Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-27 · Administracinė byla Nr. eI-3843-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
eI-3843-541/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02015-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
A. J., R. J.
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI-3843-541/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02015-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. (A. J.) ir R. J. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 21R-310 (AG-239/06-2019) (toliau – LAGK sprendimas); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (9.17)D2-599 (toliau – 2019 m. kovo 6 d. atsakymas) bei 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (9.17)D2-918 (toliau – 2019 m. balandžio 1 d. atsakymas); 3) įpareigoti Tarnybą pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo (el. b. l. 1–7).

Pareiškėjai nurodo, kad Tarnybai 2019 m. vasario 25 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) nustatyti, kad turto vertintojai UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir vertintoja J. Ž., atlikdami žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), vertės nustatymo ekspertizę, pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau — Metodika) reikalavimus; 2) atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir vertintojos J. Ž. veiklos neeilinį patikrinimą už trejus metus; 3) parengti ir pateikti Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto vertintojams UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir J. Ž. drausmės bylą pagal esamą informaciją apie šių vertintojų padarytus pažeidimus ir piktnaudžiavimą; 4) prašyti skirti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir J. Ž. griežčiausią drausminę nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą.

Tarnyba 2019 m. kovo 6 d. atsakyme į minėtą pareiškėjų skundą nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus, kadangi ekspertizę atlikusios turto vertintojos veiksmai, rengiant 2016 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktą Nr. 2281 EKZ 2016 JZE VHAN (toliau – Ekspertizės aktas) nėra turto vertinimas, parengtas Ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita Įstatymo prasme, o Taryba nėra įgaliota vertinti ekspertizės aktų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams.

Šalies argumentai

Pareiškėjai elektroniniu paštu Tarnybai išsiuntė 2019 m. kovo 6 d. prašymą nurodyti, koks viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas spręsti 2019 m. vasario 25 d. Tarnybai pateiktame skunde keliamus klausimus bei kuriam viešojo administravimo subjektui šis prašymas buvo persiųstas. Tarnyba pareiškėjams pateikė 2019 m. balandžio 1 d. atsakymą, kuriame nurodė, jog Įstatyme bei kituose teisės aktuose jokioms viešojo administravimo institucijoms nėra suteikta kompetencija vertinti ekspertizės aktų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams.

Pareiškėjai, nesutikdami su minėtais Tarnybos spendimais, LAGK pateikė skundą, kuriame nurodė, kad įvertinus tą faktą, jog Žemės sklypo vertinimas buvo paskirtas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, o vertinimą atlikęs vertintojas (fizinis ir juridinis) nėra (Ataskaitos parengimo metu nebuvo) teismo ekspertas turto vertinimo srityje, tad Ekspertizės aktas negali būti laikomas ekspertizės aktu CPK 216 straipsnio prasme, kadangi dokumento statusą apsprendžia ne jo pavadinimas, o jo sudarymo procedūra. Šiuo atveju turinys vertinamas prieš formą. Todėl Tarnyba Ekspertizės aktą turėjo laikyti Turto vertinimo ataskaita ir pagal savo kompetenciją įvertinti šią ataskaitą bei inicijuoti vertintojų drausminės atsakomybės dėl 2019 m. vasario 25 d. skunde nurodytų grubių pažeidimų taikymo klausimą. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjų nuomone, minėtas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai paneigia Tarnybos 2019 m. balandžio 1 d. atsakymo argumentus, kad Įstatyme bei kituose teisės aktuose jokioms viešojo administravimo institucijoms nėra suteikta kompetencija vertinti ekspertizės aktų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje numatytiems reikalavimams ar taikyti drausminę atsakomybę. Priešingai, teisės aktai labai aiškiai atskiria turto vertintojų ir teismo ekspertų veiksmų ir atsakomybės įvertinimą. Nei turto vertintojai, nei teismo ekspertai negali išvengti atsakomybės vien dėl to, kad jie savo išvadai suteikia netinkamą / neteisingą pavadinimą.

LAGK pareiškėjų skundą atmetė ir 2019 m. gegužės 7 d. sprendime nurodė, kad Įstatymo 4 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos, skolininkai savo teises gali apginti skųsdami antstolės veiksmus vykdymo procese, o Lietuvos Respublikoje nėra nei vienos institucijos, kuri kontroliuotų turto vertintojų veiksmus ir spręstų dėl jų drausminės atsakomybės.

Pasak pareiškėjų, ta aplinkybė, kad CPK egzistuoja nuostatos, kurios leido / leidžia pareiškėjams kitaip apginti savo teises, nepaneigia pareiškėjų teisės reikalauti, kad turto vertintojai atsakytų už savo veiksmus. Turto vertintojų atsakomybės nepanaikina tas faktas, kad pareiškėjai apgynė ar galėjo apginti savo teises kitais būdais. Pareiškėjų galimybė apsiginti nesuteikia teisės turto vertintojams elgtis neteisėtai, klastoti dokumentus, nesilaikyti teisės aktų nuostatų.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su LAGK išvadomis, kad CPK nustatyta tvarka vykdymo procese paskirtas turto įvertinimas nelaikomas turto vertinimu atliktu teisės aktų nustatytais atvejais. CPK yra vienas iš Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, o pats vykdymo procesas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Taigi, priešingai nei nusprendė LAGK, nagrinėjamas nekilnojamojo turto vertinimo atvejis patenka į Įstatymo reglamentavimo sritį.

Pareiškėjai pažymi, kad jie savo teises aktyviai gynė civiliniame procese, t. y. vertinimo teisėtumą tuo aspektu, kad jis paskirtas nesilaikant CPK nuostatų, ginčijo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir konstatavo, kad turto vertintojas vykdomojoje byloje gali būti kviečiamas kaip ekspertas, o Įstatyme numatyti saugikliai (tarp jų pareiga laikytis Metodikos, atsakyti drausmine tvarka ir kt.) užtikrins vykdymo proceso šalių teises. Taigi LAGK nurodomos pareiškėjų teisės nebuvo apgintos civiline tvarka ginčijant antstolės veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinimą atliko vertintojai, kurie nėra (vertinimo metu nebuvo) teismo ekspertai, todėl LAGK nurodo, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nėra kompetentinga nagrinėti turto vertintojo (ne teismo eksperto) atsakomybę, o Tarnyba nėra kompetentinga nagrinėti turto vertintojo atsakomybę, nes ji nenagrinėja ekspertų atsakomybės atliekant ekspertizę CPK nustatyta tvarka, nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. įsiteisėjusia nutartimi yra pripažinęs ne teismo eksperto, o vertintojo teisę atlikti turto vertinimą vykdymo procese ir nurodęs, kad pareiškėjų teisės gali būti ginamos pasinaudojant šiame įstatyme numatytais saugikliais.

Pareiškėjai pažymi, kad nors Lietuvos Respublikoje galioja Įstatymas, kuris Tarnybai numato pareigą kontroliuoti turto vertintojų veiksmus ir spręsti dėl jų patraukimo drausminėn atsakomybėn, galioja Teismo ekspertizės įstatymas, kuris Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai numato pareigą kontroliuoti teismo ekspertų veiksmus ir jų drausminę atsakomybę, CPK numato teisminę antstolių veiksmų kontrolę, tačiau, nepaisant minėto labai aiškaus teisinio reglamentavimo ir institucijų kompetencijos, nepaisant priimtų ir įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl vertintojo teisės atlikti vertinimą ir jo atsakomybės už šį vertinimą, LAGK palaiko neteisėtą ir nepagrįstą Tarnybos poziciją, kad Lietuvoje nėra nei vienos institucijos, kuri galėtų patraukti atsakomybėn neteisėtas ataskaitas pateikiančius turto vertintojus.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad be šio neteisėto turto vertinimo vykdymo procese buvo atlikti dar du vertinimai, kuriuos atliko teismo ekspertai. Šis faktas patvirtina, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir vertintojos J. Ž. atliktas turto vertinimas, nesilaikant teisės aktų nuostatų ir klastojant apžiūros aktą, yra neteisėtas, nepagrįstas, klaidingas.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 31–34).

