Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas :

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant iki 2006-01-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2006-07-17 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2009-10-15 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų atlikęs bausmę;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 mėnesiams. 2010-11-03 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-09-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams,

4) Kauno apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-12 Marijampolės raj. apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-25 iki 2013-02-14, t.y. 20 (dvidešimt) dienų bei laikotarpis, atliekant bausmę pagal 2013-09-12 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendį, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. C. su bendrininkų grupe išžagino S. S., o būtent: 2010-06-20, laikotarpiu nuo apie 15.30 val. iki apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., E. M. D., kurių atžvilgiu paskelbta paieška, ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, t.y. su M. B. sudavęs nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampydami už plaukų, tuo sukėlę fizinį skausmą, taip pat grasindami dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį ir taip palaužus nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, įvedė savo varpą į S. S. makštį ir prieš jos valią vieną kartą lytiškai santykiavo, tuo tarpu bendrininkas M. B. ir jo paties bei M. B. telefonu pakviesti E. M. D. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys prieš nukentėjusiosios S. S. valią šešis kartus su ja lytiškai santykiavo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis K. C. su bendrininkų grupe seksualiai prievartavo S. S., o būtent: 2010-06-20, laikotarpiu nuo apie 15.30 val. iki apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., E. M. D., kurių atžvilgiu paskelbta paieška, ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, t.y. su M. B. sudavęs nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampydami už plaukų, tuo sukėlę fizinį skausmą, taip pat grasindami dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį ir taip palaužus nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, M. B. prieš nukentėjusiosios S. S. valią du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o jo paties ir M. B. telefonu pakviesti E. M. D. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys prieš nukentėjusiosios S. S. valią keturis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d.

