Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Infes“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Terra IT“ ieškinį atsakovei UAB „Infes“ dėl skolos už serverio nuomą ir atliktas paslaugas priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Infes“ priešieškinį ieškovei UAB „Terra IT“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Terra IT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Infes“ 22 469,70 Eur skolos, 823,50 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė sutartį Nr. 20181105-01/PL K-181105/710 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti ir pritaikyti atsakovės poreikiams ieškovės sukurtą kompiuterinę programą (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pateikiamas užduotis (atlikti sistemos palaikymo darbus). Sutarties galiojimo terminas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. Pagal atsakovės užduotis pritaikius kompiuterine? programa? atsakovės poreikiams, 2019 m. kovo 1 d. su atsakove buvo pasirašyta serverio nuomos sutartis Nr. 20190301- 01/VDS ir programa buvo įkelta i? serveri?. Serverio nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti virtualaus dedikuoto serverio paslaugas, o atsakovė už serverio nuoma? įsipareigojo mokėti 40 Eur kas mėnesi?, plius PVM (21 proc. 8,40 Eur), viso 48,40 Eur.

3. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu atsakovė nutraukė 2018 m. lapkričio 5 d. sutarti? dėl netinkamai suteiktu? paslaugu?, nors per visa? sutarties galiojimo laikotarpi? jokiu? pastabu? dėl darbu? kokybės ieškovė negavo. Atsakovė priėmė ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras ir su ieškove atsiskaitė už nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. atsakovei suteiktas paslaugas.

4. Ieškovė pagal atsakovės pateiktas užduotis dirbo 1 319 valandų, valandinis įkainis – 30 Eur, tode?l atsakovės mokėtina suma yra 39 570 (1319 x 30) Eur plius PVM (21 proc.) 8 309,7 (39 570 x 21%) Eur. Bendra uz? atlikta? darba? atsakovės moke?tina suma – 47 879,70 (39 570 + 8 309,7) Eur. Atsakovė sumoke?jo 25 410 Eur , todėl liko skolinga 22 469,70 Eur.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 25 410 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nesukūrė veikiančios kompiuterinės programos – projektų valdymo sistemos. Ieškovė didžiąją dalį atsakovės pirktų valandų skyrė ne programos kūrimui, o savo klaidų taisymui. Visa komunikacija tarp šalių vyko (duomenys neskelbtini) sistemoje – visos klaidos, pastabos, komentarai buvo teikiami per šią sistemą. Kadangi prieiga prie s?ios sistemos atsakovei yra panaikinta, atsakovė negali pateikti susirašinėjimų tarp šalių dėl ieškovės padarytų ir nuolat taisomų sistemos klaidų. Atsakovė neapmokėjo ieškovės siųstu? sąskaitų-faktūrų nuo 2019 m. birželio mėn., nes ieškovė neatliko darbu? (arba sukurtos programos dalys neveikė), per 10 mėn. nesukūrė programos, dėl ko atsakovė atsisakė juos priimti (sąskaitą-faktūra kartu laikoma ir darbu? priėmimo-perdavimo aktu). Atsakovė sutartį nutraukė vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė kiekviena? mėnesį ieškovei mokėjo programos sukūrimo mokestį – 3 630 Eur, iš viso sumokėjo 25 410 Eur (be serverio nuomos mokesčio), tačiau dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo (netinkamai atliktu? ar neatliktu? darbu?) atsakovė negavo veikiančios, vientisos kompiuterinės programos, dėl ko patyrė 25 410 Eur nuostolių.

7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė Sutarties pasirašymo metu neįsipareigojo atsakovei perduoti programos, sukurtos pagal atsakovės poreikius. Atsakovė netgi nesuformulavo užduoties, kokios esamos veikiančios programos funkcijos turi būti pakeistos ir pritaikytos atsakovės poreikiams. Po Sutarties pasirašymo atsakovei buvo perduotas bazinis programos modulis. Atsakovė nei?rode?, kad programa yra neveikianti ir neatitinka Sutarties reikalavimu?, visi atsakovės nurodomi trūkumai yra išspręsti. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog negali pateikti įrodymų, patvirtinančių programos trūkumus, nes visos komandos (tiek atsakovės užduotys, tiek ieškovės pranešimai apie įvykdymą) (duomenys neskelbtini) buvo dubliuojamos ir siunc?iamos el. lais?kais: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nutrauke? Sutarti? ir visis?kai nepagri?stai pareis?ke? reikalavima? priteisti pinigus uz? atliktus darbus, kuriuos prie?me? ir uz? juos apmokėjo. Atsakovei nutraukus Sutartį, programa buvo atjungta pagal Sutarties sąlygas. Atsakovei padengus įsiskolinimą ir pageidaujant naudotis paskutine adaptuotos programos versija, prisijungimo duomenys gali bu?ti suteikti pasirašius naują sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 22 469,70 Eur skolos, 823,50 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (22 469,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

