo sudžiūvusio rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. Taip pat ant galvos, dešinėje pusėje, virš ausies, buvo kaukolės sužalojimai. Ant medinių virtuvės grindų, aplink lavono galvą, bei dalį kūno, buvo apie 140x67 cm. skersmens, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė bei lašo formos tyškalai, panašūs į kraują. Ant virtuvės sienos, dešinėje durų pusėje tarp durų ir šaldytuvo, buvo apie 210x12 cm. skersmens, rausvos spalvos, lašo formos tyškalų tipo dėmės, panašios į kraują . Ant dešinio šaldytuvo šono, per visą šaldytuvo aukštį ir šaldytuvo šono plotį, buvo matyti rausvos spalvos, lašo formos tyškalų tipo dėmės, panašios į kraują. Ant šaldytuvo durų apatinio dešinio kampo buvo 55x26 cm. skersmens, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant dešinio šaldytuvo šono, apatiniame kairiajame kampe buvo matyti 40x27 cm. skersmens, netaisyklingos formos, rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Taip pat kairėje virtuvės durų pusėje, ant kėdės ir sienos, įvairiose vietos ir įvairiame aukštyje buvo matyti rausvos spalvos, lašo formos tyškalų tipo dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu buvo paimti du plaktukai (1 t., b.l. 14-48).

Iš 2025 m. birželio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, panaudojus reagentą ant dušo žarnos paviršiaus, buvo stebima reakcija, tamsoje matėsi švytėjimas. Nuo dušo žarnos paviršiaus reagento vietose, panaudojant sterilę šluotelę buvo padaryta nuoplova. Šluotelė supakuota į voką. Nr 2. Vokas užklijuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Nematomų kraujo pėdsakų paieškai buvo naudotas reagentas „Bluestar forensic“. Panaudojus reagentą ant vonios paviršiaus buvo stebima reakcija, tamsoje matėsi švytėjimas. Nuo vonios paviršiaus reagento vietose, naudojant sterilę šluotelę buvo padaryta nuoplova, Šluotelė supakuota į voką Nr. 3. Vokas užklijuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojus reagentą ant durų paviršiaus buvo stebima reakcija, tamsoje matėsi švytėjimas. Nuo durų paviršiaus reagento vietose, panaudojant sterilę šluotelę, buvo padaryta nuoplova. Šluotelė supakuota į voką Nr. 4. Vokas užklijuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės kambaryje ant grindų, ant dešinėje pusėje esančios sienos ir ant šaldytuvo yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant antklodės paviršiaus buvo matyti rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. Antklodė paimta ir supakuota į paketą Nr. 5, ant paketo užklijuota plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Languotas mėlynos spalvos pledas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 6, ant paketo užklijuota plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 49-67).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. G. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis viršugalvio bei kairio momens srityse su kraujo išsiliejimu aplink esančius viršugalvio minkštuosius audinius, kairiojo smilkininio raumens sužalojimu, skeveldriniais kaukoles skliauto kaulų lūžimais kairiojo momens bei kairiojo smilkinkaulio žvyno srityse, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimu kairėje, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sužalojimais smilkininėse momeninės bei pakaušinės skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimu. V. G. lavone konstatuoti muštinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, muštinės žaizdos viršugalvio bei kairio momens srityse su kraujo išsiliejimu į aplink esančius viršugalvio minkštuosius audinius, kairiojo smilkininio raumens sužalojimas, skeveldriniai kaukolės skliauto kaulų lūžimai kairiojo momens bei kairiojo smilkinkaulio žvyno srityse, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimas kairėje, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sužalojimas smilkininės, momeninės bei pakaušinės skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimas buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai kelių - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. G. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti iki jos mirties. V. G. lavone konstatuota muštinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta besiginant. V. G. po patirtų kūno sužalojimų galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškus veiksmus, pvz. judėti, gintis, šaukti ar pan. tol, kol išsivystė su gyvybe nesuderinama organizmo būsena. V. G. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais (1 t., b.l.99-105).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant plaktuko galvos (1 mėg.), kelnių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe. V. G. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. G. DNR profiliu. V. G. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Atlikus autosominių, STR lokusų tyrimą, V. G. dešinės ir kairės rankų nuoplovose (6,7 mėg.), dešinės ir kairės rankų panagių turinyje (8,9 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99.99999999999999999999% tikimybe. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant plaktuko koto (2 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su V. G. ir V. R. G. DNR profiliais. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant plaktuko galvos (3 mėg.) gautas nepilnas DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, ant plaktuko koto (4 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (1t., b.l.112-132).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. konstatuota muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai 2024-10-24. V. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. V. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. V. G. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (1t., b.l.135).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulės A. M. 2024 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, dirbant kartu su Marijampolės AVPK vyresniuoju patruliu A. S., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad atvykus nurodytu adresu GMP brigada turi konstatuoti 84 metų moters mirtį. Medikams reikalinga pareigūnų pagalba, nes negali tinkamai suteikti pagalbos. Bute esantys asmenys yra agresyvūs. Atvykus nurodytu adresu, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) namo gyventojom B. G. ir R. C., kurios papasakojo, kad iš kaimynų (duomenys neskelbtini) buto, užvakar sklido didelis triukšmas, kaimynas rėkavo, tačiau vakar, kaip nekeista, buvo labai tylu, jokio triukšmo nebuvo girdėti. Daugiau B. G. ir R. C. nieko negalėjo papasakoti. Įvykis filmuotas kūno kameromis (1t., b.l.136).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo L. R. 2024 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. spalio 24 d. dirbant kartu su Marijampolės apskrities VPK reagavimo skyriaus vyr. tyrėju D. M., apie 19 val. 28 min., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvykus GMP brigada turi konstatuoti 84 metų moters mirtį. Medikams reikalinga pareigūnų pagalba, nes negali tinkamai suteikti pagalbos, bute esantys asmenys yra agresyvūs. Atvykus nurodytu adresu, buto viduje esančioje virtuvėje buvo rastas V. G. kūnas su sumurto žymėmis galvos srityje. Buto viduje taip pat buvo rastas V. G., kuris buvo užsirakinęs savo kambaryje. Per užrakintas kambario duris buvo bandyta bendrauti su V. G., bet jis kategoriškai atsisakė atidaryti savo kambario duris ir liepė „dinkit iš mano namų“. Įvykio vietoje buvo priimtas sprendimas išlaužti kambario duris ir patekti į šio kambario vidų, nes V. G. buvo įtariamas savo mamos V. G. nužudymu ir kėlė grėsmę sau. Išlaužus V. G. kambario duris ir jas šiek tiek pravėrus, matėsi kaip V. G. rankoje laiko plaktuką. V. G. buvo išreikšti reikalavimai padėti ant žemės plaktuką. V. G. tai vykdė ir jį padėjo ant lovos, po to buvo sulaikytas. Apžiūrint V. G. rūbus ant jo pilkos spalvos kelnių matėsi galimai kraujo dėmės. Apžiūrint V. G. kambarį ant jos lovos galinės dalies esančios patalynės buvo matyti galimai kraujo dėmės. V. G. buvo paklausta ar su mama V. G. turėjo konfliktą pastarosiomis dienomis, bet V. G. kalbėjo nerišliai ir buvo sunku suprasti ką jis kalba. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. G. buvo sulaikytas, bei pristatytas į Marijampolės apskrities VPK (1 t., b.l.138-139).

Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta garso įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad pateiktas bendrojo pagalbos centro 2024 m. spalio 24 d. 19 val. 14 min. informacinėje sistemoje užfiksuotas garso pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašo trukmė 2 min 54 sekundės (2 t., b.l. 20-23).

Iš 2025 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta kūno kameros vaizdo įrašo, pavadinimu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole rašoma, kad vaizdo įrašo trukmė 26 minutės 13 sekundžių (2 t., b.l. 24-29).

Iš 2025 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos kelnės paimtos iš V. G.. Apžiūros metu nustatyta, kad ant kelnių dešinės klešnės apačios 30 cm. x 20 cm. plote matomos tamsios rusvos spalvos pavienės dėmės. Kelnių priekyje centrinėje kelnių dalyje matomos 30 cm. x 20 cm. plote tamsiai rusvos spalvos dėmės. Ant kelnių kairės klešnės apačios 30 cm. x 20 cm. plote matomos tamsios rusvos spalvos pavienės dėmės. Ant užpakalinės kelnių dalies, kairės kelnių klešnės apačios 30 cm. x 20 cm. plote matoma tamsios rusvos spalvos dėmė (2 t., b.l. 30-37).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės teismo psichiatrijos 2025 m. balandžio 22 - gegužės 19 d ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. G. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, dėl jam konstatuoto lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos. Šiuo metu V. G. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio V. G. negali suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. V. G. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. V. G. dėl savo psichikos būklės negali suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali duoti parodymų. V. G. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad medicinos dokumentų įrašų duomenimis V. G. psichikos būklė pradėjo blogėti nuo 1998 metų, po skyrybų su žmona, kuomet tiriamajam ėmė formuotis priklausomybė alkoholiui, išryškėjo depresinė simptomatika. Pirma kartą psichiatrinio profilio ligoninėje V. G. gydytas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 14 d., nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais psichiatrinio profilio stacionare tiriamasis pakartotinai gydytas dar du kartus, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pakartotinai psichiatrinio profilio stacionare gydytas 2008 metais (du kartus), nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Po stacionarinių gydymų tiriamojo vizitai pas psichiatrus buvo pavieniai, nenuoseklūs. Pablogėjus psichikos būsenai, vyraujant suicidinėms tendencijoms, socialinei izoliacijai, neadekvačiam elgesiui, agresijai, V. G. nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki gegužės 19 d. dar kartą gydytas psichiatrinio profilio stacionare, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). 2021 m. simptomatika tęsėsi, šeimos gydytojai nukreipdavo konsultacijoms, tačiau tiriamasis vis tiek į jas nenuvykdavo (3 t., b.l.110-117).

