Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-12261-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
e2-12261-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06678-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12261-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06678-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; (S) 2.6.10.2.4.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. M. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo G. M. (toliau – ir atsakovas) 554,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus: gyventojų registro išrašą, pranešimą dėl išmokos išieškojimo, elektroninį laišką, eismo įvykio deklaraciją, prašymą, draudimo sutartį, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, žalos sąmatas, pranešimą apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Molėtų r. sav., kelyje Vilnius – Utena, 67,12 km įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas kelio ženklas, atitvaras. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. M. kaltės, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei vairavo neturėdamas teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta. 2019 m. balandžio 12 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 554,67 Eur dydžio draudimo išmoką, pagal lokalinę sąmatą Nr. S007.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir G. M. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškove už padarytą žalą tinkamai nevykdė.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDJ) 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. TPVCAPD 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą: 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoje teisės normoje numatyta savarankiška regresinė prievolė, kurios taikymo ir vykdymo sąlygos visiškai nėra susijusios su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta regresinė prievolė nėra laikoma draudiko civilinės atsakomybės forma ir yra skirta ne draudiko nuostolių atlyginimui, o draudimo apsaugos pašalinimui draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje esančių įrodymų visuma ir išvardintos teisės normos patvirtina, kad ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę būtų įvykdęs, taigi ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Žalos suma sudaro 554,67 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovės (CK 6.261 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas: Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, naudai 554,67 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 67 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (554,67 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimo išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 0 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė