- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-622-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00293-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Jurga Kramanaukaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.5Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-615-446/2017 pagal pareiškėjų A. R. ir A. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką, įregistruotą (data neskelbtina), bendru pareiškėjų sutikimu. Prašyme nurodė, kad santuokoje (data neskelbtina) gimė vienas vaikas A. R. Santuoka faktiškai yra iširusi, nes nuo 2016 metų rudens nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Tarp jų nieko bendro nebeliko. Mano, kad santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, tolimesnis šeimos gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nėra galimybės. Sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė dėl asmenine nuosavybe įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą tarp sutuoktinių A. R. ir A. R., įregistruotą (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Patvirtino sutuoktinų A. R. ir A. R. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išsprendė klausimus dėl kilnojamo ir nekilnojamo turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje, 3.53 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra visiškai veiksnūs, nurodė priežastis, dėl kurių iširo santuoka.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. R. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjo finansinių galimybių, tikrosios valios bei pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Prašymą nutraukti santuoką bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė A. R. pasirinkta atstovė – advokatė, pareiškėjas skyrybų metu atskirai su teisininkais nesikonsultavo. Po teismo sprendimo paskelbimo suprato, kad pareiškėja A. R. jį suklaidino, siekdama kuo greičiau išsiskirti.
3.2. Su pareiškėja A. R., prieš pasirašant procesinius dokumentus, tarėsi, kad be 250 Eur kas mėnesį mokamų sūnui, daugiau papildomai iš jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nebebus prašoma, tačiau dabar suprato, kad pareiškėja ateityje, padidėjus sūnaus poreikiams, galės reikalauti didinti išlaikymą. Be to, jau dabar jis patiria papildomas išlaidas vaiko priežiūrai veždamas sūnų A. pas gydytojus, kitus specialistus bei pirkdamas medicinines priemones, maistą ir drabužius. Šių išlaidų pareiškėja A. R. neišskaičiuoja iš 250 Eur sumos, nors anksčiau žadėjo taip padaryti.
3.3. Nesutinka vaiko išlaikymui mokėti po 250 Eur kas mėnesį, nes neturi tokių finansinių galimybių, turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, padeda finansiškai regėjimo sutrikimų turinčiai mamai ir mano, kad nepilnamečio ketverių metų vaiko išlaikymui yra pakankama 140 Eur per mėnesį suma. Taip pat teismo nustatyta laisva bendravimo tvarka su sūnumi A. neišsprendė ginčo iš esmės. Pareiškėja A. R. piktnaudžiauja savo padėtimi. Žinodama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, pareiškėja, nederindama laiko, pati nustato, kada galima pasiimti sūnų, dėl ko kyla nauji barniai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. R. prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas vilkina procesą dėl nenorėjimo išlaikyti savo nuo vaikystės sergantį sūnų A. R. Iki skyrybų vaikui skirdavo per mėnesį ne mažiau 500 eurų ir vaiko tėvo turtinė padėtis nėra pasikeitusi. Mano, kad vaiko interesai dėl tėvo ambicijų neturėtų nukentėti. Vaiko tėvas vežė vaiką į (miesto) klinikas dar prieš skyrybas, niekada nepirko vaikui nei medikamentų, nei rūbų, o pas logopedą vežiojo, nes ji dirbo ir negalėjo pati nuvežti. Pareiškėjas taip pat klaidina teismą teigdamas, kad padeda senstančiai bei regėjimo sutrikimų turinčiai mamai.
4.2. Apeliantas melagingai teigia, kad jam ribojami pasimatymai su vaiku. Matytis jis gali kada tik nori, išskyrus tuos atvejus, kai apeliantas vartoja alkoholį, tačiau tuo metu jis pats nelanko sūnaus ir juo visiškai nesidomi. Buvusio vyro alkoholizmas ir psichologinis smurtas šeimoje buvo viena iš santuokos nutraukimo priežasčių.
4.3. Teismo sprendime nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra būtinas, nes vaikui diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, dėl šios ligos vaikui tvarkomi negalios dokumentai. Sūnų reikia nuolat vežioti po gydymo įstaigas, esančias (kitose miestuose), ten atliekami tyrimai trunka po kelias dienas. Dėl to ir dėl dažnų vaiko ligų, kiekvieną mėnesį pareiškėja turi imti nedarbingumo pažymėjimą, kuris stipriai mažina pareiškėjos mėnesio pajamas. Kasmet vaikas vežamas į sanatoriją (duomenys neskelbtini). Kas keturis mėnesius vaikas vežamas į Kauno klinikas dėl regėjimo sutrikimo, greitu laiku numatoma akių operacija. Po šių vizitų kiekvieną kartą reikia keisti akinius. Kitą mėnesį vaikui numatoma adenoidų šalinimo operacija (miesto ligoninėje). Du kartus per metus sūnus vežamas į (miesto) (duomenys neskelbtini) kliniką, nes turi įgimtą širdies negalią. Visa tai reikalauja didelių išlaidų medikamentams, kelionėms. Vaikas lanko darželį, jam reikia ne tik apmokėti darželio mokestį, bet ir pirkti piešimo, žaidimų, higienos reikmenis, kasmet prisidėti piniginėmis lėšomis grupės remontui. Be to, nuo 2017-06-07 pareiškėja neteko darbo vienoje iš savo darboviečių, todėl jos pajamos ženkliai sumažėjo. Gaudama tik 460 eurų per mėnesį, ji neišgalės suteikti sūnui privalomai būtinų medicininių paslaugų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios nutraukti santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
CK 3.5 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Teismui priimant sprendimą svarbu nustatyti, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu aiškiai išreikštų valią nutraukti santuoką, kad sutarties sąlygos būtų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta A. R. ir A. R. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra paremta laisva šalių valia. Šią išvadą sąlygoja tai, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė pareiškėjos A. R. pasirinkta advokatė, pareiškėjas minėtus dokumentus pasirašė nesikonsultavęs su teisininkais, todėl negalėjo tinkamai įvertinti visų santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygų. Kaip išaiškėjo vėliau, sąlygos dėl pareiškėjo vaikui skiriamų papildomų lėšų ir mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos neatitinka tikrosios pareiškėjo valios, taip pat daug ginčų tarp šalių kelia bendravimo su vaiku tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka šalių valios ir iš esmės CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio sutuoktiniams, išsiaiškinus tikrąją savo valią, pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena, jei ginčas kyla vadovaujantis CK 3.55 – 3.60 straipsnio nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priėmus sprendimą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir palikti pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtu, plačiau dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų A. R. ir A. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.