Kaltinamasis K. C. kaltu prisipažino, parodė, kad apie 14 val. atėjo pas M. Ž., kur buvo ir nukentėjusioji. Ten jie gėrė alų. Kadangi Ž. norėjo išvažiuoti, jis jam su S. liepė eiti namo. Kadangi jis nesutiko išeiti, tai jie su Ž. susiginčijo ir Ž. išvažiavo. Jis liko Ž. bute. Greitai atvažiavo Ž.. Su juo gėrė alų. Po kiek laiko jie visi išėjo į balkoną parūkyti. Parūkius Ž. ir nukentėjusioji iš balkono išėjo pirmi, dar kambariuke prie balkono Ž. nurenginėjo nukentėjusiąją. Tada jam paskambino telefonu ir jis nuėjo į virtuvę kalbėtis. Po kiek laiko atėjo Ž., dar vėliau ir susivėlusi S.. Visi jie gėrė alų. Po kiek laiko atvažiavo dar 2 ar 3 vyrai – M. su kažkuo. Ž. jų buvo prašęs atvežti alaus. Jis sėdėjo virtuvėje, nežiūrėjo kas ką daro. Be to, apie 15-16 val. pas jį atvažiavo draugas ir draugė su savo drauge. Jie visi keturi rūkė. Jie pabuvo apie 30 min. Gal apie 17 val. jis buvo užėjęs į kambarį. Ten ant čiužinio gulėjo nuoga S.. Ji buvo visiškai girta. Tada jis nusimovė kelnes ir su ja vieną kartą natūraliu būdu lytiškai santykiavo. Nukentėjusioji buvo apjuosusi koją per juosmenį. Po to jis išėjo. Prezervatyvą išmetė į tualetą. Neklausė nukentėjusiosios, ar ji nori santykiauti. Ji taip pat nieko jam nesakė, buvo gyvybinga, judėjo. Jis nukentėjusiajai nesudavė smūgių, grasinimų nebuvo. Jo nukentėjusioji kaip moteris netraukė – jis net nebaigęs lytinio akto išėjo. Ž. yra vaikystės draugas. Jis ten gyveno apie mėnesį laiko. Apie S. buvo girdėjęs, kad ji Anglijoje dirbo prostitute. Be to, visi rajone kalbėjo, kad ji laisvo elgesio mergina. Tuo metu ji draugavo su tokiu N.. Buvo parašiusi pareiškimą, kad jis ją išprievartavo. Ž. yra jo draugo kaimynas. Jo vardas ir pavardė – M. B.. Su Ž. nukentėjusioji net apsikeitė telefonų numeriais. Gal po dviejų dienų jam Ž. sakė, kad nukentėjusioji pasiūlė 10000 Lt, kad ji neturėtų pretenzijų. Vėliau kalbėjo su nukentėjusiąja Ž. ir buvo įjungęs garsiakalbį. Tada S. telefonu sakė, kad jai reikės 50000 Lt. Kai sužinojo apie pareiškimą, jam buvo šokas. Per Jonines nukentėjusioji buvo gavusi 1000 Lt. Jis nematė ką veikė M. D.. Buto durys buvo atrakintos. Jis jau buvo išėjęs, kai nukentėjusioji išėjo iš to buto. Jis 15 min. po lytinio akto išėjo iš buto. Merginos dar buvo bute kai jis atlikinėjo lytinį aktą. Jos matė S.. Jis nepropaguoja oralinio sekso. Jis su nukentėjusiąja nesantykiavo oraliniu būdu. L. Ž. nežino. Į butą buvo atvažiavę apie 10 žmonių. Jie visi Ž. draugai. Ž. telefonu kvietė draugus atvykti ir atsivežti alkoholio. Ž. nekvietė telefonu draugų mylėtis su nukentėjusiąja. Tik toks neaukštas vaikinas, kuris atvežė sidro, skambino kažkam telefonu ir sakė, kad „pas Ž. yra merga“. Neprisimena to vaikino vardo. Jis jokių žmonių į butą nekvietė. Kvietė tik merginas – S. S. ir jos klasiokę M.. Jos gyvena (duomenys neskelbtini). Jį buvo sulaikę 2 paroms. S. buvo nuėjusi pas tyrėją K. ir pasakė, kad buvo tame bute. Tyrėjas jai nurodė, kad nereikės S. parodymų. Nukentėjusiosios rūbai mėtėsi ant lovos, kambaryje. Ten buvo džinsai, bliuskutė, džemperis, kelnaitės, liemenukas. Su B. matėsi tada, kai jis skambino S.. Vėliau jis išvyko į užsienį. Jis pasakojo, kad S. sakė, kad ji turi laisvo elgesio draugių, kurios norėtų dirbti. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį iki 2000 Lt.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad ji buvo išprievartauta 2010-06-20. Ji tą dieną apie 13 val. nuėjo pas draugą M. Ž.. Jo butas yra (duomenys neskelbtini) g. esančiame name. Bute yra du kambariai. Viename iš kambarių ant grindų patiestas čiužinys. Jai būnant pas M., suskambo durų skambutis ir jie pamatė, kad atėjo C.. Jis atsinešė alaus. Tada jie virtuvėje kalbėjosi, tarp jų nebuvo jokių piktumų. Tada ji nuėjo į kitą kambarį, nes nenorėjo jiems trukdyti. Tarp vaikinų įvyko konfliktas. Ž. išbėgo. Ji norėjo jam skambinti, tačiau nerado telefono. Ji paprašė, kad C. jai paskambintų. Po kurio laiko atėjo Ž.. Užrakino buto duris. Ji norėjo išeiti iš buto, tačiau iš spynos buvo ištrauktas raktas. Ji klausinėjo, ar M. grįš. Jie sakė, kad grįš. Jie virtuvėje gėrė alų. Po to užėjo į kambarį ir pasakė, kad ji turės santykiauti. Kadangi ji atsisakė tai daryti, jai sudavė ne mažiau kaip 3 smūgis. Nežino, kuris jai sudavė. Neprisimena, kuris iš vaikinų jai pasakė, kad ji turės santykiauti. Smūgiai buvo į galvą. Po smūgio ji apsvaigo. Po to jie sakė, kad ji turės juos patenkinti oraliniu būdu. Kadangi ji atsisakė, prieš ją panaudojo jėgą – pastūmė, plėšė kelnes, rūbus. Visą tai darė abu vaikinai. Tada ji palūžo. Ją parklupdė. Ž. nusimovė kelnes ir liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Po to jie nuėjo į virtuvę. Ji girdėjo, kad jie kažkam skambino ir sakė, kad turi mergaitę. Atėjęs Ž. pasakė, kad ji turės jiems „atidirbti 2000 Lt už M.“. Sakė, kad atvažiuos klientas ir turės ji su juo santykiauti. Ji sakė, kad to nedarys. Tada jis pasakė, kad išveš ją į užsienį. Gal po pusvalandžio atėjo vyras šviesiais plaukais. Ji jo nepažinojo. Jį į kambarį atvedė Ž.. Sakė, kad ji turi gražiai su juo elgtis ir išėjo iš kambario. Vyras nusirengė ir atsigulė ant čiužinio. Jis sakė, kad ji tenkintų jį oraliniu būdu. Ji pasakė, kad to nedarys. Tas vyras grubiai nesielgė. Tada Ž. išgirdo, kad atsisakau tenkinti tą vyrą ir įėjęs į kambarį pasakė, kad reikia su ja grubiau elgtis. Tada tas vyras, paėmęs ją už plaukų, savo lytinį organą įdėjo jai į burną. Iki galo jo nepatenkino. Tada jis pradėjo plėšti jos drabužius, parvertė ant čiužinio ir pradėjo atlikinėti lytinį aktą. Nežino, ar iki galo jis atliko lytinį aktą. Tai truko 15-20 min. Po to į kambarį atėjo Ž.. Jis kažką kalbėjo. Ji rinko savo rūbus, tačiau jis atėmė iš jos džinsus ir bliuzoną. Sakė, kad nusipraustų, nes atvažiuos kitas vyras. Vienas po kito į tą kambarį ėjo kiti vyrai, elgėsi grubiai. Jai liko tik apatiniai drabužiai. Po kiek laiko atėjo ir kiti vyrai – 2 ar 3 užėjo. Vienas iš jų nusimovė kelnes ir įvedė lytinį organą į burną, o kitas ją prievartavo iš nugaros normaliu būdu. Nežino, ar C. buvo tuo metu kambaryje. Kambaryje kažkas stovėjo. Jai atrodė, kad tai truko labai ilgai. Šiuo metu jai sunku viską prisiminti, nes susimaišė įvykiai. Po visko ji sėdėjo ant čiužinio ir verkė, sakė Ž., kad paleistų, kad niekam nesiskųs. Jis atidavė jai rūbus, telefoną, palydėjo ją iki autobusų stotelės. Sakė, kad lydės iki namų. Ji sakė, kad nereikia. Eidama namo, ji visą kelią verkė. Prie namų sutiko tėtį. Po to paskambino M.. Ji klausė jo, kodėl jis ją paliko. Sakė, kad susipyko su C.. M. jai liepė viską papasakoti tėvui. M. nuvedė ją pas tėvą. Ji viską papasakojo jam. Atvyko pareigūnai. Po įvykio jai skambino Ž. iš nežinomo numerio. Sakė, kad jai bus blogai, grasino susidoroti, užmušti, rašė grasinančias žinutes. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami S. S. 2010-07-01 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad laikotarpiu nuo tada kai ji policijoje parašė pareiškimą iki Joninių, t.y. iki 2010-06-24 jai į telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie dešimt kartų skambino iš numerio, kurio jos telefone nerodė, tikslių datų ir laiko kada skambino ji neprisimena, tos informacijos jos telefone neišliko. Iš balso atpažino, kad visus kartus skambino asmuo, kurį ji įvardijo „Ž.“, telefonu jis bandė su ja susitarti, kad ji atsiimtų pareiškimą policijoje, siūlė už tai pinigų, žadėjo sumokėti, buvo kalbama apie 10000 Lt.Ji jam sakė, kad jai pinigų nereikia, kad tai yra principo reikalas, kad yra stipriai nukentėjusi ir, kad juos lai nubaudžia teismas. Kiti ją žaginę asmenys su ja susisiekę nebuvo. Nei „Ž.“, nei K. C. telefono numerio ji nežino. Mano, kad M. Ž. gyvena pas savo tėvus, po to įvykio kalbėjosi su juo telefonu ir jis pasakė, kad jam grasino K. C. ir reikalavo, kad jis paveiktų ją, kad atsiimtų pareiškimą. (1 t., b.l. 55). Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji parodė, kad kelias dienas truko grasinantys skambučiai, po to pradėjo siūlyti jai pinigų. Ji žinojo, kad pinigų vis vien negaus. Ji buvo labai išsigandusi. Jai grasino C., kad išveš ją į užsienį. Ž. taip pat grasino. Iš pradžių jis taip sakė, nes ji atsisakė santykiauti. Ž. reikalavo, kad ji jį tenkintų oraliniu būdu. Vėliau C. liepė jį tenkinti oralinius būdu. Kai ji tenkino Ž. oraliniu būdu, C. kambaryje nebuvo. Kai Ž. pasitenkino, jis išėjo iš kambario ir pasakė C., kad jis gali užeiti. C. reikalavo jį tenkinti oraliniu būdu. Ji nesutiko, tada jis gąsdino, kad ją muš. Jis nusimovė kelnes. Tuo metu jie stovėjo. Tada jis atsigulė ant čiužinio ir liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Jis paėmė ją už rankos, o po to – už plaukų. Jis stipriai laikė ją už plaukų, todėl išsisukti negalėjo, turėjo jį tenkinti oraliniu būdu. Jo iki galo nepatenkino. Tada jis liepė jai mautis kelnes. Ji kelnių nesimovė, todėl jis jas nuplėšė. Turėjo su juo santykiauti lytiškai. Tai truko ne iki galo. Kai nuplėšė kelnes, ji tuo metu klūpėjo. Ji negalėjo pasipriešinti C.. Tai truko apie 10 min. kai jis išėjo iš kambario, į kambarį atėjo nepažįstamas vyras. Nematė, kas užrakino buto duris. Ji prašė C., kad ją išleistų. Bute daugiau merginų nebuvo. Matė, kad buvo degtinės butelis, plastikiniai alaus buteliai. Visi, kurie ją prievartavo, buvo apgirtę. Savo telefoną buvo padėjusi virtuvėje ant stalo. Kai Ž. išėjo, ji jo jau nerado. Mano, kad C. jį paslėpė. Jos telefonas buvo išjungtas. M. sakė, kad kai išėjo iš buto, jis jai skambino, kad ir jį išeitų, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Nepamena, kad būtų sakiusi, kad po visų vyrų turėjo santykius su C.. Kraujosruvų nebuvo. Smūgiai buvo suduoti vidinėmis delnų pusėmis. Jai skaudėjo. Mėlynės buvo ant šlaunų vidinių pusių. Med. ekspertas ją apžiūrėjo dar tą patį vakarą. Kraujosruvas ji turėjo dar iki įvykio. Jos atsirado ne žaginant, o dirbant namie ūkinius darbus. Ji manė, kad po įvykio nereikės kreiptis į psichologus, tačiau šiuo metu ji ruošiasi kreiptis į šiuos specialistus. Po įvykio santykiai su tėčiu pasidarė ne kokie. Jis išvijo ją iš namų. Ji liko viena, buvo apsistojusi pas draugę. Tada susipažino su dabartinius savo gyvenimo draugu. Jis jai buvo geras. Po įvykio praėjus kokiems metams, jos santykiai su Ž. netrūko. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi 1-3 stiklines alaus, nesijautė apsvaigusi. Dėl įvykio pasekmių kenčia ir jos draugas, ir vaikas. Su draugu mylisi tik iš pareigos, jokio malonumo nejaučia. Iki įvykio ji buvo turėjusi santykių. Su M. Ž. santykių neturėjo. 2010 m. narkotikų ji nevartojo. Po visko jis telefoną atidavė Ž..

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2010-06-20 nelabai ką matė. Jo bute buvo K.. Jis tuo metu buvo išvažiavęs. Pažįsta nukentėjusiąją. Ji buvo pas jį bute, kai atėjo K.. Jie išgėrė ir apsipyko, nes jis norėjo, kad jie išeitų, tačiau jie neišėjo. Tada jis išėjo ir savo bute paliko svetimus žmones. Raktus paliko bute. Jis išvažiavo į Šakius. Grįžus namo sužinojo, kad įvyko išprievartavimas. S. tėvas iškvietė policiją. Pasakojo, kad ją daugiau nei vienas asmuo prievartavo. Sakė, kad Ž. buvo. Nežino, kas daugiau buvo. Negirdėjo, kad S. būtų buvę siūlomi pinigai. Neprisimena, ar dėl šio įvykio buvo gavęs kokių nors žinučių. Nežino, kodėl S. pasiliko jo bute. Jam grasino C., kas pasikalbėtų su nukentėjusiąja. Jam atrodo, kad dėl to jis skambino S..

Liudytoja V. Ž. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Nukentėjusioji ateidavo pas juos į kiemą prieš 5 m. M. Ž. yra jos sūnus. Žinojo, kad jis buvo išsinuomojęs butą, nes norėjo atskirai gyventi. Sūnus pasakojo, kad išprievartavo S.. S. atėjo pas juos į namus kartu su policininku. Ji buvo visa išdraikyta, susivėlusi, murzina. Pasakė, kad ją išprievartavo. Sūnus sakė, kad jam grasino. Ten jie buvo keturi ar penki. Taip sakė nukentėjusioji su policininku. Nežino kokie jos sūnaus santykiai su nukentėjusiąja.

Liudytojas A. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, kaltinamojo nepažįsta, bet jo pavardė jam buvo girdėta, yra matęs jį gatvėje. 2010-06-20 jis buvo namuose, kieme, kai atvažiavo M. Ž. su S.. S. atrodė baisiai. Ji pasakė, kad ją sumušė ir išprievartavo. Tada jis iškvietė policiją. Dukra sakė, kad tai padarė C. su kompanija. Su juo niekas nekalbėjo, kad dukra atsiimtų pareiškimą. Tuo metu dukra gyveno su juo. Pagal jį, dukra grįžo blaivi. Po šio įvykio su dukra santykiai nepablogėjo. Draugą dukra susirado gal po dviejų metų po šio įvykio.

