- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-228-354/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00566-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- V. J.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 4500 Lt bauda su transporto priemonės – V. J., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 6 d., apie 20 val., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs važiuojamoje kelio dalyje gulintį V. M., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti 2013 m. kovo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-10-471/2013 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ATPK 35 str. 2 d. įstatymo leidėjas yra nurodęs, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, todėl jis nubaustas administracine tvarka galėjo būti iki šių metų sausio 30 d. ir teismas praleido administracinės nuobaudos 2 mėnesių skyrimo terminą nuo sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo datos ir šio termino nepratęsė.
Skunde apeliantas nurodo, kad jam neaiškus kaltinimas dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo – neparašyta, kokiam ir kur įvykus eismo įvykiui jis vairavo automobilį, kokį automobilį, kas dalyvavo eismo įvykyje, koks jo vaidmuo, kas sužalojo žmogų, kur jis buvo tuomet, ar matėsi tie sužalojimai ir t.t., tai apribojo jo teises gintis nuo kaltinimo
Taip pat apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje nebuvo rašomas teismo protokolas. Akcentuoja, kad nutarime teigiama, jog jis sau nusipirko automašiną ,,Opel Omega“, o jis sakė, kad jį nusipirko kartu su žmona, tik užregistravo jo vardu. Apeliantas nurodo teisme aiškinęs, jog 2012 m. vasario mėn. pradžioje jis automobiliu vyko pas draugą, (duomenys neskelbtini) kaime, ant kelio pamatė gulintį pažįstamą žmogų – V. M., paklausė jo, ar nekliudė savo automobiliu, pastarasis atsakęs, kad nekliudė, jokio eismo įvykio nebuvo, V. M. sužalotas nebuvo, bent to tikrai nesimatė, todėl jis (V. J.) grįžo į namus, apie tai papasakojo žmonai, o ši nusprendė vykti atgal, kad nesušaltų kaimynas. Teigia, kad atvažiavus prie to žmogaus, pastarasis buvo jau kitoje kelio pusėje, žmona pakvietė kaimo felčerę, su kuria visi kartu į namus parvežė V. M.. Apeliantas neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kurioje buvo sužalotas V. M., nes įvykio pėdsakų nesimatė, nesimatė, kad sužalotas žmogus.
Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima susieti V. M. padarytus sužalojimus su automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad jis sužalojo žmogų eismo įvykio metu, kad būtų supratęs ar žinojęs, kad V. M. sužalotas. Nurodo, kad teismas savo nutarime teigia, jog jis su įvykiu buvo akivaizdžiai susijęs ir būtent to, bet ne kaltės, reikalauja ATPK 130 str. 1 d. dispozicija, nors teismas neįrodė, kaip jis akivaizdžiai buvo susijęs su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas V. M.. Be to, pažymi, jog teismas aiškina, kad vėlesnis įgalioto pareigūno konstatavimas, jog eismo įvykio kaltininkas buvo ne jis (V. J.), neturi jokios reikšmės, tačiau šių teiginių teismas neargumentuoja.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nutarime konstatavo, jog jis po eismo įvykio ne tik pasišalino iš įvykio vietos, bet paliko sužalotą V. M., gulintį ant kelio, apie tai neinformuodamas medikų, policijos pareigūnų, bendrosios pagalbos centro ar kt., tačiau jis kartu su kaimo felčere paėmė žmogų ir kaimo felčerė taip pat nematė žmogaus sužalojimų, eismo įvykio pėdsakų.
Skunde apeliantas teigia nesuprantąs, kaip teismas nutarime galėjo teigti, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos galėjo turėti įtakos savalaikės kvalifikuotos pagalbos žuvusiajam suteikimui, ir pažymi, kad jo veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, kad teismas savo nutarime konstatavo, jog jam priklausantis automobilis buvo pažeidimo padarymo įrankis ir konfiskavo automobilį, tačiau prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog duomenų, kurių pagrindu galima būtų susieti V. M. padarytus sužalojimus su automobiliu ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nėra. Pažymi, kad teismo nutarimo argumentai prieštarauja prokuroro ištirtiems faktams bei surinktiems duomenims ir jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėties ir įvykio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš teismui pateiktos V. J. administracinio teisės pažeidimo bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 67-1-77-12 matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. V. J. atžvilgiu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą nutarimą aukštesniajam prokurorui apskundė nukentėjusioji V. N., tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013 m. sausio 3 d. nutarimu atsisakė tenkinti nukentėjusiosios skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo nutarta perduoti medžiagą įgaliotai institucijai spręsti dėl V. J. atsakomybės, pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 p., 231 p. reikalavimus, ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 35 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. ATPK 250 str. 7 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Priimant skundžiamą nutarimą anksčiau paminėti terminai nebuvo pažeisti, nes Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013 m. sausio 3 d. nutarimas dėl žemesniojo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje per 20 dienų dar galėjo būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 214 str. nustatyta tvarka, o pastarojo sprendimas dėl skundo galėjo būti skundžiamas ir aukštesnės instancijos teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, pažymėtina, kad minimas aukštesniojo prokuroro nutarimas dėl nutraukto baudžiamojo proceso V. J. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo teisėjui apskųstas nebuvo, vadinasi, įsiteisėjo ne ankščiau kaip 2013 m. sausio 24 d., skundžiamą nutarimą, kuriuo V. J. buvo paskira administracinė nuobauda, apylinkės teismas priėmė 2013 m. kovo 15 d. – nuobaudos skyrimo termino nepraleido ir jo pratęsti būtinybės nebuvo (ATPK 35 str. 3 d.). Be to, pažymėtina, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliacine tvarka, ATPK 35 str. nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
Be to, kas paminėta, teismas pažymi, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime pažymėta, kad teismo posėdyje dalyvavo ir parodymus davė V. J., atitinkamus prašymus reiškė ir dalyvavusi jo atstovė advokatė A. Žukienė, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir, pasak apelianto, protokolas iš viso nebuvo rašomas, todėl neįmanoma patikrinti, kokius iš tikrųjų parodymus davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokie prašymai buvo pareikšti ir kas dėl jų buvo nuspręsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas taip pat ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti duomenys paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, kuris itin kritikuojamas pateiktame apeliaciniame skunde, teigiant, kad nebuvo įrodyta, jog V. J. yra susijęs su tiriamu eismo įvykiu, dėl pačios administracinės bylos nagrinėjimo abejojant teismo objektyvumu ir nešališkumu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas V. J. paaiškinimus teismo posėdyje vertino kaip jo gynybos poziciją, siekį išvengti atsakomybės ir laikė, kad visi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarime konstatuotus faktus – V. J. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs ir kurio metu buvo mirtinai sužalotas kitas žmogus, laikydamas įrodyta apelianto kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tačiau tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visiškai neargumentuotai – neaišku, kokie įrodymai teismo posėdyje buvo ištirti, nutarime neatskleistas tų įrodymų turinys ir nenurodyti jokie motyvai, kodėl teismas teisingais laiko Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarimu nustatytas aplinkybes ir kodėl atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad jis su tiriamu eismo įvykiu nėra susijęs. Taip pat neaiškūs teismo argumentai, kaip V. M. (žuvusiojo) paaiškinimai nuoširdžiame prisipažinime įrodo V. J. kaltę ir kas turima galvoje, konstatuojant, kad ATPK 130 str. 1 d. dispozicija nereikalauja kaltės. Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, kuris inkriminuotas apeliantui, esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, būtina nustatyti, kad eismo įvykio vietos asmuo pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Būtent veikimas tyčia sudaro ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo kaltės turinį, kuris nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neįvykdė pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei bylą išnagrinėjo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šių priežasčių Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo ištirti visas bylos aplinkybes, fiksuoti įrodymų tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir apklausiamų liudytojų, kitų asmenų parodymus, įvertinti įrodymų visetą ir motyvuoti savo sprendimą.
Apygardos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.