Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos BIGBANK AS, veikiančios per BIGBANK AS filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., M. B., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui R. B. priklauso 1/2 M. B. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nurodo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-27 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4577-631/09 iš R. B. priteista 21075,47 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,00 Lt žyminis mokestis kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, naudai. Kreditorius pateikė teismo įsakymą vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. 2014-07-02 turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y skolininko sutuoktinės M. B. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Biuro“, į.k. 300055900. 2014-07-02 turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y skolininko sutuoktinės M. B. gaunamas pinigines lėšas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, į.k. 191630223. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui priklausanti dalis, esanti aukščiau minėtame skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte nėra nustatyta, antstolis pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-27 įsakymą Nr. L2-4577-631/09 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04143 dėl 21075,47 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 158,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš R. B. kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, naudai. R. B. ir M. B. 2011-07-02 sudarė santuoką (v.b.l. 137). Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad išieškojimas iš skolininko asmeninio turto konkrečiu momentu negalimas, todėl 2014-07-02 turto arešto aktu antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė - skolininko sutuoktinės M. B. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Biuro“, į.k. 300055900, ir pinigines lėšas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus, į.k. 191630223 (v.b.l. 150-152, 154-157). VSDFV informavo antstolį, kad išmokų skolininko sutuoktinei nebemoka (v.b.l. 176).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 str.). Taigi, kaip minėta, kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas pradėtas vykdyti pagal teismo išduotą įsakymą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo įsakyme Nr. L2-4577-631/09 nurodyta, jog jis išduotas dėl vartojimo kredito sutarties nevykdymo, o skola turi būti išieškoma iš R. B.. Kadangi vykdomajame dokumente nurodytas tik vienas asmuo, iš kurio turi būti išieškoma skola, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento ir tai reikštų CPK 586 str. pažeidimą. Kartu teismas pažymi, jog kilus ginčui dėl to, kaip turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas gali būti pašalintas tik kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 str. taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog prievolė pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-27 įsakymą Nr. L2-4577-631/09 yra asmeninė R. B. prievolė. Išieškotojas, manydamas, jog prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė ir turi būti vykdoma iš sutuoktinių turto turi pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus.

Vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog nėra turto, į kurį šiuo metu būtų galima nukreipti išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Nepakankant skolininko asmeninio turto, jo prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Todėl nustatytina skolininko R. B. asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str.). Nustatyta, jog skolininko R. B. santuoka su M. B. sudaryta 2011-07-02. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų CK 3.100 str., nenustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Civiliniame kodekse numatytų pagrindų nustatyti mažesnę (o ne ½) dalį nėra pakankamo pagrindo. Be to, pažymėtina, jog R. B. ir M. B. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neginčijo.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl skolininko turto dalies skolininko sutuoktinės gauname darbo užmokestyje nustatymo. CK 3.88 str. l d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, jog skolininkui R. B. priklauso 1/2 M. B. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/09/04143 grąžinti antstoliui.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.