Liudytoja S. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, o nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Ją vadina S.. M. Ž. pažįsta. Žino dėl ko yra pakviesta į posėdį. Ji su C. yra kaimynai. Jie tą dieną susiskambino ir jis pakvietė ateiti į baliuką. Ji nuėjo į Ž. nuomojamą butą, valandą pabuvo ir išėjo. Tai buvo 2011 ar 2010 m. Ji nuėjo per pietus – 13-14 val. Buvo jame nuo 30 min. iki 1 val. Bute dar buvo K. C., nukentėjusioji ir dar daugiau asmenų, kurių nepažįsta. A. nepažįsta. Visi jie sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Ten buvo draugų pasisėdėjimas, niekas nieko negražaus nedarė. Iš buto ji išėjo savo noru. S. neprašė pagalbos, nesakė, kad nori išeiti. Ten buvo vienas ar du vaikinai, kurių ji nepažinojo. Daug kas kalbėjo, kad S. parašė pareiškimą. Jai tai pasakė kažkuris iš kaimynų. K. C. sakė, kad tai – nesąmonė. Vakare jie dar buvo išėję pasivaikščioti su K. C.. Jis nieko nepasakojo apie tai, kas įvyko po to, kai ji išėjo iš buto. Jis nebuvo smarkiai išgėręs. Nukentėjusioji buvo apsirengusi, jokių sumušimo žymių nesimatė. Nepamena, bet nukentėjusioji šnekėjo su visais kompanijos nariais. Iš asmenų, buvusių bute, ji pažino tik K. C.. Su kitais ir nebendravo. Ji visą laiką buvo virtuvėje. Visi buvo virtuvėje. Neprisimena, ar ką nors iš ten buvusių vadino Ž.. B., D. nepažįsta. Jokios kalbos apie lytinius santykius nebuvo. Ji išėjo, nes jai reikėjo eiti namo. Bute daugiau merginų nebuvo. Kiek pamena, visi rūkė virtuvėje. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji ėjo į Ž. nuomojamą butą. Jo bute nebuvo. Jai atrodo, kad S. gėrė, nes visi gėrė. Ji pati negėrė. Rūkė. Po įvykio S. sutikusi nebuvo.

Liudytojas L. M. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Jis ankščiau lankydavosi Romainiuose. Ten bendraudavo su pažįstamom merginom. Jis buvo apklaustas Santakos PK. Jis buvo įtariamas išprievartavimu. Tą dieną buvo jo gimtadienis. Jį pakvietė pažįstamos merginos atvykti į Romainius ir jas aplankyti. Jis buvo nemažai išgėręs. Taksi automobiliu nuvyko į Romainius. Ten išgėrė alaus, parūkė. Mergina iš kito namo pakvietė jį užeiti. Negali pasakyti, ar ta mergina yra posėdžių salėje. Ši mergina sėdėjo ant palangės ir rūkė. Tas langas matėsi iš šalia esančio parkelio. Ta mergina pamatė, kad jie gėrė alų. Jis pasigyrė, kad švenčia gimtadienį. Tada jie kalbėjo su ja apie pusę minutės. Jis matė kelintame aukšte yra tas butas. Jį pasitiko mergina prie buto durų. Buto durys buvo praviros. Mergina atidarė duris parodyti, kuris yra butas. Jis užėjo į butą. Ten buvo tamsu, niūru. Jis nuėjo su mergina į virtuvę. Ten buvo dar porą asmenų – du vyrai. Jų nepažinojo. Nepamena, ar ten buvo kaltinamasis. Ten buvo alaus. Jis prisėdo prie stalo, išgėrė alaus. Mergina buvo su jais. Neprisimena, ar ji gėrė alkoholį. Jie sėdėjo virtuvėje, gėrė alų, bendravo, šnekėjo apie nieką. Aplinka buvo geranoriška. Buvo linksma. Po to ta mergina pradėjo prie jo priekabiauti, pasiūlė eiti į kitą kambarį. Jis pagalvojo, kad jam pasisekė, todėl ėjo su ja į kitą kambarį. Ten jie turėjo lytinius santykius abipusiu sutarimu. Mergina neprieštaravo tam, pati pasiūlė eiti į kitą kambarį. Kai jie buvo kambaryje, kiti vaikinai buvo virtuvėje. Mergina buvo su rūbais – su maikute, šortais. Tiksliai jos rūbų neprisimena. Mergina buvo apsirengusi. Jie nesusitarė vėl susitikti. Jis grįžo į virtuvę, parūkė ir nuėjo į tualetą. Ten pabuvo gal 15 min. ir atsisveikinęs išėjo. Viso tam bute buvo iki valandos laiko. Po santykių mergina liko gulėti lovoje, neskubėjo apsirengti. Mano, kad ten buvo lova – platus čiužinys, padėtas aukštai. Mergina buvo tik su liemenuku. Jis suprato, kad ta mergina ir tie vaikinai buvo viena kompanija, pažįsta vienas kitą. Mergina buvo vidutinio ūgio, pilnesnio kūno sudėjimo. Jie mylėjosi su prezervatyvu. Jis visada piniginėje turi prezervatyvą. Nebuvo jokių pokalbių apie tai, kad kiti vaikinai eitų mylėtis su mergina. Jie kalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Prieš tai buvo išgėręs 0,7 l „baltos“ ir alaus. Gėrė ne vienas.

Liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Nėra gyvenęs Romainiuose, M. Ž. pažįsta. Jis buvo apklaustas Santakos P. K. praėjo daug laiko po apklausos, daug ko neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie kažkokios merginos išžaginimą ar seksualinį prievartavimą jis nieko nežino. K. C. pažįsta, tačiau jį labiau pažįsta iš matymo, artimiau niekada nebendravo, susitiko gal kelis kartus. Neprisimena kaip su juo susipažino, gal per draugus. Gal prieš metus, ar du, pamena, kad buvo jau šilta, tačiau netikslių metų, nei mėnesio neprisimena, sutikęs K. C. užsiminė, kad jam reikia paruošti automobilį techninei apžiūrai. K. C. pasakė, kad jo kaimynas, kaip vėliau sužinojo – M. Ž., užsiima automobiliais, todėl galėtų jam padėti. K. C. jam pasakė M. Ž. telefono numerį. Neprisimena, ar su M. Ž. susiskambino, ar kitokiu būdu susitarė susitikti. Jis lankėsi pas M. Ž. bute, kuris yra Romainių mikrorajone, Kaune, koks gatvės pavadinimas, jis nežino. Jo butas yra daugiaaukščiame name, tačiau buto numerio, kuriame yra butas, jis tikrai nežino, nes neprisimena. Tuo metu, kai lankėsi bute pas M. Ž., be jo paties, buvo dar kažkoks M. Ž. kaimynas, kurio jis nepažįsta, jokių merginų nebuvo, jie dviese gėrė alų. Jis pasikalbėjo su M. Ž. dėl savo automobilio remonto ir su M. Ž. išsiskyrė. Bute pas M. Ž. lankėsi tik vieną kartą. Ar ten rūkė, tiksliai neprisimena, nors pilnai galėjo rūkyti. Kad tame bute buvo kažkas išžaginta sužinojo atvykęs į policiją. Kur buvo 2010-06-20 neprisimena. Vardai ir pavardės E. M. D., L. M. jam nieko nesako, mano, kad tokių asmenų nepažįsta. Asmens, kurį vadintų „Ž.“ taip pat nepažįsta (1 t., b.l. 131). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai parodė, kad tie du vyrai – tai kaimynas ir K.. Ž. bute nebuvo. Jam jo reikėjo, tačiau jo bute nebuvo. Matė bute vieną merginą, su kuria prasilenkė kai ėjo rūkyti į virtuvės balkoną. Mergina buvo kažkuriame kambaryje. Daugiau merginų nematė. Galėtų atpažinti tą merginą, tačiau salėje jos nėra. Ten buvo kita mergina. Arba, jis gerai neprisimena, kaip ji atrodo. Negali tiksliai pasakyti, ar S. buvo bute. Mergina kikeno, vaikščiojo. Jis dar užkalbino ją. Neprisimena, ką jai pasakė. Jis tą kompaniją paliko ir išvyko savo reikalais. Buvo šviesu, tiksliai valandos neprisimena. Daugiau vaikinų bute nesutiko. Po to laiko jis turėjo kelias operacijas. Balkonas yra perėjus per koridorių. Neprisimena, ar einant į balkoną, reikia eiti pro kambarį. Neprisimena, kada po to susitiko su M. Ž.. Nepasakys dabar, kas jam sutvarkė automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad praėjusią vasarą, datos ir mėnesio neprisimena, popiečio metu jam paskambino pažįstamas K. C. (telefono numerio neprisimena), pasiūlė atvažiuoti su juo pabūti, išgerti alaus. Kvietė atvažiuoti į butą penkiaaukščiame name, kuris randasi toje pačioje gatvėje kaip ir K. C. mamos butas. Kadangi nebuvo kas veikti prie to namo ir nuvažiavo, privažiavęs pasiskambino K. C., šis išėjo pasitikti, nusivedė į butą, aukšto neprisimena, gal penktame. Bute buvo nematyta mergina, kuri gulėjo kambaryje ant čiužinio, vilkėjo džinsinėmis kelnėmis, viršutinė kūno dalis taip pat buvo aprengta. Ta mergina neatrodė sumušta, tačiau atrodė girta. Be jos tame kambaryje nieko nebuvo. Neprisimena ar tuo metu kai į butą atėjo jo durys buvo užrakintos ar ne. Be tos merginos ir K. C. bute dar buvo 3-4 vaikinai, du iš jų prieš tai buvo matęs kažkur Šilainiuose, tačiau nepamena kur konkrečiai, vieną iš jų vadino „Ž.“, kitą lygtai L., kitų šių vaikinų duomenų apskritai nežino. Be to, balkone dar buvo dvi merginos, jas pažįsta tik iš matymo, anketinių duomenų nežino, matė jas Romainiuose bendraujant su K. C., nežino kur jos gyvena. Užėjęs pasisveikino su vaikinais ir iš karto nuėjo prie merginų, kurios rūkė balkone. Dar bendravo su K. C., su kitais vaikinais apskritai nebendravo. Merginos su kuriomis bendravo neatrodė išgėrusios, vaikinai atrodė lengvai išgėrę. Panelių paklausė kas yra ta mergina, kuri guli kambaryje, jos atsakė, kad nežino, pažįsta tik iš matymo. Jam būnant bute pas tą merginą užeidavo tai vienas, tai kitas vaikinas, vieną kartą buvo užėję dviese, t.y. „Ž.“ su vaikinu, kurio neapibūdintų, taip pat tiksliai pamena, kad buvo užėjęs ir K. C., L.. Mano, kad jie su ta mergina lytiškai santykiavo, girdėjo kaip nuėję ją aprėkdavo – „kūrva, auka, padla“, kažkokių konkrečių grasinimų negirdėjo, taip pat nematė ir negirdėjo, kad ją kas būtų mušęs. Mergina pagalbos nekvietė, ji tik neaiškiai kalbėjo, atrodė girta. Suprato, kad ten vyksta kažkas negero, tačiau negali pasakyti ar su ta mergina buvo santykiaujama prieš jos valią. Jis pats su ta mergina nesantykiavo ir nieko bloga jai nedarė. Pabuvęs nepilnai valandos išvažiavo. „Ž.“ kalbėjo, kad tą merginą reikia palydėti namo, kartu ir išėjo, „Ž.“ merginą išsivedė, o jis nuvažiavo automobiliu. Išeidama mergina svirduliavo, tačiau ėjo pati, „Ž.“ ėjo šalia. Eidami laiptine mergina su „Ž.“ kažko juokėsi, nepamena ar ką kalbėjo (1 t., b.l. 107).

Iš 2010-07-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. Ž. pateikė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b.l. 87).

Iš 2010-07-07 iš M. Ž. paimto mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotos įvardinto „Kestas“, atsiųstos grasinančio pobūdžio trumposios žinutės (1 t., b.l. 88).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2627/10(02) matyti, kad S. S. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta kietu buku daiktu (-ais), trijų parų bėgyje iki teismo medicininės apžiūros (apžiūrėta 2010-06-20), kraujosruva dešinio peties srityje padaryta kietu buku daiktu (-ais), prieš 1-2 savaites iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Tamponuose su S. S. makšties turiniu rastas sperminis skystis. Tepinėliuose ir tamponuose su makšties turiniu spermijų nerasta (1 t., b.l. 71).

Iš 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nukopijuoti ir paimti rankų pėdsakai. Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-07-28 Nr. 20-4-IS1-1470 specialisto išvadoje konstatuota, kad septyni rankų pėdsakai tinkami asmeniui identifikuoti. Aštuoni pėdsakai netinka asmeniui identifikuoti. Delno pėdsakas yra paliktas liudytojo M. Ž., kiti pėdsakai yra palikti ne M. Ž. ir S. S., o kito asmens (1 t., b.l. 144).

Iš Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-09-09 Nr. 20-4-IS1-1702 papildomos specialisto išvados matyti, kad penki pirštų pėdsakai yra palikti K. C. (1 t., b.l. 154).

Iš 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu išimta užvalkalas, pledas, užvalkalas, pripučiamas čiužinys, prezervatyvas, trys prezervatyvų įpakavimai, prezervatyvas, penkios nuorūkos, dvi stiklinės, užvalkalas, sportinės kelnės, keturi plastikiniai buteliai, trumpikės, dvi stiklinės su puodeliu, stiklinė, trys plastikiniai buteliai (1 t., b.l. 31).

Iš 2010-06-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. S. pateikė drabužius: šviesias džinsines kelnes, juodus sportinius marškinėlius „Audimas“, juodą užsegama užtrauktuku sportinį megztinį „Ace of London“, žalią liemenėlę, juodas apatines kelnaites (1 t., b.l. 161). Šie objektai išsiųsti DNR - biologiniam tyrimui.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-03-15 specialisto išvados Nr. 140-(4876)-IS1-1738 matyti, kad ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, laboratorijoje pažymėtos Nr. 1, paimtos 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, laboratorijoje pažymėtos Nr. 4, paimtos 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta sumaišyta dviejų vyrų biologinių pėdsakų, vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. C. genotipu, kito – su E. M. D. genotipu; kad ant antklodės užvalkalo Nr. 2 paimto 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rasta spermos, tačiau negalima atsakyti kam priklauso sperma, kadangi mėg. Nr. 138 rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį – vyrą. Asmeniui identifikuoti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateiktų S. S. džinsinių kelnių, paimtų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta sumaišyta spermos ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmenims identifikuoti. Spermos genotipas sutampa su K. C. genotipu, moters biologinių pėdsakų – su S. S. genotipu; kad ant tirti pateiktų S. S. kelnaičių, paimtų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta spermos, kurios genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateikto prezervatyvo, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, paimto 2010-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta spermos, kurios genotipas sutampa su K. C. genotipu; kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su S. S. makšties turiniu, laboratorijoje pažymėtu Nr. 1 ir Nr. 2, rasta sperma yra sumaišyta su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų ir yra netinkama asmens tapatybei nustatyti. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. S. genotipu. Atlikus Y chromosomos tyrimą, iš spermos gautas Y chromosomos haplotitas, tinkamas lyginamajam tyrimui, kuris sutampa su K. C. Y chromosomos heplotitu. Nėra galimybės identifikuoti pėdsakų pagal Y chromosomos tyrimo rezultatus, tačiau atmesti K. C., kaip galimo spermos donoro, negalima (1 t., b.l. 178).

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas BK 149 str. pras­me yra skir­tin­gų ly­čių as­me­nų, t. y. vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, įve­dant vy­ro var­pą į mo­ters makš­tį. Lytinis aistros tenkinimas LR BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta LR BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 149 str. ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai LR BK 149 ir 150 str. numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo K. C. nusikalstamos veikos, t.y. K. C. nusikalstamos veikos pagal LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas (kaltininkai) turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nukentėjusioji S. S. nurodė, kad ji atsisakė tenkinti vyrus, prašė ją paleisti, verkė. Tokie nukentėjusiosios veiksmai aiškiai parodo, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji nesutinka lytiškai santykiauti. Pažymėtina, kad iš­ža­gi­ni­mas su­po­nuo­ja kal­ti­nin­ko su­vo­ki­mą, kad jis ly­tiš­kai santykiauja su nukentėjusiuo­ju prieš jo va­lią, pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti pa­nau­do­jęs fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus tuoj pat jį pa­nau­do­ti ar ki­taip atim­da­mas ga­li­my­bę prie­šin­tis ar­ba pa­si­nau­do­jęs be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ir no­ri to­kių ly­ti­nių san­ty­kių. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio santykiavimo pradžios.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad kaltinamasis veikė kartu su asmeniu, pravarde Ž. ir kitais asmenimis, kurių ji nežino. Kaltinamasis įvardijo, kad Ž. yra M. B.. Šis asmuo, anot nukentėjusiosios, jai sakė, kad „reiks atidirbti 2000 Lt už M.“, kad atvažiuos klientas ir reiks su juo santykiauti, o jei ji to nedarys, bus išvežta į užsienį. O kaltinamasis K. C., turėdamas vieningą tyčią, panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir taip palaužė jos pasipriešinimą prievartai. Be to, nukentėjusioji parodė, kad jau nuo pradžių išėjus M. Ž. buto durys buvo užrakintos, raktas paslėptas, taip pat paslėptas ir išjungtas jos mobilaus ryšio telefonas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis K. C. jau nuo pat pradžių siekė palaužti nukentėjusiąją, sulaikyti ją.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykių eigą, jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, jos parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją prievartavo ir su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią ir pasipriešinimui palaužti panaudojo fizinį smurtą, be pačios nukentėjusiosios parodymų, apie jai padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, patvirtina specialisto išvada. Tai paneigia ir kaltinamojo parodymus, kad jis nenaudojo fizinio smurto, t.y. nesudavė nukentėjusiajai smūgių. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji įvardijo K. C., kaip asmenį, kuris ją sumušė, prievartavo ir vertė lytiškai santykiauti prieš jos valią. Be to, nukentėjusioji S. S. dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kreipėsi iškart po to, kai prieš ją buvo įvykdyta nusikalstamas veika, apie išžaginimą ir seksualinį prievartavimą ji tuoj pat papasakojo savo tėvui – liudytojui A. S. ir savo draugui liudytojui M. Ž., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiosios atpasakojamas aplinkybes.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad K. C. skambino M. Ž., rašė grasinančias sms, buvo atėjęs į jo namus, reikalavo, kad pakalbėtų su S. S., kad ši atsiimtų pareiškimą dėl išprievartavimo, kaip jam bus „pyzda“. Taip pat girdėjo kaip Ž. skambino S. S. ir siūlė pinigų, kad ši atsiimtų pareiškimą. Tai patvirtina ir 2010-07-07 Apžiūros protokolu užfiksuoti duomenys iš M. Ž. mobilaus ryšio telefone esančių trumpųjų žinučių, gautų iš abonento, įvardinto „Kestu“ (1 t., b.l. 88-95).

Atlikta 2012-03-15 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad ant tirti pateiktų S. S. džinsinių kelnių, kelnaičių rasta spermos, kurios genotipas sutampa su K. C. genotipu. Be to, K. C. spermos rasta ir ant tirti pateikto prezervatyvo, rasto įvykio vietos apžiūros metu, adresu Medekšienės g. 25-17, Kaune. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su S. S. makšties turiniu buvo rasta spermos, iš kurios gautas Y chromosomos haplotipas sutampa su K. C. Y chromosomos haplotipu (1 t., b.l. 178-199). Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo K. C. parodymus, kad jis santykiavo su nukentėjusiąja abipusiu sutarimu, t.y. jis jos neklausė, ar ji nori santykiauti, o ši tam ir nesipriešino, nieko nesakė, buvo gyvybinga, judėjo. Šie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Ji nurodė, kad K. C. grasino, kad ją išveš į užsienį, muš, laikė už plaukų, nuplėšė kelnes. Ji prašė jo, kad jis išleistų ją, tačiau išsisukti negalėjo.

Liudytojų S. S., L. M., D. A. bei M. E. D. parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad kaltinamasis K. C. įvykdė nusikaltimą prieš nukentėjusiąją S. S.. Pažymėtina, kad liudytojas M.E. D. nurodė, kad būdamas bute matė kambaryje ant čiužinio gulinčią merginą, kad pas ją į kambarį ėjo vaikinai, tame tarpe ir K. C., kad girdėjo, kaip rėkė „kūrva, auka, padla“, kad mergina atrodė girta, ji pagalbos nekvietė, neaiškiai kažką kalbėjo. Teismas, vertindamas šiuos liudytojo parodymus, mano, kad nors nukentėjusioji galimai įvykio metu ir buvo neblaivi (2010-06-20 20,43 val. jai buvo nustatytas lengvas 1,46 promilių girtumas (1 t., b.l. 72)) ir nors nukentėjusioji iš pradžių aktyviai priešinosi jos atžvilgiu daromiems veiksmams, tačiau žinodama, kad buto durys užrakintos, kad bute yra nežinomas kiekis grėsmingai nusiteikusių, fiziškai stiprių ir neblaivių vaikinų, ji nebandė bėgti, nešaukė pagalbos. Šiuo atveju toks jos elgesys nepaneigia prievartinio lytinių santykių pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2014 yra nurodęs, kad nustatinėjant prievartinį grupinių seksualinių santykių pobūdį tokioje situacijoje negali būti keliamas reikalavimas, kad merginos, rizikuodamos savo sveikata ir (ar) gyvybe, būtinai turėtų priešintis, aktyviai prieštarauti žagintojams ir prievartautojams ar bandyti nuo jų bėgti.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl nukentėjusiosios parodymų, kas suponuotų kažkokį motyvą ar nuostatą apkalbėti kaltinamąjį. Visa tai, tik dar sykį patvirtina, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš pastarosios valią ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji geranoriškai sutiko su K. C. lytiškai santykiauti, kaip mėgino tikinti kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. C. bendrininkų grupėje su M. B., E. M. D., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į kitą bylą, ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. S., jėga lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. 2 d. arba LR BK 150 str. 2 d. kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi nustačius kelių asmenų bendros tyčios išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų buvimą, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo. Esant bendrai tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, besąlygiškas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį arba kitokį atėmimą galimybės priešintis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. C. ne tik išžagino nukentėjusiąją S. S., bet ir sudarė sąlygas kitiems asmenims nukentėjusiąją seksualiai prievartauti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos bendrininku. Remiantis jau minėtais įrodymais buvo nustatyta, kad lytinis santykiavimas vyko prieš nukentėjusiosios valią (ji išsakė žodžiais savo nesutikimą, bandė atstumti kaltinamąjį ir kitus asmenis, prašė paleisti). Kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas jį panaudoti pasinaudojo nukentėjusiosios palaužta valia, tenkino savo lytinę aistrą ir leido kitiems asmenims paeiliui seksualiai ją prievartauti ir žaginti. Teismas laiko, kad kaltinamojo ir kitų asmenų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškė jų konkliudentiniais veiksmais. Kaltinamojo ir kitų asmenų kryptingi ir suderinti veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jie suvokė, kad nukentėjusiąja prievartauja prieš jos valią, ir norėjo taip veikti. Nukentėjusiosios nesutikimas atlikti lytinius ir seksualinius santykius buvo aiškus, tiek žodžiu, tiek savo veiksmais pagal tuometines turėtas fizines galimybes priešintis, todėl ištirtų faktinių duomenų visetas įgalina pagrįstai teigti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo prieš jos valią bei atimdamas galimybę pastarajai priešintis leido kitiems asmenims seksualiai ją prievartauti, taip padarydamas specialisto išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta bendromis kaltinamojo ir kitų asmenų pastangomis, aktyviais veiksmais, nukreiptais į prievartinių lytinių santykių atlikimą su nukentėjusiąja, ir kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikalstamas veikas. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją panaudodamas fizinį smurtą ir jai grasindamas tuoj pat jį panaudoti prieš nukentėjusiosios valią ir taip atimdamas jos galimybes pasipriešinti, ją išžagino ir leido kitiems asmenims seksualiai ją prievartauti. Tai patvirtina iš dalies paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, DNR - biologinio tyrimo aktas, specialistų išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad K. C. padarytos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. sudėtis. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas laikomi sunkiausiais pasikėsinimais į moters lytinę laisvę. Kaltinamasis K. C. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo K. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 5 d., 15 str.), į tai, kad teistas (2 t., b.l. 168-173), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b.l. 186), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 188), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 190-192), nedirbantis (2 t., b.l. 193). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-08-03 9.30 val. iki 2012-04-19 (2 t., b.l. 137,138, 144), nuo 2013-01-31 (2 t., b.l. 153) ir nuo 2013-02-13 iki 2013-05-12 (2 t., b.l. 164-165), nuo 2013-05-13 iki (3 t., b.l. 31-32) iki 2013-05-12, nuo 2013-08-13 (3 t., b.l. 79-80) iki 2013-11-12, nuo 2013-11-13 (3 t., b.l. 116-117) iki 2014-02-12, nuo 2014-02-13 (4t., b.l. 20-21) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl proceso išlaidų.

LR BPK 105 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Pagal LR BPK 105 str. 1 d. 3 p. numato, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras pateikė specialisto išvadas (1 t., b.l. 177, 2 t., b.l. 6) ir nurodė, kad šių tyrimų kaina atitinkamai 7472,84 Lt ir 456,78 Lt. Kadangi šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl jos priteistinos valstybės naudai.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kauno apylinkės teisme buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl 880 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (3 t., b.l. 141, 4 t., b.l. 3, 4 t., b.l. 26, 40, 51). Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokas su 4 daktokortelėmis, saugomas Kauno m. Santakos PK (1 t., b.l. 160) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).;

2) dvi dėžės, kuriose yra 5 cigarečių nuorūkos, 7 buteliai, 5 stiklinės, puodelis, pagalvės užvalkalas, 2 antklodės užvalkalai, antklodė, čiužinys, trumpikės, sportinės kelnės, 2 prezervatyvai, 3 prezervatyvų pakuotės, S. S. drabužiai: džinsinės kelnės, bluzonas, sportiniai marškiniai, liemenėlė ir apatinės kelnaitės, M. Ž. seilių pavyzdys, K. C. seilių pavyzdys, M.E. D. seilių pavyzdys, S. S. seilių pavyzdys, tamponai ir tepinėliai su S. S. makšties turiniu, saugomi Kauno m. Santakos PK (1 t., b.l. 200) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).;

3) vokas, kuriame yra D. A. seilių pavyzdys ir L. M. seilių pavyzdys, esantys byloje (2 t., b.l. 6, 9) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji byloje S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 130-132). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė pažeminimą, baimę dėl sveikatos ir gyvybės, išgyveno dvasinį sukrėtimą, jaučiasi nesaugi. Visi sugrįžtantys prisiminimai apie tos dienos įvykius kelia jai didelį nerimą, gilina tuštumos, beprasmybės jausmą. Dėl to pasidarė labai jautri, sutriko miegas, jaučia pastovų nuovargį. Be to, patyrė ir fizinį skausmą. K. C. bendrininkų grupėje su kitais asmenimis grasino ir toliau naudoti jos atžvilgiu fizinį smurtą, išvežti į užsienį ir ten parduoti. Šiuos grasinimus ji suvokė kaip realų pavojų, iškilusį jos sveikatai ir gyvybei, todėl ji labai bijojo, ją ištiko emocinis šokas, buvo palaužtas jos pasipriešinimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo K. C. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiškiniai – sunkūs dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pablogėjusi reputacija. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl prieš ją panaudotos prievartos patyrė fizinį skausmą, didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Teismas sprendžia, kad neginčijamai nustatyta, jog kaltinamojo K. C. padarytais nusikaltimais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, žalą padariusių asmenų kaltę, t.y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgia į turtinės padėties kriterijų – kad kaltinamasis nedirba, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Įvertinęs minėtus kriterijus, teismas nukentėjusiosios interesais pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajai S. S. 10000 Lt iš K. C. neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 149 str. 2 d. – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 150 str. 2 d. – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirtą bausmę subendrinti su 2013-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-08-03 9.30 val. iki 2012-04-19, nuo 2013-01-31 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-05-12, nuo 2013-05-13 iki 2013-05-12, nuo 2013-08-13 iki 2013-11-12, nuo 2013-11-13 iki 2014-02-12, nuo 2014-02-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš K. C. 7472,84 Lt ir 456,78 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš K. C. 880 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš K. C. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

Voką su 4 daktokortelėmis, saugomą Kauno m. Santakos PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dvi dėžes, kuriose yra 5 cigarečių nuorūkos, 7 buteliai, 5 stiklinės, puodelis, pagalvės užvalkalas, 2 antklodės užvalkalai, antklodė, čiužinys, trumpikės, sportinės kelnės, 2 prezervatyvai, 3 prezervatyvų pakuotės, S. S. drabužiai: džinsinės kelnės, bluzonas, sportiniai marškiniai, liemenėlė ir apatinės kelnaitės, M. Ž. seilių pavyzdys, K. C. seilių pavyzdys, M.E. D. seilių pavyzdys, S. S. seilių pavyzdys, tamponai ir tepinėliai su S. S. makšties turiniu, saugomas Kauno m. Santakos PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Voką, kuriame yra D. A. seilių pavyzdys ir L. M. seilių pavyzdys, esančius byloje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.