- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2YT-18580-863/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „CONSTRUCTION ACE“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223, suinteresuoti asmenys BUAB „CONSTRUCTION ACE“, bankrutavusi Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „FINIENS“, Nordea Bank AB, veikiantis Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, BUAB „SERNETA“, antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2017 m. kovo 22 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2017 m. vasario 22 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-1927 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223.
Tuo pačiu skunde pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-1927 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 paskelbtas antrąsias varžytynes (varžytynių Nr. 134143, 134144, 134145, 134146, 134147, 134149, 134150, 134151). Nurodo, kad antstolis 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-1927 paskelbė pareiškėjui priklausančio turto – butų Nr. 15, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24/25, esančių adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes, tačiau antstolio nurodoma informacija apie bendrąjį butų plotą neatitinka tikrovės ir butų plane nurodyto ploto, todėl tokiu būdu klaidina trečiuosius asmenis ir tas leidžia daryti išvadą, kad turtas įkainotas netinkamai. Be to, nurodo, kad antstolis nepagrįstai patvarkymu paskelbė pareiškėjai priklausančio turto antrąsias varžytynes, kadangi Lietuvos apeliaciniame teisme bus sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas dėl vykdomosios bylos 0174/16/01223 sustabdymo. Pareiškėjos nuomone, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus įmanomas, kadangi jam priklausantis turtas bus realizuotas už rinkos neatitinkančią kainą ir negrįžtamai prarastas.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis). CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme gautas 2017 m. kovo 22 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.
Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-1927 vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas antrąsias pareiškėjai priklausančio turto (butų) varžytynes. Savo prašymą grindžia tuo, jog tikrasis kiekvieno iš varžytynių parduodamo buto plotas neatitinka realaus pareiškėjos teismui pateiktame plane nurodyto ploto.
Visų pirma, teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo pagrįstumą pažymi, kad pareiškėja nepateikė teismui paties skundžiamo antstolio 2017 m. vasario 22 d. patvarkymo, todėl teismas negali išsamiai įvertinti priimto patvarkymo turinio. Visgi pareiškėja pateikė lentelę, kurioje palygina antstolio nurodomą butų plotą su, pasak pareiškėjos, tikruoju butų plotu. Tikrajam butų plotui pareiškėja nurodė, kad pateikia nekilnojamojo turto planą, tačiau teismui pateiktas planas neturi jokių oficialių rekvizitų, minėtas planas patvirtintas tik pareiškėjos direktoriaus antspaudu ir parašu, taigi darytina išvada, kad nėra duomenų, patvirtinančių tokio plano realumą, kad minėtas planas yra oficialus ir teisiškai galiojantis, t. y. patvirtintas institucijų, turinčių teisę tą daryti, nėra aišku, ar minėtas planas atitinka nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančius duomenis. Esant šioms aplinkybėms, teismas minėto dokumento, kaip įrodymo, turinčio pagrįsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nevertina ir tuo pačiu konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko jos prašymas atmestinas.
Pažymėtina ir tai, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti reikalavimo esmę ir turi būti susijusios su pateikto skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, todėl, kadangi pareiškėja skundžia antstolio 2017 m. vasario 22 d. patvarkymą, pareiškėjos argumentai, susiję su kitos bylos nagrinėjimu (atskirojo skundo nagrinėjimu Lietuvos apeliaciniame teisme) taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.
Papildomai paminėtina ir tai, kad pareiškėja nurodo, kad neteisingai nurodytas butų plotas lemia tai, kad turtas bus parduotas už rinkos neatitinkančią kainą. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, viešai prieinamos informacijos www.evaryzytnes.lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, kurios, atkreiptinas dėmesys, vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis), todėl nėra aišku, kodėl tik skelbiant antrąsias varžytynes pareiškėja pradėjo ginčyti, pasak jos, neteisingai nurodytus butų plotus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja su analogišku prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17063-933/2017, pareiškėjos prašymą atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto (butų) antrąsias varžytynes – grindė tuo, jog antstolio nustatyta turto kaina yra aiškiai per maža, kitų motyvų (pvz. dėl netinkamai nurodytų butų ploto), nors skundas teiktas dėl to paties antstolio 2017 m. vasario 22 d. patvarkymo panaikinimo, nenurodė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš pareiškėjos pateiktos lentelės, kurioje ji palygino antstolio patvarkyme nurodytus ir savo pateikto butų plano plotus matyti, kad išskyrus butą Nr. 18, kur plotai sutampa, antstolio nurodyti kitų butų plotai iki 2 kv. m. viršija pareiškėjo pateikto plano plotus. Pareiškėja savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2YT-17063-933/2017, kaip jau buvo minėta, grindė tuo, jog nustatyta turto kaina yra aiškiai per maža. Pažymėtina, jog, akivaizdu, kad didesnio ploto (nors ir nežymiai) buto kaina, kurio kaina iš esmės yra skaičiuojama už 1 kv. m., bus didesnė, tačiau pareiškėja nurodė, kad butų kaina pagal antstolio nurodytus plotus yra aiškiai per maža, nors pati iš esmės siekia, kad butų plotai būtų dar pamažinti pagal jos pateiktą planą, taigi tikėtina, kad ir pati butų kaina dar sumažėtų. Taigi iš esmės pareiškėja teikia prieštaringus argumentus tai dėl per mažos nustatytos butų kainos (didesnio ploto), tai jau dėl per didelio butų ploto.
Paminėtina ir tai, kad iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. teisme gautas dar kitas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstolio Donato Kisieliaus vykdomoje vykdomojoje byloje (civilinė byla Nr. 2YT-18022-816/2017), kuris šiuo metu teismo dar neišnagrinėtas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiame pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas neįrodytas, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01223 atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.