Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1303-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2A-1303-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27801-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
Č. B.
Atsakovas
J. J.
Trečiasis asmuo
Z. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2A-1303-653/2019Proceso Nr. 2-68-3-27801-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. J. dėl tėvystės ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Z. M., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Z. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus.

ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad Č. B. yra G. M. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatyti Č. B. ir G. M. J. bendravimo tvarką. Teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2018-12-07 negalėjo niekur įsidarbinti, nes tą draudžia mokymosi sutartis, jai pasibaigus – jis galės oficialiai įsidarbinti ir gauti pajamų iš darbo santykių. Kol nedirba, dukros išlaikymui gali skirti iki 100 Eur, vėliau, kai pradės dirbti, vaiko išlaikymui galės skirti apie 200 Eur. Turi 4500 Eur skolą valstybei, antstoliams, nori sąžiningai uždirbtus pinigus panaudoti ir skoloms dengti, ir dukrai išlaikyti. Greta yra vienintelis jo nepilnametis vaikas. Neįgalumo neturi.

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė; teismo posėdyje nedalyvavo.

3. Tretysis asmuo Z. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė atskirti Č. B. nuo dukters G. M. J., palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15716-726/2017 nustatytą nuolatinę globą G. M. J. ir jos nuolatine globėja palikti Z. M., G. M. J. gyvenamąją vietą palikti globėjos Z. M. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš Č. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją Z. M.. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, šiuo metu tai sudaro 400 Eur, todėl adekvati išlaikymo suma būtų 200 Eur. Teismo posėdyje paaiškino, kad mergaitė specialių poreikių neturi, per mėnesį už darželį mokami 55 Eur, po 25 Eur kainuoja šokių ir anglų kalbos būreliai, mergaitė serga labai retai. Jos pajamos yra 505 Eur pensija, 152 Eur už vaiko globą, 30 Eur vaiko pinigai, 80 Eur alimentai iš vaiko motinos, 72 Eur moka Vaikų išlaikymo fondas.

4. Išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdyje nurodė, jog prašomas išlaikymo dydis yra minimalus, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-13 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus patenkinti pilnai: nustatyti, kad ieškovas Č. B., yra G. M. J. tėvas, o G. M. J. yra Č. B. dukra; įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo įrašą; atskirti G. M. J. nuo tėvo Č. B. paliekant mergaitės nuolatine globėja įsiteisėjusiu 2017-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu paskirtą Z. M.; priteisti iš atsakovo Č. B. nepilnametės dukters G. M. J., išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-07-17) iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės G. M. J., išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jos nuolatinei globėjai Z. M.; nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas su dukra bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto ieškovas ir mergaitės globėja susitaria ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). Už specialisto mokamas paslaugas apmoka ieškovas ir vaiko globėja lygiomis dalimis. Tokia bendravimo tvarka yra nustatoma pereinamajam laikotarpiui iki ieškovas ir vaiko globėja sutars, kad šeimos psichologo/psichoterapeuto dalyvavimas nėra būtinas. Po pereinamojo laikotarpio teismas nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametę dukrą, kuri neturi specialių poreikių. Ieškovas yra darbingas, tačiau dėl profesinio mokymo sutarties laikinai šiuo metu oficialiai niekur nedirba, nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį, bei į tai, kad ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo, jo nedarbingumas yra laikinas, greitu laiku, pasibaigus ieškovo mokymams, jis galės susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, taip pat vadovaudamasis teismų praktika teismas iš ieškovo nepilnamečio vaiko G. M. J. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-07-17, iki vaiko pilnametystės priteisė 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.201 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išlaikymą priteisti nuo 2018-11-13 bei sumažinti išlaidymo dydį iki 100 Eur mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinkama su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio ir laiko, nuo kada priteista išlaikymo suma. Apeliantas neginčija pareigos išlaikyti vaiką. Pažymėjo, kad iš atsakovės teismo sprendimu buvo priteista išlaikymui po 80 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliantas nurodė, kad neturi galimybės dėl savo turtinės padėties teikti vaikui 200 Eur išlaikymą. Apeliantas nurodė, kad mokosi ir neturi galimybės dirbti. Kadangi buvo priverstas įrodinėti tėvystę teismine tvarka, būtų teisinga išlaikymą priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2018-11-13.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Z. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

13. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio (šiuo atveju apeliantas neginčija nei pareigos išlaikyti vaiką, nei vaiko būtiniems poreikiams tenkinti teismų praktikoje pripažįstamos sumos, tačiau, teigia, jog dėl savo turtinės padėties negali teikti 200 Eur teismo nustatyto dydžio išlaikymo) bei dėl išlaikymo priteisimo momento, atsižvelgus į tai, kad ieškovo tėvystė buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu.

14. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas sprendžiamas atsižvelgus išimtinai į vaiko teises ir jo prioritetinius interesus gauti išlaikymą. Taigi, apelianto argumentas, jog iš vaiko motinos 2017-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. e2-15716-726/2017 buvo priteistas 80 Eur dydžio išlaikymas, nereiškia, jog šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl ieškovo prievolės išlaikyti vaiką dydžio, vaiko būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga mažesnė suma, nei teismų praktikoje pripažįstama minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Be to, kaip matyti iš 2017-05-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y. į tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, kad jai nustatytas ribotas darbingumas. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantas to neginčija, jog ieškovas yra darbingas; esminių sveikatos problemų, turinčių įtakos galimybei dirbti ir uždirbti pajamas, byloje nenustatyta. Dėl išdėstyto bei atsižvelgus į tai, kad iš ieškovo priteista išlaikymo suma neviršija ½ minimalios mėnesinės algos dydžio, apelianto argumentai dėl iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovui tenkančią mokėti išlaikymo sumą.

15. Trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas – J. J. darbingumo lygio pažyma – nėra susijęs su nagrinėjamo ginčo dalyku. Kaip buvo minėta, šios aplinkybės buvo vertinamos kitoje civilinėje byloje, todėl trečiojo asmens pateiktą rašytinį rodymą priimti atsisakoma (CPK 180 str.).

16. Apelianto argumentai, kad jis mokosi ir neturi galimybės dirbti, atmestini kaip nepagrįsti bei prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmiausiai, ieškovas neįrodė, kad, būdamas darbingu, jis, ne dėl savo pasirinkto elgesio ar kitų subjektyvių aplinkybių, bet dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, negalėjo ir negali pagerinti savo turtinės padėties, uždirbti didesnes pajamas. Be to, iš 2018-10-26 pažymos apie dalyvavimą parama mokymuisi priemonėje matyti, kad ieškovas dalyvauja profesiniuose mokymuose ir nuo 2018 rugpjūčio 27 d. iki 2018 gruodžio 7 d. gauna stipendiją bei jam apmoka kelionės išlaidas. Taigi, mokymosi laikotarpis yra trumpalaikis, todėl kitu laiku ieškovas turėjo galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas pripažino, jog tam tikrais laikotarpiais faktiškai dirbo Lietuvoje ir užsienyje. Taigi, vien gaunama stipendija terminuoto mokymosi laikotarpiu metu neatspindi realios ieškovo turtinės padėties. Vadovaudamasis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesivadovauti suformuota teismų praktika, neatsižvelgti į minimalios algos dydžio kriterijų ir priteisti iš ieškovo būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ne 200 Eur, o 100 Eur išlaikymą.

17. Vaiko ir tėvo tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su jais susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., LR CK 3.137 str. ). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę, priėmimo data.

18. Kadangi tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 3 dalis), apelianto teiginys, jog šiuo atveju išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas. Vertinant tai, kad vaiko teisės gauti išlaikymą buvo pažeistos jau ieškinio pateikimo metu (apeliantas neginčija fakto, kad vaikas išlaikymo negavo, o ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai šio fakto nepaneigia ir vaiko teisei gauti išlaikymą įtakos neturi), pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo priteisimo momentą nustatė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

20. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei šioje byloje, išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaAndrius IgnotasRūta Veniulytė-Jankūnienė