Apklausta teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas. Ji teismui papildomai paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės metu jis sirgo ir šiuo metu serga minėtu lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų vadyti, jam rekomenduotas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas VĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Stacionarinės ekspertizės metu ekspertų buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, visa pateikta medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, psichologinis įvertinimas ir, įvertinus visus duomenis, konstatuota, kad jau nuo 2006 m. stebėti ryškūs sutrikimai, jis gydytas eilę kartų stacionaruose, berods 6 kartus. Tuo metu, tikriausiai, jam buvo diagnozuotas dar ir (duomenys neskelbtini). Vėliau diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra patyręs dvi smegenų traumas su sąmonės netekimu. Nuo 2006 m., jau besigydant psichiatrijos stacionare, buvo parašytos regos haliucinacijos, jis matydavo veidus, gyvūnus, veiksmus ant sienų. 2008 m. aprašytas keistas, neadekvatus jo elgesys, socialinės adaptacijos kritimas, jis nuolat keisdavo darbovietes, vartojo alkoholį. 2008 m. Žiegždriuose konstatuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, (duomenys neskelbtini). Skyriuje jis išsakė ir klausos haliucinacijas, neva girdėjo vyriškus balsus. Paskutinio stacionarinio gydymo metu, 2014 m. buvo agresinės tendencijos, jis išsakė norą negyventi, konstatuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, nes jam kartojosi traukulių, epilepsijos priepuoliai ir konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ambulatorinės kortelės duomenimis, dėl kritikos savo būsenai stokos jis vengė lankytis pas psichiatrą, yra įrašai, kad ir mama lankėsi, tačiau jo nepavyko prisikviesti į gydymo įstaiga. Įvertinus visą bylos medžiagą, liudytojų parodymus, stebėtas elgesio neadekvatumas, socialinė dezadaptacija pasireiškusi uždarumu, nebendravimu, socialinių ryšių nutraukimu, higienos normų laikymusi. Po sulaikymo, kai buvo kontaktas su pareigūnais, taip pat stebėtas neadekvatus elgesys, pasisakymai kur atsispindėjo kliedesiai, jis nužudytosios nelaikė motina, artimąja, aiškino, kad tai svetimas žmogus, robotė ir vampyrė, kuri jį nuo 10 metų skriaudė ir terorizavo. Skyriuje jis buvo apatiškas, nebendraujantis, laiką daugiausiai leido gulėdamas, prašė personalo jį numarinti, dažnai kalbėjo pats su savimi, buvo regos haliucinacijos. Atliktas psichologinis įvertinimas konstatavo paralogiškus samprotavimus, mąstymo turinio sutrikimus, kritikos stoką, sutrikusią asmenybės socialinę adaptacija ir integraciją. Įvertinus šiuos duomenis konstatuota, kad ligonis yra sergantis jau eilė metų ir įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo šiuo sutrikimu, dėl ryškių sutrikimų jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jam reikalingos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Ekspertė paaiškino, kad V. G. formaliai gal ir galėtų dalyvauti procese, bet ekspertai to nerekomendavo, kadangi jis yra uždaras, tikriausiai negalėtų adekvačiai suprati teisiškai svarbių veikos padarymo aplinkybių, nes aplinką ir įvykius jis vertino per savo liguistą suvokimą, interpretaciją, jis nėra kritiškas, negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl buvo rekomenduota procese jam nedalyvauti. Ekspertės nuomone, V. G. apklausa teisme nebūtų tikslinga, kadangi jis nebus pilnavertis proceso dalyvis dėl šios lėtinio psichikos sutrikimo, kadangi stebėtas ryškus asmenybės defektas. Jis pasakojo visus kliedesiu, kad pamotė jo dukrą nužudė, kad nuolat jį terorizavo, kad ji buvo vampyrė, gėrė jo energiją ir jis ją išjungė, nes ji buvo robotė. Buvo kliedesiai, kad pasaulį vado tamsios ir šviesios jėgos, jis apie mamą kalbėjo kaip apie svetimą, nepažystamą objektą, kaip daiktą. Jis sakė, kad nenužudė, o išjungė. Ekspertai rekomendavo V. G. priverčiamąsias medicinos priemones taikyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis, atsižvelgdami į veikos sunkumą, t.y. kad buvo padarytas nužudymas, o taip pat į tai, kad jis yra jis nekritiškas, socialiai pavojingas ir todėl, kad jis kuo ilgiau būtų stebimas ir gydomas psichiatrų, nes liga užsitęsusi, jis daugiau nei 10 metų nebuvo gydomas. Eigoje tikriausiai sąlygos būtų pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas, vėliau į priverstinį ambulatorinį gydymą, bet sunku pasakyti kaip klostysis ligos dinamika ir gydymas. Jis neskaitė savęs ligoniu, kad blogai pasielgė, šaltai apie visą tai kalbėjo. Ekspertė teigė, kad V. G. psichikos sutrikimas negydomas progresuoja.

Iš Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų pranešimo matyti, kad įtariamajam V. G. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. G. sirgo (duomenys neskelbtini), jis nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, yra socialiai pavojingas. Šiuo metu taip pat serga jam rekomenduojamas priverstinis gydymas -stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje , sustiprinto stebėjimo sąlygomis (3t., b.l.108).

III. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų požymių vertinimas ir išvados

V. G. perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nužudė kitą žmogų. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas pripažįstamas sunkesne veika. Vienas iš nužudymą kvalifikuojančių požymių yra - savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kolegija ištirtų byloje įrodymų pagrindu konstatuoja, kad padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika – nužudyta V. G.. Tai patvirtina 2024 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, jog (duomenys neskelbtini) buvo rastas V. G. lavonas su daugybinėmis smurto žymėmis. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad V. G. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis viršugalvio bei kairio momens srityse su kraujo išsiliejimu aplink esančius viršugalvio minkštuosius audinius, kairiojo smilkininio raumens sužalojimu, skeveldriniais kaukoles skliauto kaulų lūžimais kairiojo momens bei kairiojo smilkinkaulio žvyno srityse, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimu kairėje, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sužalojimais smilkininėse momeninės bei pakaušinės skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimu. Padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, atitinka veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, sudėtį.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus ir įvertinusi juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad minėtą įstatymo uždraustą veiką padarė būtent V. G., t.y., kad jis, būdamas nepakaltinamu, padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. nužudė šeimos narį (savo motiną) V. G..

Tai, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tai yra nužudė savo motiną, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas, t. y.: liudytojų J. K., L. K., E. S. ir B. G. parodymai apie V. G. įtemptus, neretai konfliktiškus, santykius su sūnumi V. G., apie V. G. psichikos sveikatos problemas bei neretai neprognozuojama elgesį, apie tai, kad V. G. nužudymo metu savo bute buvo tik sūnumi V. G. bei kitas nužudytosios lavono radimo aplinkybes, o taip pat V. G. elgesį po nužudymo; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. M. ir tyrėjo L. R. tarnybiniuose pranešimuose fiksuoti duomenys, apie V. G. lavono radimo aplinkybes, V. G. neadekvatų elgesį po nužudymo, sulaikymo metu rankoje laikytą plaktuką, kuriuo buvo nužudyta V. G. (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), jo kraujuotus rūbus bei kitas sulaikymo aplinkybes.

Tai, kad V. G. padarė jam inkriminuojamą įstatymo uždraustą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai: 2024 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros ir 2025 m. birželio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose, 2025 m. sausio 29 d. ir 2025 birželio 17 d. objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, o taip pat objektų tyrimų, kurie buvo fiksuoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), rezultatai bei Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2025 m. balandžio 22- gegužės 19 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti ekspertinio tyrimo rezultatai. Nors paties V. G. parodymai apie tiriamą įvykį nelaikytini įrodymais, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino padaręs prokuroro nutarime nurodytą įstatymo uždraustą veiką, jo nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Nors V. G. teigė, kad V. G. nebuvo tikra jo motina, tačiau iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad V. G. motina yra V. G., tėvas - V. G.. Taigi, atsižvelgiant į BK 141 straipsnio 2 dalyje pateiktą šeimos nario sąvokos išaiškinimą, V. G. laikytina V. G. šeimos nariu, todėl darytina išvada, kad V. G. padaryta įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. kaip šeimos nario nužudymas.

IV. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo motyvai

BK 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pažymėtina, kad nepakaltinamumo sąvoka remiasi dviem kriterijais: juridiniu ir medicininiu. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus nusako asmens psichinį santykį su padaryta veika, t. y. negalėjimą suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, darant šio kodekso uždraustą veiką. Medicininis kriterijus nusako negalėjimo visa tai suvokti priežastį, o ji yra psichikos sutrikimas.

Anksčiau aptartų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad savo veiksmais V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. G. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurios V. G. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. G. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio V. G. negali suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. V. G. dėl savo psichikos būklės negali suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali duoti parodymų (3t.,bl.110-117). Taigi, vertinant V. G. būseną įstatymo uždraustos veikos padarymo metu yra nustatyti abu nepakaltinamumo kriterijai, tai yra tiek juridinis, tiek ir medicininis.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. G. baudžiamojo įstatymo uždraustas veiką, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas nepakaltinamu, nepakaltinamumo būsenoje yra ir šiuo metu, todėl yra visos įstatymo numatytos sąlygos svarstyti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jo atžvilgiu taikymo (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 403 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas.

Pagal BPK 403 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais teismas, remdamasis BK 98 straipsniu, gali taikyti vieną iš šių priverčiamųjų medicinos priemonių:1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrai ekspertai rekomendavo taikyti V. G. priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje įstaigoje - priverstinį stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. To paties teismo prašė ir prokuroras.

BK 98 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadas patvirtino ir teisimajame posėdyje apklausta teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė J. D., yra nurodyta, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu tiriamasis V. G. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, dėl jam konstatuoto (duomenys neskelbtini). Šiuo metu V. G. taip pat konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio V. G. negali suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. V. G. buvo nerekomenduojama dalyvauti teismo procese. V. G. psichikos būklė pradėjo blogėti nuo 1998 metų, po skyrybų su žmona, kuomet tiriamajam ėmė formuotis priklausomybė alkoholiui, išryškėjo depresinė simptomatika. Pirma kartą psichiatrinio profilio ligoninėje V. G. gydytas nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. balandžio 14 d., nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais psichiatrinio profilio stacionare tiriamasis pakartotinai gydytas dar du kartus, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pakartotinai psichiatrinio profilio stacionare gydytas 2008 metais (du kartus), nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Po stacionarinių gydymų tiriamojo vizitai pas psichiatrus buvo pavieniai, nenuoseklūs. Pablogėjus psichikos būsenai, vyraujant suicidinėms tendencijoms, socialinei izoliacijai, neadekvačiam elgesiui, agresijai, V. G. 2014 metais dar kartą gydytas psichiatrinio profilio stacionare, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). 2021 metais simptomatika tęsėsi, šeimos gydytojai nukreipdavo konsultacijoms, tačiau tiriamasis vis tiek į jas nenuvykdavo (3t., b.l.110-117). Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai tai pat patvirtino, kad V. G. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jis nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, yra socialiai pavojingas. Šiuo metu taip pat serga ir jam rekomenduojamas priverstinis gydymas -stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje -VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, sustiprinto stebėjimo sąlygomis (3t., b.l. 108).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodomas išvadas, teismo psichiatrės ekspertės J. D., įvertinusios V. G. ligos diagnozę, Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų pateiktą informaciją, paties V. G. socialinio pavojingumo pobūdį, teismas daro išvadą, kad jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprino stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. Kiti klausimai

V. G. laikinai sulaikytas 2024 m. spalio 24 d. (2t., b.l. 72-75). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas buvo tęsiamas iki 2025 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi V. G. perkeltas į specialią įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo faktiško įtariamojo perkėlimo į ekspertizės įstaigą dienos (3t., b.l.129-132). Minėtos procesinės prievartos priemonės terminas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pratęstas iki kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. (3t., b.l. 173 - 175). Esant procesiniams pagrindams, šios procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstinas iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovos nuo V. G. dešinės rankos plaštakos delno pirštų vidinės ir išorinės pusės, kairės rankos plaštakos delno, pirštų vidinės ir išorinės pusės, dešinės rankos panagių turinys, kairės rankos pirštų panagių turinys, dešinės rankos pirštų nagai, kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, kojinės, marškiniai ilgomis rankovėmis, V. G. kairės rankos pirštų nagai, du plaktukai, languotas mėlynos spalvos pledas, paimtas nuo lovos, antklodė su dėmėmis panašiomis į kraują, paimta nuo lovos, V. G. rūbai, šluotelė su nuoplova paimta nuo dušo žarnos paviršiaus, šluotelė su nuoplova paimta nuo vonios paviršiaus, V. G. lyginamųjų pavyzdžių pavyzdys, šluotelė su nuoplova paimta nuo vonios durų paviršiaus, šluotelė su nuoplova paimta nuo kriauklės paviršiaus, odos išpjova, V. G. kairės rankos pirštų nagai, V. G. dešinės rankos pirštų nagai, kurie buvo priduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklą, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė (2t., b.l.43), nutarčiai įsiteisėjus - sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vokas su skaitmeninėmis laikmenomis paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje, kurioje yra iki šiol, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

V. G. skirtą procesinę prievartos priemonę – perkėlimą į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, pratęsti iki šios nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti:

- nuoplovas nuo V. G. dešinės rankos plaštakos delno pirštų vidinės ir išorinės pusės, kairės rankos plaštakos delno, pirštų vidinės ir išorinės pusės, dešinės rankos panagių turinį, kairės rankos pirštų panagių turinį, dešinės rankos pirštų nagus, kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, kojines, marškinius ilgomis rankovėmis, V. G. kairės rankos pirštų nagus, du plaktukus, languotą mėlynos spalvos pledą, antklodę, V. G. rūbus, šluotelę su nuoplova paimta nuo dušo žarnos paviršiaus, šluotele su nuoplova paimta nuo vonios paviršiaus, V. G. lyginamųjų pavyzdžių pavyzdį, šluotelę su nuoplova paimta nuo vonios durų paviršiaus, šluotelę su nuoplova paimta nuo kriauklės paviršiaus, odos išpjovą, V. G. kairės rankos pirštų nagus, V. G. dešinės rankos pirštų nagus, kurie buvo priduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklą, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius;

- voką su skaitmeninėmis laikmenomis nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.