Atsakovė paaiškina, kad Tarnyba, kaip turto ir verslo vertintojų priežiūros instutucija, be kitų Įstatyme priežiūros įstaigai nustatytų funkcijų, nagrinėja ir paklausimus dėl vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio nustatytiems reikalavimams.

Pažymi, kad ekspertizės aktas negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita, o Tarnybos kompetencijai nėra priskirta vertinti pagal antstolio patvarkymą paskirtas ekspertizes parengtų ekspertizės aktų Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Jokie galiojantys teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės atlikti teismo arba antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolės.

Pažymi, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgaliojimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas, tad nagrinėjamu atveju Tarnyba, pagal savo kompetenciją įvertinusi pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skunde keliamus klausimus, pagrįstai atsisakė pradėti turto vertintojų (UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas bei J. Ž.) patikrinimą ir įvertinti Ekspertizės akto atiktį Įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Tarnyba taip pat neturėjo teisinio pagrindo kreiptis ir į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą dėl nuobaudų skyrimo vertintojams. Tarnybos įsitikinimu, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas taip, kaip patogu pareiškėjams, yra negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, atsakovės manymu, pareiškėjų pateikiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) interpretacija yra klaidinanti. Vilniaus apygardos teismas pasisakydamas, kad Įstatyme nustatyti reikalavimai ekspertams yra pakankami saugikliai, kad turto vertinimą atliktų kvalifikuoti vertintojai ir nebūtų pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės, turėjo omenyje ne vertintojo pareigą laikytis Metodikos ar siekė išaiškinti drausminės atsakomybės taikymo klausimą, o tai, kad Įstatyme nustatyti reikalavimai (kvalifikacijos ir kiti reikalavimai) pakankami saugikliai, kad turto vertinimą vykdymo procese atliktų kvalifikuoti vertintojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 21R-310 (AG-239/06-2019), Tarnybos 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (9.17)D2-599 „Dėl gauto prašymo“ ir 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (9.17)D2-918 „Dėl informacijos pateikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei pagrindo Tarnybą įpareigoti pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertintoja J. Ž. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir surašė 2016 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktą Nr. 2281 EKZ_2016 JZE VHAN (Komisijos bylos Nr. AG-239-06-2019 l. 41–72). Ekspertizė atlikta ir Ekspertizės aktas surašytas vadovaujantis antstolės V. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S1-32489.

Pareiškėjai Tarnybai pateikė 2019 m. vasario 25 d. skundą, kuriame prašė: 1) nustatyti, kad turto vertintojai UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir J. Ž. pažeidė Įstatymo nuostatas bei Metodikos reikalavimus; 2) atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir vertintojos J. Ž. veiklos neeilinį patikrinimą už trejus metus; 3) parengti ir pateikti Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto vertintojams UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir J. Ž. drausmės bylą pagal esamą informaciją apie šių vertintojų padarytus pažeidimus ir piktnaudžiavimą; 4) prašyti skirti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir J. Ž. griežčiausią drausminę nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą (el. b. l. 43–52).

Tarnyba 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. (9.17)D2-599 atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundą ir paaiškino, kad ekspertizę atlikusios vertintojos veiksmai, rengiant Ekspertizės aktą, nėra turto vertinimas, parengtas Ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita Įstatymo prasme, o Tarnyba nėra įgaliota vertinti ekspertizės aktų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl pareiškėjų prašymas pradėti neplaninį patikrinimą ir įvertinti Ekspertizės akto atitiktį teisės aktų reikalavimams negali būti tenkinamas (el. b. l. 15, 16). Rašte, be kita ko, nurodyta, kad Tarnyba taip pat neturi teisinio pagrindo kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą dėl nuobaudos vertintojai skyrimo.

Pareiškėjai su 2019 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė nurodyti, koks viešojo administravimo subjektas yra kompetentingas spręsti pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skunde keliamus klausimus bei kam (kuriam viešojo administravimo subjektui) šis skundas buvo persiųstas (el. b. l. 35, 36).

Tarnyba 2019 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (9.17)D2-918 pareiškėjams pateikė atsakymą, kad jų 2019 m. vasario 25 d. skundas nebuvo persiųstas kitam viešojo administravimo subjektui, kadangi skunde pateikti prašymai atlikti turto vertintojos ir turto arba verslo vertinimo įmonės veiklos patikrinimą ir kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą dėl nuobaudos vertintojai skyrimo yra priskirtini Tarnybos kompetencijai (el. b. l. 17, 18). Šiame rašte pažymėta, kad Įstatyme bei kituose teisės aktuose jokioms viešojo administravimo institucijoms nėra suteikta kompetencija vertinti ekspertizės aktų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Kadangi nebuvo kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundas nagrinėti pagal kompetenciją, todėl minėtas skundas niekam nebuvo persiųstas.

Pareiškėjai, nesutikdami su Tarnybos 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. atsakymais, LAGK pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti minėtus Tarnybos sprendimus ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundą išnagrinėti iš naujo, o nusprendus, kad Tarnyba nėra kompetentinga nagrinėti pateiktą skundą, nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjai privalo kreiptis (Komisijos bylos Nr. AG-239-06-2019 l. 1–6).

LAGK 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-310 (AG-239/06-2019), kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (el. b. l. 9–14).

Taigi byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto Ekspertizės aktas gali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Įstatymo taikymo prasme, taip pat dėl Tarnybos kompetencijos vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus), atliekant antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę.

Turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus nustato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad turtas arba verslas vertinamas: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, be kita ko: pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus (2 punktas); nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (3 punktas); nagrinėja pareiškėjų skundus dėl turto arba verslo vertinimo įmonių ir turto arba verslo vertintojų veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (4 punktas).

Kaip matyti, Tarnyba yra kompetentinga vertinti turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatyme nustatytiems reikalavimams, taip pat atlikti vertintojų veiklos patikrinimus bei nagrinėti skundus dėl vertintojų veiklos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ekspertizė atlikta ir Ekspertizės aktas surašytas vykdant antstolės priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje. Antstolės patvarkymas priimtas CPK 681 straipsnio (Areštuoto turto įkainojimas) 1 dalies pagrindu, kuris numato, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę CPK 682 straipsnio (Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu) pagrindu. CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 7 punkte nustatyta, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau – skundus) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.

CPK 1 straipsnio 2 dalis šio kodekso normoms suteikia pirmenybę prieš kitų įstatymo normas. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Teismas pažymi, kad CPK normos kitokios skundų dėl teismo ekspertų ar ekspertų proceso veiksmų nagrinėjimo tvarkos, negu numatyta šiame kodekse, nenurodo. Taigi vykdymo proceso šalių skundai, prašymai, pareiškimai, susiję su turto vertės nustatymu vykdymo procese, turi būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, o ne taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Išvardytos faktinės bylos aplinkybės ir nurodytas jų teisinis pagrindimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad aptariamas Ekspertizės aktas turi būti laikomas eksperto išvada CPK taikymo prasme, o Tarnybai nėra suteikta teisė atlikti antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolės. Tokiai eksperto išvadai yra taikytini CPK 216 straipsnio nustatyti reikalavimai (pagal šios straipsnio 1 dalį, eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus), tarp kurių nėra reikalavimo, kad eksperto išvada privalo atitikti Įstatymo turto vertinimo ataskaitai nustatytus reikalavimus. Todėl ginčo situacijai yra taikytina CPK 1 straipsnyje nustatyta CPK nuostatų prioritetinė reikšmė prieš kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (šiuo atveju prieš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą).

Pažymėtina, kad analogiško vertinimo, jog ekspertizės aktas, surašytas vykdant antstolio patvarkymą, negali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Įstatymo taikymo prasme, laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1937/2014; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-2019/2013).

Kadangi Tarnybai nesuteikta teisė atlikti antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolę, Tarnyba pagrįstai 2019 m. kovo 6 d. sprendimu netenkino pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundo reikalavimo įvertinti Ekspertizės atitiktį teisės aktų reikalavimams bei išvestinius reikalavimus atlikti neeilinį UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ir turto vertintojos J. Ž. patikrinimą bei kreiptis į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą dėl nuobaudos vertintojai skyrimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Kaip byloje nustatyta, Tarnybai nėra suteikta teisė atlikti antstolio paskirtų ekspertizių vykdymo kontrolę, o vykdymo procesą, tame tarpe ir ekspertizės atlikimo tvarką, imperatyviai reglamentuoja CPK nuostatos. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktais jokiai viešojo administravimo institucijai nesuteikia teisės vertinti vykdymo proceso metu surašytų ekspertizės aktų atitikties Įstatymo nustatytiems reikalavimams, todėl Tarnyba pagrįstai nepersiuntė pareiškėjų 2019 m. vasario 25 d. skundo kitam viešojo administravimo subjektui ir 2019 m. balandžio 1 d. sprendime išsamiai išaiškino skundo nepersiuntimo priežastis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose (lotynų kalba – intra vires), o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu.

LAGK 2019 m. gegužės 7 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėjai, manydami, kad yra pažeidžiamos jų teises, jas gali ginti vadovaudamiesi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos bei Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjai tokia teise naudojosi. Kaip antai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikdami skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti antstolės 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo Nr. S1-3248 dalį, kuria nutarta įkeistą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) – realizuoti priverstine tvarka, perduodant jį iš varžytinių, bei turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas bei įpareigota antstolę ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti skirti laikantis CPK 212-219 straipsnių nuostatų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, kad: antstolės atlikti veiksmai paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti atitinka specialiojoje teisės normoje (CPK 682 straipsnyje) numatytus reikalavimus ir yra teisėti; pareiškėjai pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe pateikti nušalinimą paskirtam ekspertui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 17 d. nutartimis pareiškėjų pareiškimai dėl ekspertizės įstaigos nušalinimo buvo išnagrinėti ir netenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą Vilniaus miesto nutartį paliko nepakeistą.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs, jog ne teismo ekspertas, o vertintojas, turi teisę atlikti turto vertinimą vykdymo procese ir kad už turto vertinimą vykdymo procese vertintojai atsako Turto ir verslo pagrindų įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka. Teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartyje, priešingai nei teigia pareiškėjai, konstatavo, kad Turto ir verslo pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai ekspertams yra pakankami saugikliai, kad turto vertinimą vykdymo procese atliktų kvalifikuoti vertintojai ir nebūtų pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės. Vilniaus apygardos teismas kaip tik konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė, paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, nepažeidė ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo procese.

Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų tvirtinimu, jog buvo pažeista pareiškėjų teisė į veiksmingas teisinės gynybos priemones. Tokia teisė pareiškėjams buvo užtikrinta Civilinio proceso kodekso normų ir pareiškėjai ją nustatyta tvarka realizavo. Vien tai, kad teismų procesiniai sprendimai, priimti išnagrinėjus pareiškėjų skundus, neatitiko jų lūkesčių, negali reikšti pareiškėjų teisių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teisės normų aiškinimą, teismas konstatuoja, kad Tarnybos ir LAGK tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriuose išsamiai buvo atsakyta į pareiškėjų skundų argumentus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl Ekspertizės akto. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. J. (A. J.) ir R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė