- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1163-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12500-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- J. Č.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. Č. dėl nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės J. Č. 3 273,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 58,39 Eur delspinigių, 210,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) kompensaciją, 181,58 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-31 šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau atsakovė tinkamai savo pareigų nevykdė ir nemokėjo nuomos mokesčio. Už laikotarpį nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo, įskaitant depozitą, ir nesant jokių nuomos mokesčio mažinimo sąlygų, atsakovė turėjo sumokėti 9 035,00 Eur nuomos mokesčio, tačiau ji sumokėjo tik 6 592,50 Eur ir liko skolinga 2 442,50 Eur. Atsakovės skola yra mažintina 64,00 Eur suma, be to, po ieškinio pateikimo, atsakovė dalį 1 997,40 Eur nuomos mokesčio sumokėjo, bet liko skolinga 695,00 Eur už laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2016-04-15 bei 83,28 Eur už komunalinius mokesčius, tokiu būdu atsakovės skola sudaro 1 159,38 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-09-15 atsakovė turėjo sumokėti 4 170,00 Eur, bet sumokėjo 695,00 Eur už 2015 m. balandį, o 2015-05-25 – 666,00 Eur, t. y. atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 809,00 Eur, o atėmus 695,00 Eur užstato sumą, bendra atsakovės įsiskolinimo suma sudaro 2 114,00 Eur. Ieškovo paskaičiavimu atsakovė iš viso jam yra skolinga 3 273,38 Eur numos mokesčio (1 159,38 Eur + 2 144,00 Eur), o delspinigiai sudaro 58,39 Eur. Nuomos sutarties 4.2. punktu atsakovė įpareigojo kompensuoti ieškovui 15 procentų pajamų mokesčio, kas pagal pajamų deklaraciją už 2015 m. sudaro 929,00 Eur. 2016-08-31 atsakovė sumokėjo 719,00 Eur, tačiau liko skolinga 210,00 Eur. Priimant iš atsakovės nuomojamas patalpas, ieškovas nerado klozeto dangčio 34,46 Eur vertės, vonios rankšluosčių džiovintuvo (gyvatuko) 95,28 Eur vertės, taip pat vonios durys buvo apgriaužtos laikomo ieškovės šuns, kurių vertė yra 51,84 Eur, t. y. viso atsakovė padarė ieškovui 181,58 Eur žalos. Bendra prašoma priteisti suma yra 3 723,35 Eur (3 273,38 Eur nuomos mokesčio, 58,39 Eur delspinigių, 210,00 Eur GPM kompensacijos ir 181,58 Eur žalos atlyginimo). Šalys sutarties 4.1.1 punktu susitarė, kad tuo atveju jeigu nuomojamose patalpose yra televizorius, skalbimo mašina, indaplovė ir virtuvės spintelės su gartraukiu, nuomos mokestis yra lygus 695,00 Eur, o 4.1.2 punkte numatyta, kad nesant bent vienam iš aukščiau nurodytų prietaisų nuomos kaina mažinama 29,00 Eur suma. Priėmimo-perdavimo akte numatyta, kad nuomojamose patalpose yra indaplovė, televizorius, skalbimo mašina ir 2 pakabinamos lentynos. Atsakovės pageidavimu, vietoj virtuvės spintelių buvo įrengtos 2 pakabinamos lentynos, tačiau atsakovė dėl neva neįrengtų virtuvės spintelių pareiškė pretenzijas tik praėjus 9 mėnesiams nuo nuomos termino pradžios. Atsakovė taip pat ne kartą reiškė pretenzijas dėl neveikiančio šaldytuvo, dėl pristatyto pakaitinio šaldytuvo, reikalaudama mažinti nuomos mokestį 29,00 Eur bei kompensuoti patirtas išlaidas dėl sugedusių maisto produktų, nors šaldytuvas į sąrašą daiktų, dėl kurių gali būti mažinamas nuomos mokestis, įtrauktas nebuvo. Atsakovė taip pat reikalavo nuomos kainą mažinti dėl sulūžusių balkono durų, šildymo katilo gedimo bei neveikiančio dušo, tačiau ieškovas su pretenzijomis nesutiko ir nurodė, kad sutarties 4.11 punktas numato galimybę mažinti nuomos kainą tik nutrūkus komunalinių paslaugų teikimui, o atsakovės nurodyti atvejai nėra laikytini pagrindu mažinti nuomos kainą. Pati atsakovė tyčia neįjungdavo šildymo katilo, neužtikrino tinkamos vandens cirkuliacijos, dėl ko užšalo kaminas ir vamzdžiai. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį vandens tiekimas į nuomojamas patalpas buvo sustabdytas (nutrūkęs) tik vieną kartą ir tik dėl to, kad pati atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovė J. Č. pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriais iš dalies su ieškiniu sutiko bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nuomojamose patalpose gyveno su mažamete dukra, todėl jai buvo svarbu, kad patalpos būtų įrengtos tinkamai. Kadangi sudarant sutartį, patalpos nebuvo įrengtos, šalys sutarties 4.1, 4.11 punktuose susitarė dėl nuomos mokesčio mažinimo atvejų ir taisyklių, todėl atsakovė už laikotarpį nuo 2015-04-16 iki 2016-04-16 išskaičiavo 1 129,87 Eur sumą. Išskaičiuotą sumą sudaro: laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2016-04-16 neįrengtos virtuvės spintelės – 348,00 Eur suma (12 mėnesių x po 29,00 Eur); 2015-08-22 ir 2015-08-26 dienomis neveikė šaldytuvas ir abu gedimai truko ilgiau nei parą – 173,75 Eur suma (695,00 Eur/4); laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2015-10-28 buvo sulūžusios balkono durys, o ieškovas savalaikiai neužtikrino remonto ir prašymus suremontuoti ignoravo iki 2015-10-21 – 121,62 Eur suma (695,00 Eur/4 x 70 procentų); nuo 2016-01-04 iki 2016-01-07 buvo fiksuoti 3 komunalinių paslaugų tiekimo nutrūkimo atvejai, iš kurių 2 truko ilgiau nei parą, tuo pačiu laikotarpiu vonios kambaryje nebuvo vandens, todėl atsakovė iškaitė 486,50 Eur sumą (695,00 Eur x 70 procentų). Atsakovė tinkamai eksploatavo šildymo sistemą, katilą apžiūrėjęs meistras informavo, kad katilo gedimo priežastis yra užšalęs kaminas ir dėl netinkamo nuolydžio kampo atgal į šildymo katilą tekantis kondensatas. Vanduo duše taip pat buvo dingęs dėl ieškovo kaltės, nes dušo vamzdžiai sumontuoti laukinėje sienoje užšalo. Dėl žalos dydžio atsakovė nesutiko, nes ieškovas daiktus įgijo savo nuožiūra, be to, nėra duomenų, kad jis už šias prekes būtų sumokėjęs. Pažymėjo, kad sulūžus klozeto dangčiui, ji analogišką įsigijo ir jis liko nuomojamose patalpose; elektrinio gyvatuko bute nebuvo, todėl atsakovė atsivežė savo, o pasibaigus nuomos sutarčiai, jį išsivežė. Atsakovė taip pat buvo įsigijusi šunį, tačiau kaimynams, o po to ir ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas dėl jo laikymo, ji pirko už 80,00 Eur šuns antkaklį nuo lojimo, vėliau šunį laikė pas specializuotus asmenis ir ši paslauga kainavo 1 000,00 Eur, todėl 1 080,00 Eur suma taip pat turi būti mažinama nuomos mokesčio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. Č. ieškovo A. M. naudai 3 273,38 Eur numos mokesčio, 58,39 Eur delspinigių, 210 Eur GPM kompensacijos, 86,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 82 Eur žyminio mokesčio bei 950,00 Eur atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 3,66 Eur pašto išlaidų. Dėl virtuvės spintelių. Teismas nustatė, kad ginčo dėl to, kad nuomojamų patalpų virtuvėje nebuvo virtuvės spintelių, nėra, o atsakovė 2015-03-31 elektroniniu laišku ieškovui reiškė pretenzijas dėl jų nebuvimo. 2015-05-17 šalys pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriame atsakovė nurodė, kad pretenzijų dėl priduoto buto ir turto neturi, todėl teismas atsižvelgė į šį aktą bei į atsakovės elgesį po šio akto pasirašymo – pretenziją dėl virtuvės spintelių atsakovė pareiškė tik 2015-11-16, po 6 mėnesių kilus tarp šalių konfliktinei situacijai, t. y. atsakovė pasinaudojo aplinkybe, kad tinkamai neužfiksavus sutarties pakeitimų dėl virtuvės baldų, nuomos mokestis turėtų būti mažintinas 493,00 Eur suma, tačiau teismas su tuo nesutiko ir šia suma nuomos mokesčio skolos dydžio nemažino.Dėl šaldytuvo neveikimo. Šaldytuvas yra elektrinis prietaisas, todėl už jo tinkamą veikimą ieškovas yra atsakingas ir atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo sugedusį šaldytuvą nedelsiant suremontuoti, pakeisti pakaitiniu ar atlikti panašius veiksmus, tačiau sutarties 4.11 punktas numato atsakovės teisę mažinti numos mokestį ne už elektros prietaisų neveikimą, o už komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimą, ko nagrinėjamu atveju nekonstatuota, todėl nuomos mokesčio 173,75 Eur suma teismas nemažino.Dėl sulūžusių balkono durų. Sutarties 4.11 p. numato atsakovės teisę mažinti 30 procentų nuomos mokestį už komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimą, jei tai tęsiasi daugiau nei savaitė, 1 parą arba gedimai kartojasi 2 kartus į mėnesį. Sulūžusios balkono durys nesusijusios su komunalinių paslaugų tiekimu, todėl teismas nuomos mokesčio 121,62 Eur suma nemažino.Dėl neveikusios šildymo sistemos, užšalusio vandens vamzdžio. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodyta, jog šildymo katilas neveikė dėl ieškovo priimtų ir įgyvendintų statybos sprendimų, užšalusio ir neprižiūrėto kamino bei dėl suformuoto vamzdžio iš šildymo katilo nuolydžio kampo. Teismo vertinimu, UAB „Vilpra“ meistro nuomone šiuo klausimu negali būti laikoma patikima. Bylos duomenimis nustatyta, kad šildymo katilas buvo garantinis. Ieškovas 2016-01-05 iškvietė UAB „Vilpra“ meistrą, reaguodamas į 2016-01-04 atsakovės pranešimą dėl šildymo katilo gedimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2016-01-05 buvo atvykęs UAB „Vilpra“ meistras, kuris atlikęs apžiūrą nustatė, kad katilo veikla sutriko dėl užšalusio kondensato, degimo produktus šalinančioje angoje (dūmtraukyje). Kondensato užšalimo priežastis galėjo būti stipriai neigiama oro temperatūra lauke. Taigi, ieškovas į 2016-01-04 atsakovės pranešimą reagavo tinkamai, jau kitą dieną iškvietė šildymo katilą aptarnaujančios organizacijos meistrą, kuris atsakovės argumentų dėl šildymo katilo gedimo nepatvirtino. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė netinkamai eksploatavo šildymo katilą, jį išjungdavo lauke esant stipriai neigiamai temperatūrai, todėl kondensatas, vanduo vonioje užšaldavo, tokiu būdu dėl garantinio šildymo katilo neveikimo, vandens užšalimo nėra ieškovo kaltės. Dėl šios priežasties nuomos mokesčio 486,50 Eur suma teismas nemažino.Dėl šuns. Teismas nesutiko su atsakovės motyvais, susijusiais su jos patirtais nuostoliais dėl negalėjimo laikyti šuns. Sutarties 4.13 punktas leido nuomojamoje patalpoje laikyti naminius gyvūnus, o ieškovo pretenzijos dėl šuns tinkamos priežiūros nedaro sutarties 4.13 punkto negaliojančiu. Teismas laikė, kad ieškovas neturi prievolės mokėti atsakovei 80,00 Eur išlaidų už šuns antkaklį nuo lojimo, nes šios išlaidos būtinos užtikrinant nuomojamuose patalpose ramybę nesant atsakovės namuose, kad šuo nelotų, kita vertus, tai yra išlaidos, susijusios su gyvūno tinkamu laikymu. Ieškovas taip pat neturi prievolės padengti atsakovei 1 000,00 Eur šuns laikymo išlaidų, nes šių išlaidų būtinumas bei dydis su ieškovu derintas nebuvo.Dėl GPM kompensacijos. Sutarties 4.2. punktas įpareigoja atsakovę kompensuoti ieškovui 15 procentų pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo nuomotojo gautų nuomos mokesčio pajamų, kai nuomotojas (ieškovas) pateikia duomenis VMI ir tokį mokestį sumoka VMI. Iš atsakovės procesinių dokumentų bei atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė nebuvo atsisakiusi tokios kompensacijos mokėti ir 2016-08-31 sumokėjo 719,90 Eur GPM. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad atsakovė turi kompensuoti ieškovui papildomai 210,00 Eur GPM, nes už 2015 m. ieškovo mokėtina GPM suma deklaruota ir sumokėta 929,00 Eur.Dėl žalos atlyginimo. 2016-09-15 ieškovas bei atsakovės įgaliotas atstovas sudarė apžiūros aktą, perduodant butą, kuriame užfiksavo, jog nėra klozeto dangčio (pakeistas senu, beverčiu), elektrinio rankšluosčio-gyvatuko, sugadintos vonios kambario durys (teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad apgraužtos šuns). Pasak atsakovės, elektrinio gyvatuko nuomojamame bute nebuvo, atsakovė jį atsivežė savo, o pasibaigus nuomos sutarčiai, jį išsivežė. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. S.. Priėmimo-perdavimo akte taip pat nebuvo nurodytas vonios elektrinis šildytuvas (gyvatukas), ką patvirtina šalių 2016-08-21 - 2016-08-24 elektroninis susirašinėjimas. Teismas laikė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog elektrinis rankšluostis (gyvatukas) vonios kambaryje buvo, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 95,28 Eur atmetė kaip neįrodytą, kitoje dalyje dėl klozeto dangčio ir durų kainos tenkino, priteisė 86,30 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad nėra duomenų, kad ieškovas už šias prekes yra sumokėjęs, tačiau byloje yra įrodymai, kiek panašios/analogiškos prekės kainuoja, t. y. daiktų savininkas turi pats spręsti ar remontuoti patalpas ar palikti taip, kaip yra, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimą dalyje dėl nuomos mokesčio dydžio panaikinti ir minėtą dalį sumažinti 879,22 Eur suma; sprendimą dalyje dėl nuomos mokesčio mažinimo (dėl virtuvės spintelių, šildymo katilo sutrikimų, šuns padarytos žalos, GPM mokesčio kompensavimo) panaikinti ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai paskaičiavo nuomos mokesčio dydį, t. y. padarė aritmetinių klaidų, todėl maksimalus patikslinto ieškinio reikalavimas galėjo būti tik 2 394,66 Eur (12 760,11 Eur – 10 365,45 Eur), o ne 3 273,88 Eur, kuriuos sprendimu priteisė teismas. Sprendime esanti aritmetinė klaida atsirado dėl to, kad teismas ieškovui priteisė užstatą du kartus, taip pat permokos už komunalinius patarnavimus neįskaitė kaip nuomos mokesčio įmokos dalies.Apeliantė nesutiko, kad nebūtų virtuvės spintelių, o priėmimo-perdavimo aktą pasirašė ta apimtimi, kuri susijusi su nuomojamų patalpų stoviu ir ten esančių daiktų stoviu, t. y. kadangi virtuvės spintelės įrengtos nebuvo, todėl jų priėmimo-perdavimo aktas neapėmė. Tai, kad akte nurodyta, jog apeliantė neturi pretenzijų, reiškia, kad ji neturi pretenzijų dėl akte nurodytų daiktų ir jų aprašymų. Apeliantė nuolat reiškė pretenzijas ieškovui dėl nepristatytų spintelių.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog šildymo katilas neveikė dėl neteisingų inžinerinių sprendimų. Byloje yra duomenys, kad UAB „Vilpra“ meistras, liudytojas A. S., pati apeliantė ne kartą iš katilo išiminėjo sustingusį kondensatą. UAB „Vilpra“ meistras taip pat nurodė, jog galima šildymo katilo netinkamo funkcionavimo priežastis yra tai, jog degimo produktus šalinančioje angoje (dūmtraukyje) susikaupė kondensatas ir užšalo. Vien tik tai, kad pats šildymo katilas kaip vienetas nebuvo sugedęs mechaniškai, nereiškia, kad pagal sutarties 4.11 punktą tai netraktuotina sutarties pažeidimu. Apeliantė tinkamai eksploatavo šildymo sistemą.2016-01-05 nuomojamų patalpų vonios kambaryje duše dingo vanduo. Apeliantė nedelsdama apie tai informavo ieškovą ir paprašė išspręsti susidariusią problemą. Vanduo duše dingo dėl to, kad dušo vamzdžiai sumontuoti laukinėje sienoje, o lauko temperatūra naktimis nukrisdavo iki ‑ 20 laipsnių. Ieškovas pats taisė dušo vamzdžius ir neprieštaravo toms aplinkybėms, jog vanduo vamzdžiuose yra užšalęs. Teismas neaptarė šio argumento.Nors sutarties 4.13 punkte nurodyta, kad nuomojamoje patalpoje leidžiama laikyti naminius gyvūnus, tačiau tiek ieškovas, tiek ir apeliantės kaimynai nuolat reiškė pretenzijas dėl laikomo šuns, todėl apeliantė kreipėsi į asmenį, besispecializuojantį naminių gyvūnų priežiūros paslaugų teikime ir už šuns priežiūrą už tris mėnesius sumokėjo 1 000,00 Eur sumą.Ieškovas deklaravo daugiau pajamų, nei realiai gavo iš apeliantės per 2015 m., todėl apeliantė neprivalo padengti ieškovo pajamų, kurias jis gavo neaišku iš kokios veiklos.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai Sutartį aiškino išimtinai ieškovo naudai. Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 spendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš viso per visą sutarties galiojimo laiką atsakovė sumokėjo nuomos mokesčio 8 477,62 Eur (6 592,50 + 1 885,12 Eur). Vadinasi, nuomos mokesčio skola sudarė 3 273,38 Eur (11 815 Eur - 8 4 77,62 Eur – 64,00 Eur).Priėmimo-perdavimo akte, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, 9 punkte numatyta, jog nuomojamose patalpose yra pakabinamos 2 lentynos be defektų. Nors nėra nurodyta, kad šios lentynos yra pakabintos virtuvėje, tačiau iš šalių elektroninio susirašinėjimo yra aišku, kad jos yra virtuvėje. Atsakovė akte savo ranka įrašė, kad dėl priduoto buto ir turto pretenzijų nebeturi.Ieškovė melagingai nurodė, kad nuo pat nuomos santykių pradžios išskaičiuodavo po 29,00 Eur už spinteles. Pateikti mokėjimų pavedimai patvirtina, kad iki pat 2015 m. pabaigos, kol nekilo konfliktinė situacija, atsakovė mokėdavo nustatyto dydžio 695,00 Eur dydžio nuomos mokestį. Tik 2015-09-16 buvo pervesta 666,00 Eur suma, motyvuojant, kad sugedo šaldytuvas.UAB ,,Vilpra“ specialistai nenustatė jokio katilo gedimo ir nurodė, kad siekiant išvengti panašių nesklandumų, rekomenduojama vadovautis katilo gamintojo rekomendacijomis – šaltuoju metų laiku katilas visada turėtu būti įjungtas į elektros tinklą. Atsakovė pripažino, kad ji išjungdavo katilą nakčiai, nors sutarties 8.3 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga užtikrinti šildymo, vandentiekio ir kitų sistemų saugumą bei teisingą eksploatavimą, atitinkantį jų gamintojo ar galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovė šių savo įsipareigojimų nevykdė.Ieškovas nedraudė atsakovei namuose laikyti šunį. Kaimynai reiškė jai pretenzijas dėl to, kad šuo garsiai loja, taip pat, kad išvestas pavedžioti gamtinius reiklaus atlieka namo kieme.Pagal sutarties 4.2 punktą atsakovei pareiga kompensuoti sumokėtą GPM kyla tuomet, kai pateikiamas GPM sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, todėl teismui priteisus nuomos mokesčio įsiskolinimą, atsakovė turi pareigą kompensuoti GPM.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo jai siųstus elektroninius laiškus, kuriuose konkrečiai nurodytus komunalinių paslaugų sumos ir kurie, pasak apeliantės, pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą, skaičiuojant nuomos mokesčio dydį. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Visos faktinės aplinkybės, susijusios su nuomos mokesčio suma, turėjo būti įrodinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl tokių naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų vertintinas kaip prieštaraujantis CPK 314 straipsnyje nustatytam ribojimui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Priešinga situacija lemtų poreikį ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet išnagrinėti bylą iš naujo. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija apeliantės naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su apeliante 2015-03-31 sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančių ieškovui, nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išsinuomojo 113 kv. m. gyvenamąsias patalpas kartu su baldais, buitine bei sanitarine įranga ir visais kitais patalpose esančiais įrengimais, prietaisais ir turtu, nurodytu perdavimo-priėmimo akte, laikotarpiui nuo 2015-04-16 iki 2016-09-15 (sutarties 1.1., 1.2., 3.1. punktai). Sutarties 4.1.1 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju jeigu nuomojamose patalpose yra elektros prietaisai ir spintelės, televizorius, skalbimo mašina, indaplovė ir virtuvės spintelės su gartraukiu, nuomos mokestis yra lygus 695,00 Eur per mėnesį. Jei patalpoje nėra kažkurio ar visų 4.1.1 nurodytų priklausinių (viso 4 (keturi) elektros prietaisai ir spintelės, televizorius, skalbimo mašina, indaplovė ir virtuvės spintelės su gartraukiu)), tuomet už kiekvieną jų nuo nuomos mokesčio nuskaitoma po 29,00 Eur ir einamąjį mėnesį nemokama; nuomininkui įrengus vieną ar visus 4.1.1. punkte išvardintus elektros prietaisus, nuomos mokestis atitinkamai atstatomas (sutarties 4.1.2. punktas).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime priteisdamas ieškovo naudai 3 273,38 Eur nuomos mokesčio, padarė aritmetinę klaidą, kuri atsirado, nes teismas ieškovui priteisė užstatą du kartus, taip pat permokos už komunalines paslaugas neįskaitė kaip nuomos mokesčio įmokos dalies, t. y. maksimalus patikslinto ieškinio reikalavimas galėjo būti tik 2 394,66 Eur, o ne 3 273,88 Eur. Byloje ginčo dėl to, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2015-04-16 iki 2016-09-15 (17 mėnesių) apeliantė turėjo sumokėti ieškovui 11 815,00 Eur nuomos mokesčio, o minėta suma mažintina 64,00 Eur suma ((11 751,00 Eur (11 815,00 Eur – 64,00 Eur)) bei, kad atsakovė sumokėjo ieškovui sutarties sudarymo dieną 695,00 Eur užstatą (depozitą), nėra. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo 6 592,50 Eur nuomos mokesčio, o po ieškinio – 1 885,12 Eur nuomos mokesčio sumą, t. y. viso per visą sutarties galiojimo laiką atsakovė sumokėjo 8 477,62 Eur (6 592,50 Eur + 1 885,12 Eur) nuomos mokesčio. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skola už patalpų nuomą sudaro 3 273,38 Eur (11 815 Eur - 8 477,62 Eur – 64,00 Eur), o atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aritmetinės klaidos atmeta. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji niekada nesutiko, jog vietoj virtuvės spintelių būtų pakabintos lentynos bei nuolat dėl to reiškė pretenzijas. Šalys sutarties 4.1.2. punktu susitarė, kad jei patalpoje nėra kažkurio ar visų 4.1.1 punkte nurodytų priklausinių (viso 4 (keturi) elektros prietaisai ir spintelės, televizorius, skalbimo mašina, indaplovė ir virtuvės spintelės su gartraukiu)), tuomet už kiekvieną jų nuo nuomos mokesčio nuskaitoma po 29,00 Eur ir einamąjį mėnesį nemokama; nuomininkui įrengus vieną ar visus 4.1.1. punkte išvardintus elektros prietaisus, nuomos mokestis atitinkamai atstatomas. Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad pati atsakovė 2015-03-31 elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad dėl virtuvės baldų ieškovas blogiausiu atveju gali pastatyti komodą iš dukros kambario bei virš jos pakabinti dvi lentynas, nors pažymėjo, kad be virtuvės baldų prie sienos mažins nuomos kainą po 29,00 Eur. Tačiau byloje esantis 2015-05-17 priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovas nuomininkei, be kitų baldų ir daiktų, perdavė virtuvės stalą-barą su įmontuota orkaite ir kaitlente, kriauklę, itališką kraną, akmens mase dengtą stalviršį, pakabinamas dvi lentynas, o atsakovė savo ruožtu patvirtino, kad dėl priduoto buto ir turto pretenzijų nebeturi. Nors apeliantė nurodo, kad ji pretenzijų neturėjo tik dėl akte nurodytų daiktų ir jų aprašymų, o pretenzijas dėl nepastatytų spintelių nuolat reiškė ieškovui ir toliau, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, kad tarp šalių vykus aktyviam bendravimui, apeliantė tik 2015-11-16, t. y. praėjus 8 mėnesiams po sutarties sudarymo bei 6 mėnesiams nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei kilus tarp šalių konfliktinei situacijai, pareiškė pretenzijas ieškovui dėl nepakabintų spintelių, o iki to laiko po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo jokių pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta bei įvertinusi šalių tarpusavio bendravimą, 2015-05-17 priėmimo-perdavimo akto turinį ir pretenzijų dėl nepastatytų spintelių pareiškimo momentą, daro išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. punktus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nėra pagrindo nuomos mokesčio skolos mažinti 493,00 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusius su šildymo katilo neveikimo bei vandens vonios kambaryje nebuvimo priežastimis, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra įrodyta, kad šildymo katilas neveikė dėl ieškovo priimtų ir įgyvendintų statybos sprendimų, užšalusio ir neprižiūrėto kamino bei dėl suformuoto vamzdžio iš šildymo katilo nuolydžio kampo. Byloje ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-01-07 buvo fiksuoti du šildymo katilo neveikimo atvejai bei vienas vandens dingimo vonios kambaryje atvejis, nėra, tačiau ginčas kilo dėl paslaugų neteikimo priežasčių. Sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad nuomotojas užtikrina komunalinių paslaugų teikimą, yra atsakingas už patalpoje esančių elektrinių prietaisų veikimą, funkcionuojančią šildymo sistemą visuose kambariuose bei veikiančią grindinio šildymo sistemą gyvenamojoje centrinėje patalpoje. Šalys taip pat susitarė, kad jei nutrūks komunalinių paslaugų teikimas ne dėl nuomininko kaltės, nuomotojas imsis visų priemonių gedimų pašalinimui ir užtikrins alternatyvius komunalinių šaltinius (pvz. vandenį nepriklausomose talpose, virykle su primusu ar dujomis, šviestuvus su baterijomis ir pan.). Esant komunalinių paslaugų teikimo nutrūkimui ilgiau nei 1 parą ir nuomotojui neužtikrinus komunalinių paslaugų alternatyvaus teikimo, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio už einamąją savaitę. Komunalinių paslaugų teikimui nutrūkus ilgau nei savaitė ir/arba gedimui kartojantis dažniau nei du kartai per mėnesį, nuomininkas moką 30 procentų sutarto mėnesio nuomos mokesčio, nes jau sutarties pasirašymo pradžioje nuomininkas ir nuomotojas susitaria, kad pasireiškus tokioms aplinkybėms, nebus užtikrintos nuomos sutartyje numatytos gyvenimo patalpoje sąlygos. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilpra“ 2016-06-15 raštu nustatyta, kad 2016-01-05 į UAB „Vilpra“ techninio aptarnavimo skyrių buvo kreiptasi dėl neveikiančio katilo gedimo, pagal minėtą iškvietimą nuvykęs meistras nustatė, kad katilo METROPOLIS DGT valdymo pultas rodė klaidą AL01, o atlikus apžiūrą nustatyta, kad katilas kokybiškas, nesugedęs, todėl remonto darbai nebuvo atlikti, o jo veikla laikinai sutriko dėl užšalusio kondensato degimo produktus šalinančioje angoje (dūmtraukyje); kondensato užšalimo priežastis galėjo būti stipriai neigiama oro temperatūra lauke. 2016-06-22 raštu UAB „Vilpra“ patikslino, kad norint išvengti panašių nesklandumų, rekomenduojama vadovautis katilo gamintojo rekomendacijomis: šaltuoju metų laiku katilas visada turėtų būti įjungtas į elektros tinklą, o esant ribiniams šalčiams – rekomenduojama pakelti katilo veikimo temperatūrą. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis šildymo katilo techninio aptarnavimo skyriaus išvadomis, sprendžia, kad šildymo katilo neveikimo priežastys yra susijusios su jo netinkamu eksploatavimu, todėl susidarė kondensatas bei užšalo vanduo vonios kambaryje, t. y. pati atsakovė tinkamai nevykdė sutarties 8.3 punkto, įpareigojančio ją užtikrinti šildymo, vandentiekio ir pan. sistemų saugumą bei teisingą eksploatavimą, atitinkantį gamintojo ar galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas aptarė tiek šildymo katilo neveikimo, tiek ir vandens vonios kambaryje dingimo priežastis ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad šildymo ir vandens sistemos neveikė dėl neteisingų inžinerinių sprendimų.Ieškovas ir atsakovė sutarties 4.13. punkte susitarė, kad nuomojamoje patalpoje leidžiama laikyti naminius gyvūnus. Pasak atsakovės, ji 2016 vasarį įsigijo šunį, tačiau tiek kaimynai, tiek ir ieškovas reiškė pretenzijas dėl šuns laikymo, todėl šunį ji laikė pas specializuotus asmenis ir dėl to patyrė 1 000,00 Eur nuostolių. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra įrodymų, jog ieškovas draudė jai laikyti naminį gyvūną nuomojamose patalpose. Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų tiek su kaimynais, tiek ir su ieškovu turinio matyti, kad kaimynai atsakovei reiškė pretenzijas dėl netinkamos šuns priežiūros, o ieškovas savo ruožtu taip pat ragino apeliantę tinkamai prižiūrėti šunį. Be to, kaip apeliaciniame skunde nurodo pati atsakovė, šuns laikymas pas specializuotus asmenis apėmė ne tik gyvenamo ploto suteikimą, bet taip pat maitinimą, vedžiojimą, prausimą, nuolatinio dėmesio šuniui rodymą ir t. t., kas laikytina bet kurio savininko, laikančio naminį gyvūną, patiriamomis išlaidomis, susijusiomis su jo tinkama priežiūra bei auginimu, o ne apeliantės patirta žala dėl sutarties 4.13 punkto pažeidimo.Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl GPM kompensacijos, teigdama, jog ieškovas deklaravo daugiau pajamų, nei realiai gavo iš jos per 2015 m. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad ieškovas Gyventojų pajamų deklaracijoje deklaravo visą pagal nuomos sutartį jam priklausančią gauti nuomos pajamų sumą bei sumokėjo GPM nuo deklaruotos sumos, taip pat įvertinusi tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė šalių sudarytos sutarties ir reguliariai nemokėjo ar mokėjo ne visą nuomos mokestį, remdamasi sutarties 4.2. punktu, kuriuo atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovui 15 procentų pajamų mokesčio, daro išvadą, kad atsakovės argumentai, susiję su GPM kompensacija, yra nepagrįsti.Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų aiškinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, o atsakovės argumentai dėl sutarties sąlygų aiškinimo yra deklaratyvūs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintos šios sutarčių aiškinimo taisyklės: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas neaiškino nuomos sutarties sąlygų taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisės normos ar ginčo sutartis išimtinai aiškinta ieškovo naudai.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovo – tenkinti, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 650,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės J. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės J. Č. ieškovo A. M. naudai priteisti 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.