Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-6089-874/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e2-6089-874/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6089-874/2020 m.Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00398-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.16.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui G. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 968,78 Eur skolą, 3 233,72 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 780,28 Eur delspinigius, 42 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 968,78 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti tinkamai 2020 m. gegužės 27 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2020 m. birželio 10 d. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, teismui nėra žinomos priežastys, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, yra ieškovo reikalavimas priimti sprendimą už akių, todėl priimamas teismo sprendimas už akių, formaliai vertinant byloje esančius ieškovo pateikus įrodymus, t. y. įsitikinant, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, priėmimo – perdavimo aktą, pirkimo – pardavimo sutartį, pranešimą dėl sutarties nutraukimo, reikalavimo perleidimo sutarčių išrašus, pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. gegužės 20 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagal kurią pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui 10 750 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą Sutarties 12 punkte, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš pradinės kreditorės UAB „mogo LT“, ją valdė ir naudojosi su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kiekvieną mėnesį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi numatytas pagrindinis lizingo (išperkamosios nuomos) terminas nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., o iki 2022 m. gegužės 22 d. lizingo terminas taikomas tokiu atveju, jei lizingo gavėjas, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje numatytam lizingo terminui, toliau naudojasi UAB „mogo LT“ finansavimu Sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartimi nustatytos 42 proc. metinės palūkanos. Dėl esminių Sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 9 d. Apie Sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Po Sutarties nutraukimo atsakovas nesumokėjo visų pagal Sutartį priklausančių sumokėti įmokų bei nepasinaudojo teise įsigyti transporto priemonę bei negrąžino lizingo davėjui UAB „mogo LT“ transporto priemonės. 2017 m. vasario 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perleido ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola ieškovui buvo perleista 2019 m. lapkričio 15 d. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir susidariusios skolos nepadengė. 2019 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimą ieškovui sudarė 8 968,78 Eur nesumokėta finansavimo suma, 1 438 Eur palūkanos ir 52,43 Eur kiti mokesčiai (delspinigiai).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai (lizingo) teisiniai santykiai, t. y., pradinei kreditorei reikalavimo teisę perleidus „Risk Management Services“ OU, o šiam reikalavimo teisę perleidus ieškovui, ieškovas įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109, 6.567 straipsniai). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovui neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) tenkinamas, iš atsakovo priteisiama 8 968,78 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 780,28 Eur delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šalių sudarytos Sutarties 13.2. punkte numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, ieškovas delspinigių dydį paskaičiavo už 174 dienų laikotarpį nuo 8 968,78 Eur sumos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 780,28 Eur delspinigius.

Be to, ieškovas prašo priteisti 42 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos finansavimo sumos (8 968,78 Eur) nuo 2020 m. gegužės 7 d. (ieškinio parengimo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad pelno palūkanos turi būti mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ieškovui nežinant atsakovo prievolės įvykdymo datos nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti palūkanų dydį. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 1 438 Eur, po reikalavimo perleidimo palūkanos išaugo dar 1 795,72 Eur (8 968,78 Eur x 42 proc. x 174 dienos (nuo 2019-11-15 iki 2020-05-07)), todėl prašo priteisti 3233,72 Eur paskaičiuotas palūkanas ir palūkanas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas už Sutartį, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka Sutartyje nustatytos palūkanos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų yra pagrįstas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pelno palūkanas prašo priteisti iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, nors pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo nebegalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46, 47, 48, 49, 52 punktai).

Pirmiau minėtos kasacinio teismo nutarties 54 punkte nurodyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti pelno palūkanas laikytinas, kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas. Šalys Sutartimi lizingo terminą numatė nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas/pradinė kreditorė pajamas gauti galėjo tikėtis iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. gegužės 20 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota aiškinimo taisykle dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisia 3 233,72 Eur palūkanas ir palūkanas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (8 968,78 Eur) nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2022 m. gegužės 20 d. Pažymėtina, kad teismas neteikia pelno palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovo suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2022 m. gegužės 20 d., reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 292 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 968,78 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 78 ct) skolą, 3 233,72 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų 72 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 780,28 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų 28 ct) delspinigius, 42 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (8 968,78 Eur) nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2022 m. gegužės 20 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 982,78 Eur (dvylikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 78 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 292 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, registracijos adresas Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas Ginėjų g. 16, Vilnius, a. s. Nr. LT80 7300 0101 4485 7446 AB „Swedbank“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė