- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- eB2-583-368/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios G. B. individualios įmonės (toliau – įmonės) bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ pareiškimą dėl G. B. individualios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019-07-11 teisme gautas bankrutavusios G. B. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ pareiškimas dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius nurodo, kad jam neperduoti bankrutavusios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas; įmonė nuo 2017 m. liepos mėnesio pabaigos ūkinės – finansinės veiklos nevykdė, įsiskolinimai kreditoriams didėjo, o įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą. Administratoriaus gauta informacija apie dokumentų praradimą bei netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą yra prieštaringa ir neįtikinama dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Administratorius tvirtina, kad įmonė prie bankroto privesta sąmoningais veiksmais.
2. Vadovaujantis LR CPK 130 straipsnio nuostatomis procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui G. B. įteikti viešo paskelbimo būdu, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl G. B. individualios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.
3. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 20 straipsnyje įtvirtinti požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Taigi, iš minėtos normos turinio darytina išvada, jog tam, kad galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. nustatytų požymių, bet taip pat turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp minėtose nuostatose numatytų veiksmų (neveikimo) ir bankroto kilimo, t. y., kad bankrotas kilo būtent dėl minėtose nuostatose įtvirtintų veiksmų (neveikimo).
4. G. B. individuali įmonė įsteigta 1994-04-11. Įmonės kreditorių reikalavimai patvirtinti 2019-03-22 nutartimi 25 573,15 Eur sumai. Įmonės vadovu G. B. buvo iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2018-10-10. Už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi G. B. skyrė 300,00 Eur baudą.
5. Tyčinio bankroto faktą administratorius grindžia aplinkybe, kad buvęs įmonės vadovas neperduoda bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto bankroto administratoriui, o įmonei esant nemokiai nuo 2017 m. liepos mėnesio pabaigos augant įsiskolinimams kreditoriams įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip sąmoningais veiksmais privesdamas įmonę prie bankroto.
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi G. B. skyrė 300,00 Eur baudą, todėl nėra pagrindo netikėti administratoriaus argumentais dėl tyčinio ir sąmoningo minėtų įmonės dokumentų ir turto neperdavimo. Taip pat yra pagrįsti administratoriaus argumentai, jog įmonė nuo 2017 m. liepos mėn. pabaigos realios veiklos jau nevykdė, įsipareigojimai VSDFV tik didėjo, įmonė turėjo ir kitų nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų, įmonės vadovas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir veikdamas kvalifikuotai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai – paliko tuščią, veiklos nevykdančią įmonę tik su įsipareigojimais kreditoriams, t. y. buvęs vadovas nesilaikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatyto reikalavimo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. G. B. individualiai įmonei bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2018-10-10 nutartimi civ. b. Nr. eB2-786-368/2018 pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą.
7. Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė 2017-2018 metų įmonės buhalterinės veiklos dokumentų.
8. Byloje nustatyta, kad vadovavimo įmonei metu G. B. pažeidė ne vieną įstatyme jam nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, įmonės turto administratoriui neperdavimas, nesikreipimas į teismą įmonei esant nemokiai), todėl jis negali būti laikomas apdairiu, rūpestingu bei sąžiningu įmonės vadovu. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad byloje nustatytu įmonės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų administratoriui neperdavimu siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias G. B. individualios įmonės bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, nei tai, kad nurodytos pareigos nevykdymas nulemtas kitų priežasčių. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus tyčinius bankrotą kvalifikuojančius kriterijus.
9. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog G. B. individuali įmonė buvo valdoma netinkamai, neužtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
G. B. individualios įmonės (toliau – įmonės) bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ pareiškimą tenkinti.
Pripažinti G. B. individualios įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.