Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. lapkričio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2016 m. gegužės 9 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. buvo 4 mėnesiai 27 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi Komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtintas.

5. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas per daug kritiškai vertino ankstesnius teistumus, režimo reikalavimų pažeidimus bei drausmines nuobaudas, tai yra teismas išskirtinai priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusiomis ir jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos teismo ar drausmės komisijos priimant nuosprendžius ar skiriant (neskiriant) nuobaudas. Anot nuteistojo, teismas jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes vertino pakartotinai. Taip pat skunde nuteistasis teigia, kad teismo teiginiai apie tai, kad jo finansiniai sunkumai jam išėjus į laisvę vis dar gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui yra neteisingi ir nepagrįsti, kadangi į bylą į pristatyta pažyma, kad išėjęs į laisvę dirbs „N.“, kur yra mokamas oficialus pastovus atlyginimas. Be to, nuteistasis tvirtina, kad santuokos nutraukimas su neištikima žmona negali įtakoti teismo sprendimo, nes komisijos nutarime nurodoma, kad gyventi jis grįžta pas tėvus, su kuriais palaiko glaudžius socialinius ryšius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad lygtinis paleidimas nuteistojo M. S. atžvilgiu netaikytas akcentuojant iš esmės jo ankstesnius teistumus, baustumus pataisos įstaigoje, finansinį nestabilumą bei tai, kad M. S. yra pateikęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad nuteistajam negali būti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste konstatuotina, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo šiuo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai yra toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

9. Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – sudaro 53 balus, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 35 balus, dinaminiai – 18 balų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, ar asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama pagal jo elgesio pataisos įstaigoje korekciją. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tai patvirtina. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra pakankamai akivaizdi M. S. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi ankstesnio vertinimu metu rizika buvo 59 balai, tai yra, lyginant su ankstesniu vertinimu, sumažėjo net 6 balais. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus pažeidė režimo reikalavimus, iš kurių 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau matyti, kad pažeidimai nėra sunkūs, be to, šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, taip pat yra skatintas 3 kartus. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas vertino ir M. S. ankstesnius teistumus, darydamas išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė, vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju tai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistajam 2019 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys (apsauginiai) veiksniai, kurie, teismo vertinimu, atsveria ankstesnius teistumus ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga ir užtikrinti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo tikslų įgyvendinimą.

10. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos medžiagos, po to, kai Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismai minėto komisijos nutarimo nepatvirtino, nuteistajam buvo pateiktos rekomendacijos dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus ir tęsti darbą pataisos įstaigoje iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš Komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos matyti, kad nuteistasis M. S. pagal galimybes vykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas – atliko gerbūvio darbus, dirba pataisos įstaigoje, o nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose tik dėl to, kad neturėjo galimybės, nes dirba be sargybos. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad M. S. pataisos namuose dalyvavo elgesio pataisos programose, 2016 metais įgijo duonos gamintojo profesinę kvalifikaciją, nuo 2016 m. lapkričio 11 d. dirbo įstaigos valgykloje – virtuvės darbininku, nuo 2019 m. sausio 2 d. suteikta teisė dirbti be sargybos ir dirbo Kalėjimų departamento mokymo centre pagalbiniu darbininku, nuo 2019 m. gegužės 10 d. dirba ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku, taip pat geranoriškai atliko nemokamus gerbūvio darbus. Be to, į bylą yra pateikta UAB „N.“ pažyma apie tai, kad M. S. bus priimtas į darbą jų įmonėje ir turės legalias pajamas pragyvenimui. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo pakankamai aukštą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio M. S. nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, šių duomenų visuma parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, jog nuteistasis dar nėra padengęs visų įsiskolinimų. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad gaunamas atlygis nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo, kad oficialiai gaunamo atlyginimo jam neužtekdavo asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau pažymėtina, kad duomenų, jog M. S. anksčiau būtų oficialiai dirbęs ir gavęs oficialų atlyginimą byloje nėra, todėl remiantis šia aplinkybe tvirtinti, jog nuteistasis, siekdamas patenkinti asmeninius poreikius ir gauti pinigų, vėl darys naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 1572,14 €, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 520,91 €, taigi skola nėra tokia didelė, kad finansiniai įsiskolinimai galėtų turėti reikšmingos įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Manytina, kad šiuo atveju M. S. teigiamos nuostatos į darbą visgi veiks kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo.

11. Vertinant nuteistojo M. S. riziką pakartotinai nusikalsti ir galimybę taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, mąstymą, elgesį ir nuostatas apibūdinančias aplinkybes. Kaip pažymėta M. S. socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dabartiniu metu nepriklausomas nuo kriminalinių kompanionų bei kitų neigiamos įtakos, bausmės atlikimo metu konfliktinėse situacijose nepastebėtas, geba ieškoti kompromiso, rodo pastangas atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės, savivaizdis adekvatus, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs, turi realius ilgalaikius tikslus, žino, kaip jų pasiekti, socialines situacijas vertina teisingai, apskritai pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, diskriminacinių nuostatų nestebima, sutinka su priežiūra, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, už savo nusikalstamą veiką prisiima atsakomybę bei pripažįsta individualios laisvės ribas. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nors ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau rodo nuteistojo elgesio korekciją ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis M. S. palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja telefonu, lankomas pasimatymų metu, lygtinio paleidimo atveju turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais dėl santuokos nutraukimo. Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį pateiktame skunde, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų gyventi ne pas žmoną, o pas tėvus. Be to, santuokos nutraukimą inicijuoja pats nuteistasis. Ta apylinkės teismo nurodoma aplinkybė, kad nuteistojo šeima buvo ir jam darant ankstesnes nusikalstamas veikas, tačiau tai neatgrasė jo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, negali paneigti to, kad glaudūs santykiai su šeima (su tėvais) visgi yra apsauginis galimo pakartotinio nusikalstamumo veiksnys.

12. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga – visi pritarė lygtinio paleidimo taikymui. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistajam M. S. liko atlikti labai nedidelę bausmės dalį. Kita vertus, pažymėtina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas, nustatant tam tikrus elgesio apribojimus nuteistajam. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, kurie ne tik kontroliuoja paskirtų įpareigojimų laikymąsi, tačiau ir taiko įvairias socialinės reabilitacijos priemones, padedančias lygtinai paleistam asmeniui palaipsniui integruotis į visuomenę ir tapti socialiai atsakingu žmogumi. Be to, pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Lygtinai paleidus M. S. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S., naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nuteistajam siūlomi skirti įpareigojimai yra pakankami, kad nuteistasis ir toliau jaustų jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. tvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktais, iki 2019 m. lapkričio 9 d. nustatyti nuteistajam šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.