- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-95/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys (pirm.), Regina Gaudutienė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. G. nukentėjusiajam J. S. priteista 2365,97 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 31 d., apie 12-14 val., Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje, Turgaus Skersgatvio gatvėje, R. V. Krivicko individualios lentpjūvės kieme, plyta, lazda ir kietais bukais daiktais sudavė nukentėjusiajam A. S. apie 14 smūgių į galvą, 1 smūgį į dešinį dilbį bei 1 kartą pastūmė nukentėjusįjį, po ko šis griuvo, ir tuo padarė A. S. muštines dešinio momens ir dešinės pakaušio pusės žaizdas su skeveldriniais dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės linijiniais lūžiais, kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių linijiniais lūžiais, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos dangalais virš dešinio pusrutulio ir galvos smegenų kietojo dangalo sužalojimais, muštines žaizdas pakaušyje, dešiniame momenyje, dešinės speninės ataugos srityje ir dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą dešinio dilbio ištiesiamajame paviršiuje, dėl ko nuo muštinių dešinio momens ir dešinės pakaušio pusės žaizdų su atvirais skeveldriniais dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžiais, kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir kaktikaulio dešinės pusės linijiniais lūžiais, kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių linijiniais lūžiais, galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinio smegenų pusrutulio A. S. mirė. Taip A. G. tyčia nužudė A. S. .
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, nes teismas, jo manymu, priėmė nepagrįstą nuosprendį, neišsamiai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis.
Nuteistasis nurodo, kad byloje esantys duomenys, kuriais teismas grindė nuosprendį, nėra patikrinti bei atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta jo pirštų antspaudų, ant jo drabužių nebuvo rasta nužudytojo kraujo pėdsakų, taip pat nėra kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo buvimą įvykio vietoje. Nuteistasis teigia, kad tokių įrodymų negali būti, nes jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.
Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas nepagrįstai netikėjo jo parodymais, o tikėjo, nuteistojo manymu, melagingais ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodymais.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad J. K. įvykio dieną kalbėjosi su nužudytoju 12 valandą, tuo tarpu pats nuteistasis nurodo tuo metu buvęs su mažamečiu sūnumi namuose.
Nuteistasis skunde nesutinka su iš jo priteista 2365,97 Lt suma turtinei bei 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde prašo grąžinti baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo, kur būtų ištirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei tyrėjos veiksmai, būtų iškviesti liudytojai R. K. , V. Ž. , A. R. , J. G. , J. K. . Nuteistasis mano, kad, atlikus jo akistatas su minėtais liudytojais, būtų gauti jo nekaltumą patvirtinantys duomenys. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog Šiaulių rajono apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą surengti posėdį, kuriame jis norėjo duoti patikslintus parodymus ir pageidavo apklausti papildomus liudytojus, tačiau toks prašymas buvo atmestas, jo manymu, nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
A. G. kaltę dėl A. S. nužudymo pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis. Tačiau šie parodymai negali būti pakankamais kaltės įrodymais. A. G. parodymai nėra nuoseklūs. Tai aiškiai matyti iš jo parodymų kaitos. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis savo kaltę neigė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos ją pripažino, pirmosios instancijos teisme vėl neigė kaltę. Savo kaltę jis neigė ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjant šį skundą 2007-01-17 teismo posėdyje jis vėl nurodė esąs kaltas ir prašė švelninti bausmę, o 2007-03-28 atlikto įrodymų tyrimo metu kaltę neigė, aiškino, kad praeitame posėdyje prisipažino nesitikėdamas įrodyti savo nekaltumo ir bandydamas bent taip sušvelninti savo padėtį, o prisipažinimą ikiteisminio tyrimo teisėjai aiškino taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. neteisėtais pareigūnų veiksmais prieš jį ir tuo padarytu poveikiu.
Toks A. G. parodymų nenuoseklumas verčia juos vertinti atsargiai, remtis jais tik tada, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta keletas aplinkybių, kurios, pasak pirmosios instancijos teismo, parodo, jog A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai kaltinamojo nurodytas A. S. sužalojimo mechanizmas sutampa su teismo medicinos specialisto išvadoje bei eksperto apklausoje nurodytu nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmu, kad A. S. mirtį sukėlę sužalojimai padaryti keturiais tiesioginiais smūgiais plyta į galvą, o kitos žaizdos galvoje padarytos kietu buku daiktu – galimai lazda.
Ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos A. G. apklausos protokole iš tikrųjų užfiksuoti jo parodymai, kad 2005-10-31 jis sutiko A. S. , su juo už lentpjūvės girtavo ir susiginčijo. Pastūmus A. S. , šis nuvirto, tada A. G. jam sudavė 2-3 (kitoje protokolo vietoje nurodyta 3, dar kitoje vietoje 3-4 ) kartus į galvą puse raudonos spalvos plytos. Prieš tai dar sudavė A. S. jo turėta lazda į įvairias kūno vietas. Sukniubusį nuo suduotų smūgių A. S. jis už pažastų nutempė į šoną ir dar uždengė skardos lakštu, kad nesimatytų. Lazdą išmetė parke prie parduotuvės norėdamas paslėpti įkaltį (b. l. 32-33, t. 2). Nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai šios apklausos metu neturėjo tikslios informacijos apie A. S. sužalojimo aplinkybes ir jos negalėjo pateikti kaltinamajam, nes apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko 2005-11-25, o specialisto išvada Šiaulių rajono policijos komisariate gauta tik 2006-02-27. Iš to daroma išvada, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo teisėjai davė teisingus parodymus, kuriais galima remtis. Tačiau tokia išvada nėra visiškai teisinga, nes neatitinka kai kurių faktinių bylos aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė reikiamo dėmesio.
Iš 2005-11-03 Šiaulių r. policijos komisariato rašto Šiaulių m. VPK budinčiajai tarnybai matyti, kad jau 2005-11-03 Šiaulių r. policijos komisariato darbuotojas buvo nuvykęs į morgą ir iš A. S. lavono tyrimą atlikusio medicinos eksperto gavo žodinį paaiškinimą apie mirtį sukėlusius sužalojimus. Tuo metu buvo nurodyta, kad sužalojimai galvoje padaryti suduodant 11 smūgių kietu buku daiktu (b. l. 21, t. 1). Šis skaičius gana panašus į vėliau specialisto išvadoje nustatytą sužalojimų galvoje kiekį – 14 .
Tuo klausimu svarbūs ir kiti A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo duomenys. Iš šio protokolo matyti, kad A. G. iš pradžių pripažino sudavęs 2-3 kartus į galvą A. S. plyta, o apie smūgius lazda neparodė, nors apie pačią lazdą, jos priklausomybę A. S. ir jos išmetimą jo parodymuose buvo kalbama. Tik atsakinėdamas į vėliau sekusius prokuroro klausimus A. G. parodė, kad galėjo ir su lazda suduoti A. S. keletą kartų. Šiame protokole nėra užrašyti prokuroro ir kitų proceso dalyvių pateikti A. G. klausimai, tačiau pastarojo atsakymas į prokuroro klausimą „Negaliu paneigti to, kad sudaviau A. S. 11 smūgių“, atsižvelgiant dar į tai, kad ir prieš tai ir po to kalbėta apie smūgius lazda, leidžia teigti, kad prokuroras A. G. klausė būtent apie 11 lazda suduotų smūgių, t.y. jis gana tiksliai žinojo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir būdą. Toje pačioje apklausoje apie smūgius lazda A. G. vėliau parodė, kad lazda sudavė 3-4 kartus.
Kaip kitą A. G. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjai teisingumo įrodymą pirmosios instancijos teismas pateikia tai, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo lazda nerasta. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad lazda įvykio vietoje iš tikrųjų nerasta, tačiau tai jokiu būdu neleidžia padaryti išvados, kokią padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. kad „tai patvirtina kaltinamojo teiginį, kad A. S. turėtą lazdą jis numetė parke“. Jokie kiti duomenys lazdos išmetimo parke aplinkybių ir kad tai padarė A. G. , nepatvirtina, pati lazda parke nerasta, nors ir buvo ieškota.
Kita pirmosios instancijos teismo motyvuose nurodoma aplinkybė apie A. G. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo teisėjai jog nužudytąjį jis nutempė į šalį ir uždengė skardos lakštu, labiau paneigia, o ne patvirtina manymą, kad A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai kalbėjo tiesą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame nieko nepažymėta apie lavono vilkimo žymes (b. l. 8-17, t. 1). Nuotraukose matomos ir protokole aprašytos gausios, į kraują panašios dėmės ant durų, prie kurių rastas lavonas (galva arčiausiai durų), leidžia manyti, kad mušimas vyko ne už kelių metrų nuo lavono radimo vietos, kaip yra nurodęs A. G. , o lavono radimo vietoje ties durimis. Tai vėlgi paneigia A. S. vilkimo faktą. Neatitinka tiesos ir teiginiai apie lavono uždengimą skardos lakštu, nes iš protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad visas lavonas buvo aiškiai matomas (fotonuotrauka Nr. 4). Vertikalaus skardos lakšto uždėjimas ant lavono kaklo negali būti apibūdinamas kaip lavono uždengimas.
Visuma šių konkrečių aplinkybių leidžia teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai A. G. nurodė ne tikslias, o tik gana apytiksles nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios jam galėjo būti žinomos kaip tos gyvenvietės, kurioje rastas nužudytas asmuo gyventojui iš gyventojų kalbų (nuo lavono radimo iki A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją praėjo virš 3 savaičių), iš jam apklausų metu pateikiamų klausimų ar iš kitų šaltinių. Smūgių plyta kiekį A. G. apklausos metu nurodė nevienodai, nors ir nežymiai skirtingą, o smūgių lazda kiekį iš esmės skirtingą.
Dėl nurodytų priežasčių šis apklausos protokolas negali būti pakankamas ir patikimas A. G. kaltės įrodymas.
A. G. parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat nelaikytini patikimu kaltės įrodymų. Šio tyrimo veiksmo metu A. G. neprisipažino plyta ar lazda mušęs A. S. , be to, nurodė tokią A. S. palikimo vietą, kuri žymiai skiriasi nuo lavono radimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. rastas skardos lakštu prispaustu kaklu, akivaizdu, kad A. A. S. palikimo vietą nurodė neteisingai.
Jokie kiti įrodymai nuteistojo kaltės, net ir jo buvimo 2005-05-31 įvykio vietoje, nepatvirtina. Vien tai, kad A. G. 2005-05-31 apie 12 val. važiavo namo maršrutu, einančiu šalia lentpjūvės, kurioje galėjo būti A. S. , neleidžia tvirtinti, kad šie asmenys tikrai buvo susitikę 2005-10-31. Nė vienas asmuo neparodė matęs, kad tą dieną A. S. matėsi su A. G. ir teiginys, kad jie tą dieną matėsi yra tik spėjimas, kuriuo apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrindžiamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteitojo versijas apie tai, kad policijos pareigūnai prieš 2005-11-25 apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją jį nugirdė ir taip palaužė jo valią. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis kartojo aiškinimą apie jo nugirdymą, be to, parodė ir apie poveikį, pareigūnų darytą jam naudojant elektros srovę. Tokie jo paaiškinimai niekuo nepagrįsti, anksčiau apie poveikį elektra nuteistasis neaiškino, todėl teisėjų kolegija tokius aiškinimus atmeta kaip nepagrįstus. Tačiau tai, kad tiek nuteistasis, tiek jo motina davė netikslius ir prieštaringus parodymus, gali būti vertinama tik kaip pagrindas jais netikėti, tačiau tai nepavirsta į nuteistojo kaltės įrodymus. Todėl be jau minėto apytikslio sutapimo A. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotose parodymuose apie suduotų A. S. į galvą smūgių skaičių, nesant kitų konkrečių ir patikimų kaltės įrodymų, A. G. dėl A. S. nužudymo išteisintinas neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Jam apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas. J. S. civilinis ieškinys atmestinas, nes A. G. išteisintinas dėl to, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad A. G. padarė šią nusikalstamą veiką. A. G. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Daiktinius įrodymus – A. S. rūbus ir kepurę palikti saugoti prie bylos, A. G. rūbus atiduoti A. G. , skardos lakštą palikti saugoti Šiaulių r. Policijos komisariate.
J. S. civilinį ieškinį atmesti.