Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-60-397/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-10
Bylos Nr.: 1A-60-397/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05954-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis: T. M., L. P., Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų
Advokatai: Gintas Matulevičius, Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-397/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05954-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,nuteistajam T. M. ir jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,nuteistajam L. P. ir jo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir nubaustas - 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 2 dalies 227 straipsnio 4 dalies ir nubaustas - 15 MGL (750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinus jas apimant skirta galutinė - 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, T. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

L. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 25 d., 15.40 val. veika) ir nubaustas - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda. Pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 2 dalies 225 straipsnio 4 dalies, ir nubaustas 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda. Pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 25 d., automobilio „Renaul Clio“ apžiūros dokumentų klastojimas) ir nubaustas - 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos jas apimant ir skirta galutinė - 150 MGL (7 500 eurų) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, L. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad T. M. 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B., jog iš jo priims 65 eurų kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jonavos filialo darbuotoju, paveiks šį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D. B. vairuojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepastebėtų automobilio techninių trūkumų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), neįrašytų jokių duomenų apie transporto priemonės neatitikimą techniniams reikalavimams, ir iš D. B. savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojo naudai paėmė 65 eurų kyšį, tačiau nepavykus susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotoju, gautus pinigus grąžino D. B.. Tęsdamas tą patį nusikalstamą sumanymą, jis 2019 m. liepos 25 d., apie 16.15 val. toje pačioje vietoje susitiko su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B. ir pakartotinai tiesiogiai susitarė, jog pasinaudodamas pažintimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotoju L. P., paveiks šį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus ir atlikdamas D. B. naudojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepastebėtų automobilio techninių trūkumų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje) neįrašytų jokių duomenų apie transporto priemonės neatitikimą techniniams reikalavimams, bei ten pat šio susitarimo pagrindu iš D. B. savo ir L. P. naudai paėmė 65 eurų kyšį.

1.1. Be to, T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad T. M. 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį- 20 eurų valstybės tarnautojui prilygintam, savo įgaliojimus vykdančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo kontrolieriui L. P. už pageidaujamą šio valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad jis atlikdamas D. B. naudojamojo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą tyčia nenustatė automobilio techninių trūkumų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų.

2. L. P., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d., apie 15.40 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale ir vykdydamas savo įgaliojimus atliekant privalomąją ir pakartotinę transporto priemonių apžiūras bei priimant sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, suklastojo tikrą dokumentą- techninės apžiūros rezultatų kortelę (Ataskaitą) Nr. 201-0190226, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams,- grafoje „(6) Nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis“ įrašė duomenis apie nustatytus kaip nedidelius transporto priemonės techninius trūkumus dėl galinio valstybinio numerio apšvietimo defekto, kur defektą nurodė kaip daugialypį šviesos šaltinį, bei nurodė apie gabarito žibintų defektą ir grafoje „(7) IŠVADA“ išbraukdamas nereikalingą žodį suformavo juridinę reikšmę turintį tekstą, kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA/ NEATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl stabdymo įrangos būklės (nepritvirtintų stabdžių vamzdelių priekinėje automobilio dalyje), netinkamai pritvirtintos akumuliatoriaus baterijos ir galinio valstybinio numerio apšvietimo defekto, kai yra pavienis šviesos šaltinis arba pažeisti visi daugialypiai šviesos šaltiniai, turėjo didelius trūkumus ir tokia išvada buvo negalima.

2.1. Be to, L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir savo įgaliojimus vykdančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo kontrolieriumi, kuriam yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę transporto priemonių apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, pasinaudodamas pažintimis su T. M., šiam pasiūlius duoti kyšį už automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sklandų techninės apžiūros praėjimą, sutiko atlikti šio automobilio techninę apžiūrą ir nefiksuoti automobilio techninių trūkumų ir ten pat, atlikęs T. M. atvarytam automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą ir tyčia nefiksavęs automobilio techninių trūkumų, dėl kurių šio automobilio atitikimo keliamiems techniniams reikalavimams pripažinimas negalimas, savo naudai iš T. M. priėmė mažesnį negu 1 MGL vertės- 20 eurų kyšį už šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų.

2.2. Be to, L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale ir vykdydamas savo įgaliojimus atliekant privalomąją ir pakartotinę transporto priemonių apžiūras bei priimant sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, suklastojo tikrą dokumentą- techninės apžiūros rezultatų kortelę (Ataskaitą) Nr. 201-0190242, kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams,- grafoje „(6) Nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis“ neįrašė jokių duomenų apie nustatytus transporto priemonės techninius trūkumus ir grafoje „(7) IŠVADA“ išbraukdamas nereikalingą žodį suformavo juridinę reikšmę turintį tekstą, kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA/ NEATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl saugos diržų ir sagčių gedimo indikatoriaus lemputės (MIL) veikimo sutrikimo bei variklio gedimo, nes variklis neveikė maitinamas dujomis, neveikė ir (ar) netinkamai veikė degalų pasirinkimo sistema, turėjo didelius trūkumus ir tokia išvada buvo negalima.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, jog ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis T. M. perdavė L. P. pinigus už atliktą paslaugą, o kaltinamasis L. P. priėmė kyšį. Teismas įvertinęs tai, kad pasiūlyto kyšio vertė 65 eurai yra mažesnė nei 1 MGL sprendė, jog kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Taip pat, teismas atsižvelgęs į įrodymų visetą, konstatavo, kad kaltinamojo L. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas 300 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

4. Nuteistasis L. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir gražinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Netenkinus prašymo bylą gražinti prokurorui, skundžiamą nuosprendį dalyje dėl L. P. pripažinimo kaltu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – L. P. išteisinti.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas L. P. kaltu dėl dokumentų klastojimo ir kyšio priėmimo, baigiamajame akte nenurodė bei neatliko nuteistojo veiksmų teisinio vertinimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis ir dalydamas išvadą, jog L. P. klastojo dokumentus ir priėmė nedidelės vertės kyšį, tai darė pažeisdamas BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Esminis pažeidimas, kurio rezultate buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis L. P. atžvilgiu - tai neišsamaus bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo bei įrodymų vertinimo rezultatas.

4.2. Skundo autoriaus teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaprašydamas įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo, nesilaikė ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas, L. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, skundžiamame nuosprendyje aprašė, tačiau jie aprašyti neišsamiai, iš esmės įvardijant tik kaltinamojo poziciją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neaptariant kaltinamojo parodymų, susijusių su kitomis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinomis aplinkybėmis - nusikalstamos veikos padarymo laiku, vieta, motyvais, tikslais, nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmu ir kt. Lakoniškai ir neišsamiai, pažeisdamas BPK reikalavimus, išdėstęs bylos įrodymus, pirmos instancijos teismas iš esmės net nenurodė kokiais motyvais L. P. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kodėl ir kokiais motyvais remiantis, veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 225 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 4 dalį, t. y. kaip baigtą nusikalstamą veiką, jokių išsamesnių tokio savo sprendimo motyvų nepateikiama, kas leidžia pagrįstai teigti, jog skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas, kaip to reikalauja BPK nuostatos.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu L. P. buvo pripažintas kaltu dėl BK 225 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal šio straipsnio nuostatas, būtina buvo nustatyti, kad kyšis buvo nedidelės vertės, tačiau įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog L. P. priėmė būtent nedidelės vertės kyšį, skundžiamame nuosprendyje neaprašyti, motyvai dėl tokių jo veiksmų vertinimo nepateikti. Skundžiamame nuosprendyje, nėra jokios įrodymų analizės, nemotyvuotos teismo išvados ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, nuosprendyje nėra išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios konkrečių nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas L. P., sudėties požymių. Teismas neatskleidė įrodymų ryšio, kad iš jų analizės logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, neįvertino ir neaprašė įrodymų, nesurašė išsamių L. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei bausmių skyrimo motyvų, taip buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio surašymo tvarką, dėl ko, pirmos instancijos teismo išvados dėl L. P. kaltės nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, dėl ko pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4.4. Skunde pažymima, jog L. P. kaltinimuose dėl techninės apžiūros rezultatų kortelėse (Ataskaitose) tariamai įrašytų žinomai neteisingų duomenų apie transporto priemonių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ techninę būklę, nenurodoma, o ir bylos nagrinėjimo metu, teismo netirta, kokie Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai buvo pažeisti. Apelianto įsitikinimu, kaltinime nenurodžius ir neįvardijus, kokius Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus pažeidė L. P., teismas netinkami užtikrino kaltinamojo teisę į teisingą ir nešališką teismą dėl ko teismui išsamiai ir nešališkai neištyrus visų baudžiamojoje byloje reikšmingų aplinkybių buvo suvaržyta kaltinamojo teisė ir į tinkamą teisminę gynybą. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajam pareikšti kaltinimai yra neaiškūs, nekonkretūs, nedetalizuoti ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis negali būtų pasiekta, neužtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu kaltinimuose neįvardinus Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų pažeidimų, bei nesudarius sąlygų kaltinamajam ir gynybai susipažinti ir įsitikinti ar L. P. atlikdamas transporto priemonių techninę apžiūrą iš tikro pažeidė nustatytus reikalavimus, kurių pažeidimą 2019 m. liepos 26 d. tariamai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“, policijos tyrėjams pristačius automobilius, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, tinkamai jų neįforminus (BPK 92 straipsnis), sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

4.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu, pirmos instancijos teismas L. P. kaltę dėl techninės apžiūros rezultatų kortelių (Ataskaitų) klastojimo, grindė liudytojų parodymais, juos trumpai ir paviršutiniškai aprašant bei iš kaltinamojo akto perrašytais dokumentais, neaptardamas bei neįvardindamas kokiais būtent konkrečiais veiksmais pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas. Bylos nagrinėjimo metu, nuteistojo L. P. gynybą kėlė klausimą dėl įrodymų leistinumo ir liečiamumo reikalavimų atitikimo BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalims, kuriais buvo įrodinėjamos inkriminuotos nusikalstamos veikos.

4.6. Skunde pažymima, jog byloje esančiu apžiūros protokolu 2019 m. liepos 25 d. apžiūrėta transporto priemonė „Opel Zafira-A“, kuris surašytas (duomenys neskelbtini), 17.20 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus viršininkės Z. B., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos viršininkui A. R. ir Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. C., nurodant, kad išorė techniškai tvarkinga, jokių žymių išorinių pažeidimų neužfiksuota. Apie minėtos transporto priemonės išorinius sugadinimus, nenurodė ir liudytoja apklausta A. Ž., kurios parodymus garsino teismas. Tačiau po transporto priemonės 2019 m. liepos 25 d. apžiūros, tyrėjui A. B., sava eiga pristačius automobilį į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priėmimo aktu, jo paties fiksuota eilė išorinių transporto priemonės kėbulo sugadinimų (pažeidimų), taip pat nurodoma rida - 260021 km., o L. P. 2019 m. liepos 25 d. išduotoje techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaita) Nr. 201 - 0190226, fiksuota rida - 259856 km. Taigi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuvažiuotas atstumas sudarė 165 km atstumą, nors tyrėjos L. Š. 2019 m. liepos 26 d. rašte „Dėl transporto priemonių techninės būklės nustatymo“ nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira-A“ nuo 2019 m. liepos 25 d. 18 val. eisme nedalyvavo. Atkreipiamas dėmesys, jog duodamas paaiškinimus teismui A. B. įtikinamai negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių susidarė net 165 km rida, kai bylos medžiaga nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), yra 30,6 km atstumas. Be to, nepaaiškino ir nenurodė aplinkybių kas, kada kokiomis aplinkybėmis užantspaudavo ir 2019 m. liepos 26 d. nugabeno transporto priemonę į UAB „(duomenys neskelbtini)". Tokiu būdu nesilaikant BPK 92 straipsnio nustatytų reikalavimų, siekiant užtikrinti tinkamą daiktų procesinį įforminimą ir laikymo tvarką, padaryti esminiai procesiniai pažeidimai dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 26 d. parengta automobilio „Opel Zafira-A“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (Ataskaita) Nr. 02-P026272, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytiems keliamiems įrodymų reikalavimams.

4.7. Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. automobilis „Renault Clio“ tyrėjo S. G. pristatytas į (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros centrą, kur nustatyti 8 dideli trūkumai, fiksuoti 2019 m. liepos 15 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaita) Nr. 201-0189312. L. P. atliekant 2019 m. liepos 25 d. pakartotinę „Renault Clio“ techninę apžiūrą pagal nustatytus Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, trūkumų nebuvo nustatyta. Byloje teismas netyrė ir nevertino, kokiu būdu, kur ir kada, kokia apimtimi, automobiliui „Renault Clio“ buvo pašalinta didelė dalis trūkumų, nustatytų 2019 m. liepos 15 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje) Nr. 201-0189312. Taip pat byloje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nebuvo tinkamai fiksuojama „Renault Clio“ dujų gamyklinės įrangos bei saugos oro pagalvių gedimai.

4.8. Skunde pažymima, jog „Renault Clio“ buvo pašalinta didelės dalis trūkumų, nustatytų 2019 m. liepos 15 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje) Nr. 201-0189312, tačiau į byla nepateikta kiek ir kokia apimti, kokioje vietoje, kieno buvo atlikti automobilio remonto darbai, ar saugos diržų ir sagčių gedimo indikatoriaus lemputės (MIL) veikimo sutrikimo bei variklio gedimo dėl variklio neveikimo maitinamo dujomis, ar netinkamai neveikusių ir (ar) veikusių degalų pasirinkimo sistemos, tikrai transporto priemonė turėjo tokius trūkumus, ar tariami inkriminuoti trūkumai nebuvo pašalinti asmens ar asmenų atlikusių automobilio „Renault Clio“ remonto darbus, nustatytus techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Atkreipiamas dėmesys, jog apklaustas teisme (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus tyrėjas S. G. nurodė, kad jam nežinoma kas ir kada pašalino automobilio trūkumus. Apie tai, jog dujomis neveikė „Renault Clio“ bei, kad yra kažkokie saugos diržų ir sagčių indikatoriaus lemputės sutrikimai, nenurodė ir tyrėjas A. B.. Nors A. B. pats pildė Transporto priemonės 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priėmimo aktą ir nurodė eilę išorinių automobilio sugadinimų, kurie Z. B. 2019 m. liepos 25 d. apžiūros protokolu, tačiau negalėjo nurodyti ir kas antspaudavo automobilį. Apie tai, kad automobilis buvo antspauduotas, jokiame ikiteisminio tyrimo bylos procesiniame dokumente, kaip to reikalauja BPK 92 straipsnis, nefiksuojama.

4.9. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog transporto priemonės „Renault Clio“ ir „Opel Zafira-A“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tikrinamos ženkliai geresnėmis sąlygomis nei jų techninę būklę tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale L. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 26 d. tikrinant automobilį „Renault Clio“ pasirinko neteisingas ribines (CO) reikšmes, nurodytas lentelės eilės Nr. 2. L. P. 2019 m. liepos 25 d. atlikdamas automobilio techninę apžiūrą, pasirinko ribines (CO) reikšmes lentelės Nr. 4, nes automobilio „Renault Clio“ pirmos registracijos data buvo 2003 m. sausio 24 d. Transporto priemonės „Renault Clio“ techninė apžiūra fiksuota tiek operatyvinėmis vaizdo ir garso techninėmis priemonėmis, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiomis vaizdo kameromis. Pakartotinės 2019 m. liepos 25 d. apžiūros metu, automobiliui „Renault Clio“ buvo ištaisyti visi rezultatų kortelėje (Ataskaita) Nr. 201-0190242 grafoje (6) nurodyti trūkumai, taip pat atskirai patikrintas oro pagalvių ir sagčių gedimo indikatoriaus lemputės (MIL) veikimas.

4.10. Skunde nurodoma, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, vertinant, kad tiek transporto priemonė „Opel Zafira-A“, tiek „Renault Clio“ pagal BPK 91 straipsnį laikytini daiktais turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei BPK 92 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka turėjo būti laikomi prie ikiteisminio tyrimo bylos, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje, kaltinamajam L. P., nebuvo suteikta teisė įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 26 d. atliktų pakartotinių transporto priemonių techninių apžiūrų patikimumą ir pagrįstumą, nustatant tariamus trūkumus, kurių pagrindu L. P. inkriminuoti kaltinimai, buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą įrodymų ištyrimą.

4.11. Skundo autoriaus teigimu, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis L. P. ir jo gynyba, neturėjo objektyvios galimybės apžiūrėti transporto priemonių „Opel Zafira-A“, „Renault Clio“ ir įsitikinti ir/ar pareikšti prašymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 26 d. atliktų pakartotinių transporto priemonių techninių apžiūrų teisėtumo bei pagrįstumo, įvertinant nustatytų tariamų trūkumų patikimumą, nes dar net nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, nes savininkui transporto priemonė „Opel Zafira-A“ grąžinta 2019 m. liepos 30 d., „Renault Clio“ grąžinta 2019 m. liepos 29 d., pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą parengtas 2019 m. lapkričio 7 d., tai yra praėjus trijų mėnesių terminui.

4.12. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad L. P. artimai pažinojo T. M., taip pat nenustatyta kada, kokiu būdu ir apskritai T. M. tariamai pasiūlė duoti kyšį už automobilio „Renault Clio“, sklandų techninės apžiūros praėjimą. Pažymima, jog L. P. duotų parodymų, bylos nagrinėjimo metu, nebuvo galima patikrinti, nes transporto priemonės dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, grąžintos jų savininkams. Be to, automobiliai kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 91 straipsnis), PBK nustatyta tvarka nebuvo apžiūrėti ir tinkamai procesiškai įforminti bei saugomi prie bylos iki bus ištirti iki nuosprendžio priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

4.13. Iš byloje nustatytų aplinkybių, nėra jokios objektyvios galimybės spręsti, kad L. P. suvokė ir ar turėjo suvokti, kad T. M. jam davė kyšį už tariamai nepastebėtus transporto priemonės techninius trūkumus. Byloje esančia vaizdo medžiaga užfiksuota, jog L. P. tikrina automobilį „Renault Clio“, kaip to reikalauja teisės aktai. Byloje nustatyta, kad L. P. atliko reikiamus veiksmus susijusius tiek su automobilio veikimu perjungus variklį į maitinimą dujomis, tiek vertinant saugos diržų ir sagčių indikatoriaus lemputės (MIL) veikimą ir apie tai pakankamai nuosekliai ir aiškiai nurodė savo parodymuose, kurių negalima paneigti bylos duomenimis. Todėl pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog L. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje. Nors baigiamajame akte pirmos instancijos teismas nenurodė, kuo grindžia išvadas, jog L. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau iš bylos duomenų galima daryti prielaidą, kad teismas išvadas dėl jo kaltės darė vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 26 d. pakartotinės apžiūros metu G. D. parengta techninės apžiūros rezultatų kortele (Ataskaita) Nr. 02-P026271, joje nurodant automobilio „Renault Clio“ trūkumus, kurių nustatymo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo ir patikimumo.

4.14. Skunde pažymima, jog pagal teismų praktiką susitarimu priimti kyšį laikomas kyšininko ir kyšio davėjo susitarimas ne tik dėl kyšio priėmimo, davimo, bet ir dėl kyšio pobūdžio, formos, dydžio, priėmimo laiko, vietos, būdo ir pan. Byloje nėra neabejotinai patvirtinančių duomenų apie tai, kad L. P. su T. M. tarėsi dėl kyšio už tariamų techninių trūkumų dėl kurių automobilis „Renault Clio“ negalėjo atitikti techniniams reikalavimams nepastebėjimą, ką patvirtina tiek T. M., tiek paties L. P. parodymai. Vien tai, jog T. M. bei kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ esamų ir buvusių darbuotojų atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai į kurių tyrimo veiksmus net nebuvo patekęs L. P., nesudaro jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad L. P. turėjo tiesiogine tyčia paimti kyšį.

4.15. Apelianto įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus pareigūnams netinkamai ir skubotai taikius procesines prievartos priemones sulaikant L. P., ir taip apribojant galimybę jam imtis veiksmų, pranešti apie T. M. duotus 20 Eur, kurie atsisveikinant buvo įspausti į L. P. delną, kai T. M. gavo techninės apžiūros rezultatų kortelę (Ataskaita) Nr. 201-0190242 ir po ko jis iš karto pasišalino, sudaro pagrindą konstatuoti, jog L. P. negalėjo bei neturėjo suvokti, jog jam duodamas kyšis.

5. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nuteistojo T. M. veiką perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 dalį ir už šią nusikalstamą veiką nubausti T. M. 250 MGL dydžio bauda (tai sudarytų 12.500 eurų); Nuteistąjį T. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausti 500 MGL dydžio bauda (tai sudarytų 25.000 eurų). Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteistajam T. M. skirti galutinę 500 MGL dydžio baudą (25.000 eurų). Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistojo L. P. veiką perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir nubausti jį 250 MGL dydžio bauda (12.500 eurų). Nuteistąjį L. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2019 m. liepos 25 d., 15.40 val. veika) padarymą nubausti 200 MGL dydžio bauda (10.000 eurų). Nuteistąjį L. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2019 m. liepos 25 d., automobilio Renaul Clio apžiūros dokumentų klastojimas) padarymą nubausti 200 MGL dydžio bauda (10.000 eurų). Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir L. P. skirti galutinę 300 MGL dydžio baudą (15.000 eurų).

5.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl L. P. ir T. K. kaltės ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje dėl veikos kvalifikavimo ir paskirtų bausmių nuteistiesiems. Prokuroro teigimu, sunkindamas nuteistojo L. P. padėtį ir jo veiką perkvalifikuodamas iš BK 22 straipsnio 2 dalies, 225 straipsnio 4 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas motyvų nenurodė. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad L. P. kyšininkaudamas, o T. M. papirkdamas jį padarė baigtas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas aprašomojoje sprendimo dalyje nurodė, kad L. P. iš T. M. priėmė mažesnį negu 1 MGL vertės - 20 eurų kyšį už šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o T. M. tokia pinigų suma jį papirko, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų. Akivaizdu, kad kyšio dalykas - 20 eurų (o ne kaip nurodoma sprendime - 65 eurai) kyšio priėmimo ir papirkimo atveju yra mažesnė negu 1 MGL dydžio suma, todėl veika šioje kaltinimų dalyje ir buvo kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 225 straipsnio ir 227 straipsnio ketvirtąsias dalis, papildomai nurodant ir BK 22 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

5.2. Prokuroro teigimu, pagal teismų praktiką, jei nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIV (nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai), tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigta nusikalstama veika, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo manymu, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviąją pusę sudarančius veiksmus jis atlieka kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002). Šioje byloje įrodymais yra nustatyta, kad tiek T. M., tiek L. P. visi veiksmai, nuo jų pradžios iki sulaikymo momento, buvo pilnai kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūnų. Teisėsaugos institucijų užduotį vykdęs liudytojas D. B. veikė teismo leidimu ir leidimo ribose, nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, o ne natūraliomis aplinkybėmis, todėl jokie žalingi padariniai dėl T. M. ir L. P. bendrų veiksmų kyšininkavimo ir papirkimo epizode negalėjo kilti ir neatsirado. T. M. ir L. P. šiuo atveju nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kėsinosi į netinkamą objektą ir objektyviąją pusę sudarančius veiksmus atliko kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūnų. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras ir prašė teismo kalitinamųjų veiką (atitinkamai BK 225 ir 227 straipsniai) kvalifikuoti būtent kaip pasikėsinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė klaidingus veikos kvalifikavimo motyvus, o L. P. atveju nenurodė jokių motyvų, todėl nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir keistinas.

5.3. Prokuroro skunde nesutinkama su paskirtomis bausmėmis už atskiras nusikalstamas veikas, jų dydžiu ir jų subendrinimo nuteistajam L. P. pagrindais. Pažymima, jog baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmeniui, padariusiam apysunkį nusikaltimą skirtinos baudos dydis nustatomas nuo 100 iki 4000 MGL dydžio (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas); asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą - bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (BK 40 straipsnio 3 dalies 2 punktas); asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą - bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio ( BK 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

5.4. Prokuroro pastebėjimu, L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą - dviejų tyčinių baigtų nesunkių nusikaltimų padarymą ir už baudžiamąjį nusižengimą, kaltės jis nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški ir bylos medžiaga patvirtina įtarimą, kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, L. P. subendrinta bausmė turėjo būti bent du kartus griežtesnė, negu skirta teismo, todėl teisingumo principą ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė L. P. turi sudaryti apie 300 MGL.

5.5. T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą - tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą ir už baudžiamąjį nusižengimą, kaltę jis pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški ir bylos medžiaga patvirtina įtarimą, kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, piktnaudžiaudamas policijos pareigūno statusu, dėl jo veiksmų į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas ir L. P., jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prokuroro teigimu T. M. subendrinta bausmė turėjo būti kelis kartus griežtesnė, negu skirta teismo, todėl teisingumo principą ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė T. M. turi sudaryti apie 500 MGL.

5.6. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė bausmes, atitinkančias minimalius baudos dydžius, tačiau minimalių bausmių skyrimo ir jų pasirinkto subendrinimo būdo nuteistajam L. P., teismas nemotyvavo. Prokuroro nuomone, šioje byloje kaltinimo epizodai L. P. sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, todėl teisinio pagrindo teigti, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nėra. Atsižvelgiant į tai, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas nuteistajam L. P. turėjo būti subendrinamos jas iš dalies sudedant.

Šalies argumentai

5.7. Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įstatymo nuostatomis, T. M. skirtinos bausmės turėjo būti skaičiuojamos nuo jų vidurkio bausmės švelnėjimo kryptimi, o L. P. - nuo bausmės vidurkio griežtinimo linkme. Prokuroro įsitikinimu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra minimalios, aiškiai per švelnios, paskirtos nukrypstant nuo baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmės paskyrimo tikslų, skyrimo motyvų ir taisyklių, subendrinimo būdų.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistasis L. P. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį L. P. skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis T. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniame skunde, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio apeliacine tvarka nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, dėl kurių skundų nėra paduota (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir teisingą sprendimą. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi galimybės šių pažeidimų pašalinti, o tai sudaro pagrindą panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumo funkciją, nagrinėdamas bylą, turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei bylą išspręsti iš esmės (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010 ir kt.; EŽTT sprendimai: 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06).

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog esminis pažeidimas, kurio rezultate buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis L. P. atžvilgiu, tai neišsamaus bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo bei įrodymų vertinimo rezultatas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neaprašydamas įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo, nesilaikė ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Be to, apelianto teigimu, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį bei jo formą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 302 – 307 straipsniuose išdėstytų ir oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, todėl surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistas bylos nagrinėjimo nešališkumo principas objektyviuoju aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą, neabejotinai patvirtina skundžiamo nuosprendžio turinys ir forma. Pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose numatytus, o taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai teigiama nuteistojo L. P. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas surašė nuosprendį, neatitinkantį įstatymo jam keliamų reikalavimų, neištyręs įrodymų ir neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, pripažino L. P. ir T. M. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų.

13. Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nagrinėjamu atveju, skundžiamas nuosprendis surašytas visiškai nesilaikant šių įstatymo keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio rašymui keliamų reikalavimų nustatomojoje nuosprendžio dalyje išdėstydamas kaltinamajame akte pateiktas formuluotes, kad „L. P. kaltinamas tuo, kad /.../ ir „T. M., kaltinamas tuo, kad /.../, nors pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodoma ne tai, kuo asmuo buvo kaltinamas, o įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Be to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų keliamų reikalavimų – nuosprendis yra absoliučiai nemotyvuotas, nėra atlikta įrodymų analizė, jų vertinimas, nėra išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios konkrečių nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteisti L. P. ir T. M. sudėties požymių, neatskleistas įrodymų ryšys, kad iš jų analizės logiškai išplauktų kaltinamųjų kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, nėra surašyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nuosprendžio 8-9 lapuose yra išdėstyta BK 227 straipsnio 4 dalies dispozicija ir konstatuota, jog ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis T. M. perdavė L. P. pinigus už atliktą paslaugą. Nors kaltinamasis L. P. ir neigia gavęs kyšį, tačiau iš byloje esančio įrodymo –vaizdo įrašo, kaltinamojo T. M. parodymų, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. P. priėmė kyšį. Be to, teismas prieštaraudamas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytoms aplinkybėms, konstatavo, jog įvertinus tai, jog pasiūlyto kyšio vertė 65 eurai (akivaizdu, kad kyšio dalykas - 20 eurų) yra mažesnė nei 1 MGL, kaltinamųjų veika (nors L. P. BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika net nebuvo inkriminuota) kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Analogiškai neatlikta įrodymų analizė, jų vertinimas, nesurašyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados ir dėl L. P. pateiktų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 225 straipsnio 4 dalį bei dėl T. M. pateikto kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Pirmos instancijos teismas iš esmės net nenurodė kokiais motyvais L. P. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apsiribota tik išvada, jog kaltinamojo L. P. kaltė įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Dėl L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 225 straipsnio 4 dalyje bei dėl T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje kvalifikacijos bei įrodymų vertinimo, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš viso nieko nepasisakyta. Lakoniškai ir neišsamiai, pažeisdamas BPK reikalavimus, išdėstęs bylos įrodymus, pirmos instancijos teismas taip pat nenurodė, kodėl ir kokiais motyvais remiantis, L. P. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 225 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 4 dalį, o T. M. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 227 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 227 straipsnio 4 dalį t. y. kaip baigtą nusikalstamą veiką. Nors tiek nustatomojoje nuosprendžio dalyje, tiek sprendžiant bausmių individualizavimo kaltinamiesiems klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė bei atsižvelgė į tai, kad T. M. ir L. P. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, tuo tarpu nepateikdamas jokių išsamesnių tokio savo sprendimo motyvų bei sunkindamas kaltinamųjų padėtį, pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje L. P. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 225 straipsnio 4 dalį perkvalifikavęs į BK 225 straipsnio 4 dalį, o T. M. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 227 straipsnio 4 dalį perkvalifikavęs į BK 227 straipsnio 4 dalį, paskyrė bausmes už baigtas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismui išdėsčius iš esmės prieštaringas nustatomąją, motyvuojamąją ir rezoliucinę nuosprendžio dalis, visiškai neaišku dėl kokių konkrečių nusikalstamų veikų įvykdymo kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti. Taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, suvaržęs įstatymu garantuotą kaltinamųjų teisę į gynybą bei sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

14. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis L. P. kaltės nepripažino nei dėl vieno jam inkriminuoto epizodo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo būti itin atidus vertinant byloje surinktus įrodymus, padaryti ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų analizę, panaikinti esamus byloje prieštaravimus, ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas sprendžiant apelianto L. P. kaltės klausimą.

15. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išreikštas nuteistojo T. M. prašymas svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms formalioms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas S. M., kuris prašė skirti jį sūnaus T. M. laiduotoju, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė ir nevertino laidavimo instituto taikymo galimybės.

16. Taigi visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmos instancijos teismas, aukščiau paminėtais atvejais nesiėmė įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatlikdamas įrodymų vertinimo bei jų analizės, neišdėstydamas aplinkybių, apibūdinančių konkrečių nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteisti L. P. ir T. M. sudėties požymių, nesurašydamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir išvadų, išdėstydamas iš esmės prieštaringas nustatomąją, motyvuojamąją ir rezoliucinę nuosprendžio dalis, sukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo. Kaip jau minėta, teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme ir pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias su tuo susijusias abejones. Nagrinėjamu atveju, pirmiau išdėstyti ir išanalizuoti pirmos instancijos teismo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad teismas nuosprendžio priėmimo metu buvo užėmęs subjektyviai šališką poziciją ir byla buvo nagrinėjama neobjektyviai. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tokiu būdu priimdamas skundžiamą nuosprendį buvo šališkas, todėl nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Nuosprendis naikintinas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

17. Teisėjų kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistųjų kaltės išsprendimo klausimais. Visos apeliaciniuose skunduose nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas