Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. T., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Žukauskienei, nedalyvaujant atsakovui E. T., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Santuokoje su atsakovu gimė dukra D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kuri yra nepilnametė. Dukra yra mažametė, yra natūraliai prie ieškovės prisirišusi, kartu gyvena nuo gimimo, taip pat dukra su ieškove gyvena ir dabar, atsakovui palikus šeimą ir kartu nebegyvenant.

Santuokos nutraukimo bylose, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, dėmesys kreipiamas vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis, todėl būtina priimti sprendimą vaiko interesais. Atsižvelgdama į vaiko interesus, ieškovė prašys dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nes ji gali geriau užtikrinti vaiko poreikius ir suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juo pasirūpinti ir prižiūrėti.

Ginčo dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nėra, todėl ieškovė sutiks, kad atsakovas bendrautų su vaiku bendru sutarimu bei dalyvautų jo auklėjime.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko poreikių.

CK 3.194 str. numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė dukters išlaikymui iš atsakovo prašys priteisti po 500 litų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaiko išlaikymui reikia apie 1 000 litų per mėnesį. Į šias išlaidas įeina mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, drabužiai, mokestis už papildomo ugdymo užsiėmimus, žaislai, pramogos, vaistai, vitaminai.

Atsižvelgdama į dukters poreikius ieškovė teismo prašys priteisti po 500 Lt vaiko išlaikymui, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Tokia suma būtų pakankama vaikui išlaikyti, atitinkanti vaiko poreikius bei atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas jau keletą metų gyvena Anglijoje, grįžta po keletą kartų per metus į Lietuvą, jo tikslios pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau materialinė padėtis yra gera. Jis perkasi brangius daiktus, keliauja, pragyvena Anglijoje ir tikrai gali skirti vaiko išlaikymui po 500 litų kas mėnesį. Ieškovė pati vaiko išlaikymui taip pat skirs apie 500 litų. Ieškovė yra dirbanti, vienai labai sunku, tačiau stengiasi patenkinti visus vaiko poreikius.

Mergaitė yra mokyklinio amžiaus, jai reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės. Vaikui pinigų reikia ne tik kasdieniniam jo poreikių tenkinimui, tačiau ir jo lavinimui bei asmenybės tobulinimui. Dukra lanko šokius, pasirūpinti sceniniais rūbais, reikia patiems, tai sudaro papildomas išlaidas. Ieškovė stengiasi, kad dukrai nieko netrūktų, stengiasi, kad būtų ugdoma ir lavinama jos asmenybė būtų užtikrinti jos kasdieniniai poreikiai, turiningas ir įdomus laisvalaikis, kas metai mergaitę vežasi prie jūros atostogauti, perka kelialapius į vasaros stovyklą.

Paskaičiavus vidutiniškai vieno mėnesio dukters D. T. poreikiai būtų tokie:

Išlaidos maistui apie 350 litų.

Komunalinių mokesčių dalis apie 150 litų.

Vaistai, vitaminai, maisto papildai, higienos prekės apie 100 litų.

Drabužiai, batai, šokių rūbai, avalynė apie 200 litų.

Ugdymo, lavinimo priemonės, pratybos apie 100 litų.

Laisvalaikis (stovykla, atostogos), pramogos, gimtadieniai apie 100 litų.

Mokestis už telefoną, internetą, kišenpinigiai apie 100 litų.

Visos mėnesio išlaidos dukters poreikiams patenkinti sudaro apie 1 100 litų.

Teismo prašydama priteisti vaikui išlaikymą ir būtent nustatant jo dydį, prašysiu atsižvelgti į ieškovės nurodytas aplinkybes, į jos paminėtus vaiko amžiaus ypatumus. Be šių elementarių, kasdieninių vaiko poreikių, vaikas turi ir specialių, kurie dar labiau padidina išlaidas jo išlaikymui. O būtent dukra yra serganti, dažnai tenka gydytis, pirkti vaistus, medikamentus, vitaminus. Dukra dažnai serga peršalimo ligomis, yra alergiška, todėl reikia rinktis specialius maisto, higienos produktus. Taip pat prie specialių poreikių priskirtinos ir išlaidos, susijusios su vaiko meninių gabumų tobulinimu, šokių būrelio lankymu.

Šie ieškovės nurodyti vaiko specialūs poreikiai reikalauja papildomų išlaidų kas mėnesį, todėl jos nurodyta suma, būtent po penkis šimtus litų, mokamų kas mėnesį vaiko išlaikymui būtų pakankama ir atitinkanti vaiko poreikius. Ieškovė taip pat skirs panašaus dydžio sumą vaiko išlaikymui kas mėnesį ir stengsis, kad būtų patenkinti tiek elementarūs vaiko poreikiai, tiek būtų ugdoma ir tobulinama jo asmenybė.

E. T. nuo 2011 m. kovo 1 d. visiškai jokio išlaikymo vaikui neskiria ir šeima nesirūpina, grįžęs į Lietuvą deklaravo išvykimą iš jos ir nutraukė bet kokius ryšius su šeima. Atsakovas nuo 2011-03-01 dienos nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškovė teismo prašys priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą 2 000 litų už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-07-01, tai yra po 500 litų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Ieškovė su atsakovu gyvendama santuokoje jokio nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, bendrąja jungtine nuosavybės teise, kurį reiktų pasidalinti, neįgijo.

Namų apyvokos daiktus pasidalijo draugiškai, ginčo dėl jų nėra.

Kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie skyrybų bylos iškėlimą nėra.

Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo prašys palikti jai santuokinę T. pavardę.

Ieškovė vadovaujantis LR CPK 5 str., LR CK 3.49 str., 3.60 str., 3.123 str., 2.14 str., 3.168., 3.192 str., 3.199 -3.200 str., teismo prašė:

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. T., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. T., a/k (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.

2. Nepilnametės dukters D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jos motinos R. T. gyvenamojoje vietoje iki dukters pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą pradedant išieškoti nuo 2011-07-01 dienos.

4. Nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui skirtų visų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną R. T..

5. Priteisti iš atsakovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. T. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui susidariusį įsiskolinimą – 2 000 litų, už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-07-01, skaičiuojant po 500 litų kas mėnesį vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis.

6. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę T. pavardę.

7. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą kurioje nurodė šiuos motyvus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovės R. T., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui E. T., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), su visais pridedamais dokumentais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog vaikas gyvena su ieškove R. T., o atsakovas E. T. nėra pareiškęs reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Skyrius pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo E. T., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jo dukteriai D. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.

Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaiko išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to mano, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 5). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. T. (b.l.6). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l.11), o atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) (b.l.1). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2009 metų birželio mėnesio. Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2009 metų birželio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas užsienyje gyvena ir nesantuokinį gyvenimą su kita moterimi. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją bei į vaiką, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas galimai būdamas išvykęs į užsienį gyvena ir nesantuokinį gyvenimą su kita moterimi, tačiau šios aplinkybės teismui tinkamais leistinais įrodymais nepagrindė. Tačiau iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (b.l.43). Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka. Nors ieškovei adresuotame laiške atsakovas teigia, kad nenori santuokos nutraukti (b.l.30), tačiau remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau šio buto savininkas prieštaravimų dėl to nereiškė (b.l. 8,11). O be to atsakovas savo vardu irgi nėra įregistravęs nuosavybės teisių į jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (b.l. 7). Be to dukters gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su dukra ir jo dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

Ieškovės ir atsakovo vaikas D. T. yra nepilnametė, todėl jai būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Tačiau ieškovės nurodytos nepilnamečio vaikų išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien tik iš dalies yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų nuo 2011-07-01 iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinas ir tokio pat dydžio periodinėmis išmokomis išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, kuris susidarė per laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-07-01. Teismas nustatydamas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisino išlaikymo dydį tuo pačiu įvertina ir tai, jog pastarasis kol kas irgi privalo teikti išlaikymą ir dukrai iš pirmosios santuokos ( Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-10-29 civ. byla Nr. 5105). Be to teismas priteisdamas vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš E. T. priteistas pinigines lėšas.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (b.l.2-3). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (b.l. 7-10).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – T. (CK 3.69 str. 1d.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta teisinė pagalba (b.l.13), tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88str. 1d. 6p.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

nusprendžia:

Ieškovės R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)), įregistruotą 2000 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio E. T. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „T.“ ir ,,T.“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)).

4. Nustatyti, kad E. T. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. T. bei dalyvauti jos auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina R. T. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos.

5. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. T. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2011-07-01 iki jo pilnametystės.

6. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. T. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)), išlaikymo įsiskolinimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų), iš viso: 1600, 00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-07-01.

7. Įpareigoti R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui tėvo E. T. mokamas pinigines lėšas.

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Ieškovei išlaikymas nepriteisiamas.

10. Priteisti ieškovei R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) patirtas bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Lt už advokato teisines paslaugas.

11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) šias bylinėjimosi išlaidas: 192,00 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 137,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 329,00 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis litus).

12. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo D. T. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

13. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.