Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai K. R., jos atstovui advokato padėjėjui V. Novikovui,

išnagrinėjusi K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios 1973 m. gruodžio 6 d., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)14.13),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistė 2014 m. birželio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R., kaip padariusiai ATPK 161 str. numatytą pažeidimą, už tai, kad ji 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendrasavininke paskleidė vištų mėšlą ir neįterpė jo į dirvą, dėl ko pasklido nemalonus kvapas ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-367/3D-342 29 p., Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113, 5 ir 27.15 p. reikalavimus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) K. R. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

K. R. skunde teismui prašo panaikinti 2014-10-17 nutarimą, nes buvo nubausta nepagrįstai. Nurodė, kad visų pirma buvo pažeistos jos teisės, nes ji siuntė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi dėl vaiko ligos negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą savivaldybėje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir byla išnagrinėta jai neatvykus, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė duoti paaiškinimus dėl pažeidimo aplinkybių bei pateikti kitus įrodymus. Antra, jos nuomone, pareigūnas surašęs nutarimą neatsižvelgė į tai, kad mėšlas buvo saugomas rietuvėse, jis buvo ne bendro naudojimo žemėje, o jai kaip fiziniam asmeniui, asmeninio ūkio tikslais galima sandėliuoti tirštą mėšlą iki 6 mėnesių uždengtose lauko rietuvėse, o 7 kalendorines dienas yra leidžiama net ir neuždengtose rietuvėse ar mėšlidėse. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji norėjo sutvarkyti mėšlą ir įterpti jį į gruntą, tačiau žemės sklypo kaimynai trukdė tai padaryti fiziškai. Ji kvietė dėl to policiją ir šis įvykis yra užfiksuotas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsivežusi mėšlą 2014-05-23, išpylė prie ūkinio pastato. Žemė, kurioje išpylė mėšlą, yra valstybinė, tačiau turi leidimą ją išsipirkti. Kaimynai supyko, šoko muštis, neleido ten nieko sodinti, nes irgi pretenduoja tą žemę išsipirkti. Nežinojo, kad per 24 val. reikia įterpti mėšlą į dirvą. Mėšlas ilgai gulėjo po plėvele, jo ilgai neįterpė, nes policija jai nurodė, kad tai galės padaryti tik po savivaldybės sprendimo, kuris turėjo būti priimtas 5 dieną. Kaimynai jai neleido tvarkyti, nes su jais vyksta konfliktai senai būtent dėl tos žemės išpirkimo. Mėšlas buvo rietuvėje, tai patvirtina nuotraukos. Leidimas jai išduotas prieš metus, ji teisėtai naudojasi ta žeme: joje yra ūkinis pastatas, namų valda. Prie ūkinio pastato suformuotas apie 12 arų sklypas, kuriuo ji gali naudotis, bet oficialių dokumentų neturi. Ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl kaimynų grasinimų.

Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, kad K. R. nubausta pagrįstai. Nurodo, kad 2014-05-27 savivaldybė gavo kolektyvinį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą dėl to, kad K. R. ir T. V. 2014-05-23 apie 10.00 val. Sodų g. 2 valstybinėje, bendro naudojimo žemėje išpylė ir iškratė vištų mėšlą, dėl ko aplinkoje pasklido nemalonus kvapas, o 2014-05-30 gavo J. M. prašymą dėl to paties fakto ir aplinkybių. S. V. tvarkos skyriaus specialistai 2014-06-04 atliko patikrinimą vietoje. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)., prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja paskleidė vištų mėšlą ir neįterpė jo į dirvą per 24 valandas, kaip to reikalauja taisyklės, dėl ko aplinkoje sklido nemalonus kvapas. S. V. tvarkos skyrius paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados įteikti pareiškėjai šaukimą dėl atvykimo į bylos nagrinėjimą. 2014-10-16 tyrėja J. N. pareiškėjai asmeniškai įteikė šaukimą atvykti 2014-10-17, 8.30 val. pas S. V. tvarkos skyriaus vedėją T. B. į bylos nagrinėjimą. Iki bylos nagrinėjimo, t. y. iki 2014-10-17, 8.30 val. pareiškėja nepateikė jokio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei jokių neatvykimą pateisiančių duomenų, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.

2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims. Turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas. Pagal taisyklių 27.15. p., bendro naudojamo ir priskirtose teritorijose draudžiama užsiimti bent kokia veikla, kurią draudžia įstatymas. Pareiškėja atliko veiksmus, kurie pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtinto ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 29 p. yra draudžiami. Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 161 str., todėl pareiškėjos veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal minėta ATPK straipsnį. Pareiškėjos skunde nurodytas ATPK 52⁴ str. numato atsakomybę už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju buvo paskleistas būtent mėšlas. P. A. 4.7. p. srutos yra skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų, o pagal 4.2. p. mėšlas - grynos ar apdorotos gyvulių ir (ar) paukščių išmatos ar kraiko ir gyvulių išmatų mišinys. Savivaldybės pareigūnai išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje pateiktus įrodymus, buvo atliktas patikrinimas, jo metu nustatyta, kad mėšlas nėra įterptas į dirvą, todėl nutarimas priimtas pagrįstai ir jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Liudytoja T. V. teisme paaiškino, kad jos ir K. R. žemė yra dar dalinai valstybinė. Mėšlą jos pirko per pusę. Kai buvo atvežtas mėšlas, kaimynai, o būtent C. su M., joms tai trukdė daryti. Jos norėjo iškratyti ir užarti, bet jie neleido, mušėsi, todėl jos kvietė policiją. Mėšlas buvo vienoje krūvoje ant žemės, o kai neleido jo iškratyti, jos užklojo jį plėvele, bet jie patys ją nuimdavo. Nuo atvežimo iki leidimo jį iškratyti praėjo gal apie savaitę. Gavusios leidimą jos viską sutvarkė.

Liudytojas H. F. teisme paaiškino, kad buvo nuvykęs pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko neatsimena, tai galėjo būti gegužės mėn. Nuvykus į vietą juos pasitiko K. R. ir T. V., įteikė pareiškimą, kad kaimynai trukdo išbarstyti mėšlą. Kaimynai sakė, kad yra paskirtas posėdis, todėl paprašė, kad jie nieko nedarytų iki šis įvyks. Konfliktas, kaip suprato, įvyko dėl žemės. K. R. sakė, kad dėl mėšlo jau yra parašiusi pareiškimą. Nieko nedaryti iki posėdžio jis nurodė tik žodžiu, tai nebuvo rašytinis nurodymas. Kaimynai skundėsi, kad mėšlas dvokia, todėl liepė jį uždengti ir laukti kol bus išspręstas klausimas posėdyje.

Liudytoja J. M. teisme paaiškino, kad jai paskambino kaimynas J. S. ir pranešė, kad K. R. ir T. V. atvežė sunkvežimį mėšlo ir iškrovė jį (duomenys neskelbtini), prie jos namų. Tai buvo gegužės 23 d. Mėšlas buvo iškrautas ant jos motinos pasodintų daržovių. Žemė, kur buvo iškrautas mėšlas, yra valstybinė, ją naudojasi ir jos motina. Kai atėjo K. R., ji norėjo jai sutrukdyti pilti mėšlą, nes buvo didelė smarvė prie pat langų. Ji galėjo vežti ant savo daržo, tačiau to nepadarė. Mėšlo blogas kvapas laikėsi gal 3 savaites. K. R. bandė tvarkyti, tačiau kai jie prieidavo, K. R. nueidavo. Jai niekas negrasino. Per dieną ji sutvarkydavo tik po kelis kibirus. Kodėl taip elgėsi, ji nežino. Kai buvo iškviesta policija, jos klausė pareigūnas, kodėl trukdo barstyti mėšlą, ji atsakė, kad jis yra barstomas ant jos (liudytojos) pasodintų daržovių. Dėl išbarstyto mėšlo jai buvo padaryta žala, tačiau ji niekur nesikreipė. Iš pradžių ji ir kiti kaimynai trukdė įterpti mėšlą, paėmė už kibiro ir liepė eiti į savo sklypą. Kitomis dienomis nieko nesakydavo, tik stebėdavo. Kaip jis buvo įterptas, nematė. Buvo atvežta labai didelė mėšlo krūva, jo sluoksnis pilant po daržą buvo net 20 cm ant žemės, t.y. toks mėšlo kiekis per didelis įterpti į tą sklypą. Tomis dienomis buvo karštis virš 30 laipsnių ir dėl blogo kvapo nebuvo galima net langų namie atidaryti. Blogas kvapas buvo apie 2-3 savaites.

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo pažeidžia savivaldybių tarybų patvirtintas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles.

Byloje pateikti ir posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad 2014-05-27 Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g. 2 gyventojai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu, kuriame buvo nurodyta, kad K. R. ir T. V. 2014-05-23 apie 10.00 val. Sodų g. 2 valstybinėje žemėje išpylė ir iškratė vištų mėšlą, dėl ko aplinkoje pasklido nemalonus kvapas. Tokio paties turinio prašymą pateikė ir 2014-05-30 J. M. (b. l. 25-30). Fakto, kad į įvykio vietą buvo atvežtas natūralus paukščių mėšlas neginčijo ir pati K. R., pateikusi teismui ir šių trąšų įsigijimo dokumentus ir teisme nurodžiusi, kad atvežusi mėšlą kartu su sklypo bendrasavininke jį paskleidė prie ūkinio pastato (b. l. 12). Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistė 2014 m. birželio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R., kaip padariusiai ATPK 161 str. numatytą pažeidimą, už tai, kad ji 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)., prie ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendrasavininke paskleidusi vištų mėšlą ir neįterpusi jo į dirvą, dėl ko pasklido nemalonus kvapas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-367/3D-342 29 p., Vilniaus rajono teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113, 5 ir 27.15 p. reikalavimus (b. l. 31-33). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) K. R. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. ir jai skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 7-8).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad tarp K. R. ir kaimynų vyksta konfliktas dėl žemės sklypo dalies, kurioje buvo išverstos trąšos, teisinio statuso, kuris yra civilinių teisinių santykių, o ne administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šiuo atveju nesprendžia žemės sklypo, kuriame buvo išpiltos trąšos, naudojimo teisėtumo klausimo.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 5 p. įtvirtinta, kad priskirtose teritorijose asmenys privalo tvarkyti savo sklypą, rūpintis jo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad nepakenktų tretiems asmenims. Turi rinkti šiukšles, valyti sąnašas, šienauti, tvarkyti želdinius, surinkti nukritusias šakas, statybines ir kitas atliekas išvežti į tam skirtas vietas. Pagal taisyklių 27.15. p., bendro naudojimo ir priskirtose teritorijose draudžiama užsiimti bent kokia veikla, kurią draudžia įstatymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų taisyklių 27.4 punktas draudžia pažeisti savo veiksmais ar neveikimu kaimynų, kitų visuomenės narių ramybę, poilsį, higienos ir sanitarines sąlygas.

Iš K. R. pateikto skundo ir jos paaiškinimo teisme darytina išvada, kad pareiškėja ginčija pažeidimo faktą ir nurodo, kad ji turėjo teisę atsivežti ir išberti mėšlą, nes mėšlas buvo saugomas rietuvėse, jis buvo ne bendro naudojimo žemėje, o jai kaip fiziniam asmeniui, asmeninio ūkio tikslais galima sandėliuoti tirštą mėšlą iki 6 mėnesių uždengtose lauko rietuvėse, o 7 kalendorines dienas tai leidžiama net ir neuždengtose rietuvėse ar mėšlidėse. Tuo pačiu ji nurodo, kad jai įterpti mėšlą į dirvą įstatymų nustatytais terminais neleido kaimynai, nes trukdė tai atlikti ir kas kart jai atėjus tvarkyti, atėję prie jos žemės sklypo, atimdavo kibirus, puolė muštis. Apie tai, kad reikia sutvarkyti mėšlą per 24 valandas ji nežinojo. Toks prieštaringas galimo pažeidimo aplinkybių nurodymas leidžia teismui vertinti, kad visgi pareiškėja pripažįsta iš esmės padariusi pažeidimą.

Liudytoja J. M. teisme patvirtino, kad mėšlas buvo išpiltas ne tik ant K. R. naudojamos žemės, bet ir toje vietoje, kuria naudojosi kiti asmenys, o būtent, kur buvo pasodintos jos motinos daržovės. Trąšų buvo labai daug, jos storu sluoksniu dengė žemę, o kadangi tuo laikotarpiu buvo labai karšta, tai kvapas nuo jų sklido stiprus ir laikėsi apie 2-3 savaites. Dėl nuo išbarstyto mėšlo sklindančio blogo kvapo ne tik ji, bet ir kiti kaimynai, negalėjo atidaryti net langų.

Taigi, pažeidimo faktui esant įrodytam, K. R. paaiškinus, kad visgi ji neįterpė mėšlo į dirvą, motyvas kad ji nežinojo, per kokį laikotarpį reikia įterpti trąšas į dirvą, laikytina tik pastarosios gynybine pozicija.

Taip pat ta aplinkybė, kad iškvietus į įvykio vietą policijos pareigūną, jo žodiniu paliepimu buvo nurodyta nieko neliesti, uždengti trąšas ir laukti iki bus išspręstas klausimas savivaldybės posėdyje, nepaneigia padaryto pažeidimo. Liudytojo H. F. paaiškinimai teisme patvirtina, kad jis atvykęs pagal iškvietimą ginčo iš esmės neišsiaiškino, aplinkybių netyrė, ir tik žodžiu nurodė nieko ,,nedaryti iki sprendimo priėmimo“. Šis nurodymas nebuvo oficialus, todėl K. R. neprivalėjo jo vykdyti, juolab tuo pateisinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-05-07 sprendimu Nr. T3-113 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų nesilaikymą.

Nors teisme K. R. ir nurodė, kad mėšlas buvo saugomas rietuvėse, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtinto ,,Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 16 p. reikalavimai numato, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti įrengtos rietuvės skystam mėšlui, tuo tarpu liudytojo H. F. parodymai teisme, kad būtent jis nurodė uždengti mėšlą plėvele, kas įrodo, kad tai padarė ne pati pareiškėja atvežusi ir iškračiusi mėšlą, bei pateiktos nuotraukos (b. l. 29-30) tik patvirtina pažeidimo faktą, kad mėšlas buvo laikomas pažeidžiant minėto aprašo nuostatas: matyti supilta krūva trąšų, kurios uždengtos kažkokia medžiaga (teismo pastaba - galima įtarti plėvele, kaip nurodė liudytojai). Tuo tarpu minėto aprašo nuostatos leidžia asmenims tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus:

16.1. rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;

16.2. rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;

16.3. rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;

16.4. rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

16.5. ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;

16.6. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Akivaizdu, kad K. R. pažeidė savivaldybių tarybų patvirtintas gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, todėl jos veiksmai pagal ATPK 161 str. buvo kvalifikuoti pagrįstai.

K. R. skunde taip pat nurodė, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo jai nedalyvaujant, nors ji neatvyko dėl pateisinamos priežasties.

Teismas pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – K. R. Supažindinus su jos atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, K. R. atsisakė jį pasirašyti. Apie bylos nagrinėjimą K. R. buvo informuota ir jai įteiktas pranešimas, kuri jį pasirašė asmeniškai, tačiau į bylos nagrinėjimą nustatytu laiku ji neatvyko. Nors skunde teigia, kad neatvyko susirgus vaikui ir apie tai pranešė komisijai el. paštu, tačiau iš bylos duomenų (b.l. 9-10) matyti, kad medicininė pažyma atspausdinta tik 2014-10-29, kai komisijos posėdis jau buvo įvykęs 2014-10-17, o iš 9 bylos lape esančio laiško neaišku, kada jis surašytas bei kada ir kam išsiųstas. Todėl laikytina, kad K. R. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, dėl ko 2014-10-17 buvo priimtas nutarimas pripažinti ją kalta pagal ATPK 161 str. jai nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, siekdama užtikrinti asmens dalyvavimą posėdyje, ėmėsi visų galimų priemonių ir pagrįstai padarė išvadą, jog asmuo į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai bei teisėtai buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. K. R. buvo asmeniškai pranešta apie jos skundo nagrinėjimą teisme. Ji posėdyje dalyvavo, tokiu atveju teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suteikta galimybė pasinaudoti savo ATPK 272 str. 1 d. įtvirtintomis teisėmis ir tuo pašalinant visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 279-280 l.), todėl teismo posėdyje išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apklausus liudytojus, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgus į skundo motyvus pripažintina, kad pažeidimo įvykis abejonių nekelia, pažeidimo protokole ir administracinės komisijos priimtame nutarime nurodyta veika įrodyta ir nuobaudą paskyrusios institucijos pagal ATPK 161 str. kvalifikuota teisingai. Skiriant administracinę nuobaudą buvo iš esmės tinkamai įvertintas įvykdyto teisės pažeidimo pobūdis ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė. Todėl laikytina, kad pareiškėjai administracinė nuobauda skirta pagrįstai, jos dydis ir rūšis neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir pagrindo tenkinti skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. R. skundą atmesti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)14.13) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą