Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarties P.C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji specialistė L.K. 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu P.C. nubaudė 300 Lt bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 87⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nutarime buvo konstatuota, jog P.C., veikdamas kaip UAB „Melnragės molas“ atstovas, turintis licenziją supirkti pirminius žuvies produktus, nupirko iš UAB „Baltijos žuvys“ 8 425 kg Baltijos menkių ne Žemės ūkio ministerijos nustatytoje žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietoje, t.y. ne pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione, ir taip pažeidė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo nuostatas.

Skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui P.C. prašė 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodė, jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2008 m. gegužės 24 d. nedirbo; žuvį pirko tiesiogiai iš UAB „Baltijos žuvys“, kuri neturėjo šaldymo įrenginių, todėl žuvis (menkės) galėjo sugesti ir ši bendrovė būtų patyrusi 39 418,75 Lt žalą; žuvies neperpardavus per UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ žala niekam nebuvo padaryta.

Atsiliepimu į P.C. skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog argumentai, kad P.C., kaip UAB „Melnragės molas“ atstovas, turintis licenziją supirkti pirminius žuvies produktus, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis yra nepagrįsti, nes UAB „Baltijos žuvys“ net nebandė susiekti su aukciono organizatoriumi - UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ - ir pranešti, jog sugautos menkės gabenamas į uostą; susisiekus su aukciono darbuotojais, menkės būtų iškrautos aukciono patalpose ir jų kokybė būtų buvusi išsaugota iki aukciono suorganizavimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi P.C. skundo netenkino.

Teismas pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka LR ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi pareigūnė tokią teisę turėjo (LR ATPK 241⁴ straipsnis, 259¹ straipsnio 2 dalis 1 punktas). Teismas atmetė P.C. argumentą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam neįgaliota pareigūnė, nes Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausieji specialistai turi teisę nagrinėti LR ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas (LR ATPK 241⁴ straipsnis) ir surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (LR ATPK 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė įgaliota surašyti protokolus bei nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Teismas pažymėjo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.C. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir nepripažįsta. Aplinkybių, pripažintinų kaip jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios – byloje nėra.

Kartu teismas akcentavo, jog P.C. dirba UAB „Melnragės molas“ administratoriumi, 2006 m. kovo 6 d. UAB „Melnragės molas“ jam išduotas pirminio žuvininkystės produktų supirkėjo pažymėjimas. Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo pažyma Nr. 0005153 patvirtina, kad 2008 m. gegužės 24 d. supirkėjas – UAB „Melnragės molas“, atstovaujamas asmens, turinčio teisę veikti supirkėjo vardu, P.C., nupirko iš pardavėjo UAB „Baltijos žuvys“, atstovaujamo direktoriaus pavaduotojo R.V. 8 425 kg Baltijos menkių; žuvis iškrauta ir parduota adresu Nemuno g. 40 B, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinė Nr. 122. Teismo nuomone, liudytoju byloje apklausto V.J.M., dirbančio UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriumi, parodymai patvirtina Institucijos nurodytas aplinkybes, jog su aukciono organizatoriumi susisiekta ir (ar) pranešta apie žuvies gabenimą į uostą bei žuvies iškrovimo vietą nebuvo. Liudytojas nurodė, kad su aukciono organizatoriaus darbuotojais iš esmės yra visos galimybės susisiekti bet kuriuo paros metu.

P.C. skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes, teismo nuomone, bylos medžiaga įrodyta, kad jam įteiktoje protokolo kopijoje jam išaiškintos procesinės teisės ir pareigos bei jis pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvada, kad P.C. jo procesinės teisės ir pareigos buvo žinomos nuo pat protokolo surašymo ir įteikimo jam momento, o apie bylos nagrinėjimą Institucijoje jam pranešta tinkamai. Teismo vertinimu byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų P.C. argumentą, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl būtinojo reikalingumo ir šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas akcentavo, kad analizuojant pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek pirminio žuvininkystės produktų supirkėjo, tiek pardavėjo teisė ir pareiga yra žinoti ir laikytis šių teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju nei supirkėjas, nei pardavėjas nesilaikė imperatyvo, jog būtent Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas vykdomas tik aukcione.

Vertindamas bylos aplinkybių visumą, teismas nurodė, jog P.C. pažeidimą padarė tyčia (netiesiogine tyčios forma), t.y. suprato, kad pirkdamas Baltijos menkes tiesiogiai iš pardavėjo UAB „Baltijos žuvys“ pažeidžia nustatytas žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nuostatas, numatė galimas pasekmės ir nors nenorėjo šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Teismo nuomone, vertinant P.C. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą ar administracinės nuobaudos neskirti (LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis). Teismas akcentavo, tai, kad byloje įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką, jo veikoje yra LR ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalies sudėtis. Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas padarė išvadą, kad P.C. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms teismas Institucijos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl P.C. skundo netenkino.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.C. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas neišsiaiškino pilnai visų aplinkybių, nerinko pakankamai įrodymų pagrindžiančių būtinojo reikalingumo sąlygas, dėl to teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracine bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Be to, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 3D-410 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatymo“ nuostatas, nors šio įsakymo teisėtumas nagrinėjamas teisme. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad byloje nėra įgaliojimo, kuriuo pavesta Institucijos vyriausiajai specialistei L.K. surašyti administracinius teisės pažeidimus ir juos nagrinėti. Byloje yra tik Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštas, apie tai, kad teisę L.K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus suteikia tarnybinis pažymėjimas. Tačiau, vadovaujantis LR ATPK nuostatomis, tokia tvarka įgalinimai dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo negali būti suteikti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta ir įrodyta, kad P.C., kaip UAB „Melnragės molas“ atstovas, turintis licenziją supirkti pirminius žuvininkystės produktus, 2008 m. gegužės 24 d. tiesiogiai iš UAB „Baltijos žuvys“ nupirko 8 425 kg Baltijos menkių (b.l. 6-7, 8, 12-16). Tai įrašyta į pirminio žuvininkystės produktų pardavimo pažymoje Nr. 0005153. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“ 1 punktas numatė, jog Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas Klaipėdos uoste vykdomas tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione. Todėl savo veiksmais P.C. pažeidė nurodyto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo 1 punktą bei atitinkamai LR ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.C. padaryto pažeidimo iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jį padarė veikdamas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms (LR ATPK 17 straipsnis). Apelianto teigimu, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2008 m. gegužės 24 d. nedirbo, todėl jis žuvį (Baltijos menkę) pirko tiesiogiai iš UAB „Baltijos žuvys“, kuri neturėjo šaldymo įrenginių. Todėl laiku nepardavus žuvies (menkės) ji galėjo sugesti ir ši bendrovė būtų patyrusi 39 418,75 Lt žalą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-438-2934/2010).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.C. veika atitiko būtinojo reikalingumo sąlygas. Byloje nėra įrodyta, jog grėsmė UAB „Baltijos žuvys“ interesams (galimos 39 418,75 Lt žalos, susijusios su parduotos žuvies sugedimu ir netinkamumu vartoti jos laiku nepardavus) negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis kaip tik parduodant šią žuvį tiesiogiai P.C. atstovaujamai UAB „Melnragės molas“ bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“ 1 punkto nuostatas. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“ 1 punktas imperatyviai nustatė, kad Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas Klaipėdos uoste vykdomas tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione. Todėl tiek asmenims, atsakingiems tiek už UAB „Baltijos žuvys“, tiek už UAB „Melnragės molas“ veiklą, teko pareiga užtikrinti šių įmonių veiklos teisėtumą. Tuo tikslu šie asmenys privalėjo imtis visų protingo ir rūpestingo asmens kriterijus atitinkančių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas žvejybos planavimas ir pranešimas aukciono organizatoriui apie žuvų atvežimą į uostą. Tačiau įrodymai, jog tokių priemonių buvo imtasi, teismui nebuvo pateikti. Priešingai, bylos teisminio nagrinėjimo metu apklaustas UAB „Klaipėdos pirminio žuvininkystės produktų aukcionas“ direktorius V.M. patvirtino, jog su šia įmone, privalančia organizuoti Baltijos menkių pirminį pardavimą ir supirkimą aukcione, 2008 m. gegužės 24 d. nebuvo susisiekta ir nepranešta, kad sugauta žuvis (Baltijos menkė) yra gabenama į Klaipėdos uostą ir rengiamasi ją parduoti (b. l. 61).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta ir apelianto teiginius, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta remiantis teisme ginčijamo norminio akto - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“ - nuostatomis. Pažymėtina, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinės nuobaudos skyrimo, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisminio nagrinėjimo metu minėtas teisės norminis aktas galiojo ir nebuvo panaikintas, o jo nauja redakcija buvo patvirtinta tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 3D-662 (Valstybės žinios, 2009, Nr. 111-4730). Todėl nagrinėjant P.C. administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma vadovautis būtent Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3D-96 nuostatomis.

Nepagrįstais pripažintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog Institucijos pareigūnė - vyriausioji specialistė L.K. – neturėjo įgaliojimų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei skirti administracinės nuobaudos pagal LR ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas. ATPK 259¹ straipsnio nuostatos numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolus turi teisę surašyti Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai (LR ATPK 87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žuvininkystės produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse). Tuo tarpu pagal LR ATPK 241⁴ straipsnio 2 dalį, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas taip turi teisę šio departamento direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai. Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė L.K. turėjo įstatymo jai suteiktus įgaliojimus tiek surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų tenkinti P.C. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartis bei Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimas paliekami galioti nepakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį bei Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistus, o P.C. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.