8.1. šalys 2018 m. lapkričio 5 d. pasirašė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo kompiuterinę programą (duomenys neskelbtini) pritaikyti atsakovės poreikiams. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei suteikė prieigą naudotis programa, sudarė serverio nuomos sutartį. Tai reiškia, kad pagal atsakovės užduotis suformuota programos versija buvo įkelta į atsakovės išsinuomotą serverį ir suteikta prieiga atsakovei. Programos pritaikymui atsakovės poreikiams pagal atsakovės suformuotas užduotis šalys sutarė dviejų metų paslaugos laikotarpį. Atsakovė visus ieškovės atliktus darbus priėmė, sąskaitas apmokėjo ir jokių pretenzijų nereiškė iki Sutarties nutraukimo;

8.2. teismas konstatavo, jog tarp šalių buvo pasirašyta paslaugos sutartis ir šalių tarpusavio santykius reglamentuoja CK 6.716–6.723 straipsnių normos. Teismas nustatė, jog ieškovė terminuotam 24 mėnesių laikotarpiui leido naudotis jai priklausančia kompiuterine programa. Sutartimi ieškovė prisiėmė prievolę pritaikyti programą atsakovės darbinei veiklai, verslui, palaikyti programos veiksmingumą, apmokyti atsakovės darbuotojus naudotis programa, ją administruoti, ištaisyti kilusias programos klaidas. Teismas sprendė, jog šalių teisiniuose santykiuose nėra jokio rangos sutarties elemento;

8.3. teismas nurodė, jog, atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė užblokavo atsakovei prieigą prie programos, nes turi autorines ir turtines teises į kompiuterinę programą, kaip autorinį kūrinį. Atsakovei buvo suteikta teisė tik terminuotai naudotis kompiuterine programa. Ieškovės su atsakove sudaryta sutartis atitiko Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 61 straipsnyje numatytas duomenų bazės gamintojų teises, atsakovės teisės į programą buvo nustatytos pagal minėto įstatymo 62 straipsnį, atsakovės, kaip duomenų bazės naudotojos, teisės apribotos pagal įstatymo 63 straipsnio 2 dalį ir Sutarties sąlyga;

8.4. teismas konstatavo, jog ieškovės sukurta projektų valdymo programa (duomenys neskelbtini) buvo bazinis variantas, kuris po sutarties pasirašymo pritaikomas kliento veiklai. Atsakovė užsiima statybos verslu, pagal Sutartį ieškovė pritaikė kompiuterinę programą atsakovės veiklai. Atsakovė 10 mėnesių naudojosi kompiuterine programa, apmokėjo sąskaitas. (duomenys neskelbtini) sistemoje, langelyje „Pranešti apie klaidą“, yra tokios kategorijos: administravimo zona, ataskaitos, duomenų bazė (SQL), kita, klaida, mokymai/apmokymai, papildomi darbai, puslapio sritis, specifikacija, stilius, dizainas ir funkcionalumas. Visos atsakovės užregistruotos klaidos buvo ištaisytos, netraukiant į sąskaitas klaidų taisymo laiko sąnaudų. Programos patobulinimai, atsakovės darbuotojų žmogiškos klaidos, neįsisavinimas programos, pritaikymas bendrovės vidaus tvarkai, nėra klaidos. Kompiuterinė programa – programuotojų darbo rezultatas, o ieškovės teikiamos paslaugos siejamos su programos pritaikymu atsakovės poreikiams, kas reikalauja darbo, laiko, specialių žinių. Sutartyje numatyta, kad bazinis programos modelis išlieka tas pats, o ieškovė programą modifikuoja, pritaiko prie atsakovės poreikių. Ieškovės suteikta atsakovei kompiuterinė programa apėmė įvairias atsakovės veiklos sritis, todėl jos vystymui pagal atsakovės poreikius reikėjo papildomų darbo valandų, kurių skaičiaus atsakovė neginčija. 2020 m. gruodžio 4 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad programos nuorodoje „Klaidos“ buvo fiksuojamos klaidos, užduotys, papildomi darbai. Užfiksuota, kad į kiekvieną skiltyje „Klaidos“ atsakovės pranešimą yra ieškovės veiksmus žymintis atsakymas, atsakovei kilę nesklandumai, pageidavimai išspręsti;

8.5. PVM sąskaitos-faktūros yra buhalteriniai dokumentai, kurie civiliniuose teisiniuose santykiuose gali būti vertinami kaip įrodymas, bet tai nėra tolygus dokumentas darbų priėmimo-perdavimo aktui rangos teisiniuose santykiuose. Atsakovės daryti mokėjimai nėra apmokėjimas už rangos darbus, o užmokestis už paslaugas, numatytas Sutartyje. Sutartis buvo sudaryta dėl projektų valdymo programos (duomenys neskelbtini) licencijos įgijimo ir aptarnavimo. Sutartyje numatyti atsakovei apribojimai draudė valdyti ir disponuoti programa. Šalių teisinius santykius reglamentavo ne tik paslaugos sutartis, o į sutartį įtrauktos Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 61–63 straipsnių normos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį prieš ir po Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis), ieškinio turinį, ir neteisėtai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė rangos teisiniai santykiai, kad ieškovė neturėjo pareigos sukurti ir perduoti atsakovei darbų rezultatą, o tik teikti paslaugas. Aplinkybės, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, turintys rangos, autorinių teisinių santykių elementų, neneigė ir pati ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad ji Sutartimi įsipareigojo sukurti atsakovės veiklai pritaikytą programą (duomenys neskelbtini). Konkrečiai, ieškovė įsipareigojo (duomenys neskelbtini) bazinį modelį pagerinti, patobulinti pagal atsakovės poreikius, t. y. sukurti rezultatą ir perduoti jį atsakovei. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo pasirašyta rangos sutartis su paslaugos sutarties elementais. Atsakovė taip pat traktavo šią Sutartį kaip rangos. Iš Sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovė įsipareigojo atlikti programavimo darbus – sukurti naują programą pagal atsakovės veiklą ir darbo tvarkos procesus, ją perduoti ir perduoti autorinės naujos programos turtines teises atsakovei. Kadangi ieškovė įsipareigojo suprogramuoti (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės užduotis, tai ji įsipareigojo sukurti naujus programos funkcionalumus/modulius. Sutartyje numatyta, kad naujai sukurtos programos turtinės autorinės teisės pereina atsakovei. Ieškovė neneigė, kad ji privalėjo sukurti naują programą – tai nurodoma ieškinyje ir šalių susirašinėjimuose iki kreipiantis į teismą. Be to, jeigu Sutarties tikslas būtų buvęs įsigyti jau sukurtą ir veikiančią programą, tuomet nebūtų nustatytas mėnesinis programos vystymo, programavimo, kūrimo mokestis, o atsakovė būtų sumokėjusi visą sumą už jau sukurtą programą;

9.2. sprendime neteisėtai nurodyta, kad dėl kompiuterinės programos atsakovė neturėjo pastabų. Sprendimas priimtas remiantis tik ieškovės atstovų – darbuotojų paaiškinimais, o atsakovės darbuotojo paaiškinimai įvertinti kaip šališki. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovei buvo perduotas tik bazinis (duomenys neskelbtini) modelis, kad jis turėjo būti pritaikytas atsakovės poreikiams, tačiau po to sprendė, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų perduotai programai. Akivaizdu, kad atsakovė ir negalėjo turėti jokių pretenzijų baziniam modeliui, kuris nebuvo Sutarties objektu. Sutarties objektas buvo (duomenys neskelbtini) bazinio modelio suprogramavimas taip, kad tenkintų būtent atsakovės poreikius – naujos programos sukūrimas. Atsakovei nebuvo perduota jau veikianti programa, bazinis modelis buvo įkeltas į serverį, o atsakovė nuo įkėlimo pradžios formavo užduotis dėl programos patobulinimo, ir tuomet atsirado atsakovės pastabos (klaidos);

9.3. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektas yra ir kompiuterių programos. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad kompiuterių programa saugoma pagal ATGTĮ, jeigu ji yra originali. ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas – sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą. Šiuo atveju tarp šalių sudaryta Sutartis turi ir autorinio kūrinio užsakymo sutarties bruožų – ieškovė įsipareigojo pritaikyti programą atsakovės poreikiams, t. y. sukurti patobulintą programos versiją ir perduoti autorines turtines teises į patobulinimus (Sutarties 7.1 punktas). Tiek rangos, tiek kūrinio sukūrimo teisinių santykių esminis elementas yra rezultato pasiekimas ir jo perdavimas užsakovui;

9.4. ieškovė Sutarties sudarymo dieną iš tiesų perdavė atsakovei (duomenys neskelbtini) bazinį modelį, tačiau būtent dėl to, kad bazinis modelis – tik idėja, kaip galima susikurti modulį savo reikmėms, buvo pasirašyta Sutartis, kurios pagrindu ieškovė turėjo kompiuterinę programą pritaikyti pagal atsakovės poreikius ir užduotis. Pastabos dėl programos neveikimo ieškovei atsirado vos tik ieškovė pradėjo pritaikymo darbus, jos buvo fiksuojamos per ieškovės valdomą programą (duomenys neskelbtini) (toks komunikacijos būdas buvo numatytas Sutarties priede Nr. 1). Šioje sistemoje atsakovės darbuotojai užfiksavo keliasdešimt sistemos klaidų, kurios buvo nuolat taisomos ieškovės, tačiau net ir jas „ištaisius“, (duomenys neskelbtini) programa neveikė kaip vientisa programa. Teismas be jokių motyvų atsakovės atsikirtimą dėl programos klaidų atmetė, nors atsakovė pateikė rašytinius įrodymus dėl klaidų fiksavimo, kitų įrodymų atsakovė pateikti negali, nes jie yra ieškovės žinioje. Teismas akivaizdžiai nesigilino į pateiktus rašytinius įrodymus dėl programos klaidų. Klaidų buvo fiksuojama nuolat, o ieškovė kas mėnesį gaudavo 3 630 Eur mokestį už savo klaidų taisymą, o ne už programos sukūrimą. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepagrindžia teismo išvados, kad ieškovė klaidas taisė nemokamai;

9.5. per 10 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo atsakovė vis dar negalėjo programos naudoti savo veikloje, nes kiekvieną dieną buvo fiksuojamos programos klaidos, jos nebuvo tinkamai ištaisomos, vėl kartodavosi, nors ieškovei jau buvo sumokėta 25 410 Eur. Ieškovė nepateikė į bylą veikiančios programos, kad būtų galima įsitikinti priešingai. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad klaidos buvo taisomos nemokamai – atvirkščiai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir pačios ieškovės pateiktos Excel lentelės, ieškovė klaidų taisymą įtraukdavo į Sutartyje numatytą 100 val. per mėnesį ir už tai gaudavo 3 630 Eur fiksuotą užmokestį, t. y. gaudavo atlygį ne už programos sukūrimą, o už nuolatinių klaidų taisymą;

9.6. ieškovė nepateikė jokių atliktų darbų ataskaitų (detalizacijos), kuriose būtų nurodyta, kokie darbai buvo atlikti per kalendorinį mėnesį, ir ar į juos buvo įtraukiami klaidų taisymai. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų neaišku, kokie darbai yra atlikti, tik nurodyta, kad mokestis mokamas pagal Sutartį. Teismas visiškai nevertino fakto, kad (duomenys neskelbtini) programos sudarytoja ir valdytoja yra būtent ieškovė, būtent ji galėdavo programoje pažymėti, kad klaida yra ištaisyta, nepaisant to, kad ji nebūdavo ištaisyta iki galo. Tam, kad šioje programoje atsirastų žyma „ištaisyta“, programa nereikalaudavo atsakovės atstovų patvirtinimo. Net jeigu tikėti, kad ieškovė visas atsakovės nurodytas klaidas taisė nemokamai, tuomet byloje liko neatskleista, kokius darbus per 10 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo atliko ieškovė, už kuriuos atsakovė iš viso sumokėjo 25 410 Eur;

9.7. atsakovė Sutartį nutraukė vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d., nes: 1) per 10 Sutarties vykdymo mėnesių ieškovė nepasistūmėjo su programos kūrimu ir tobulinimu, ji neveikė, ieškovė tik taisydavo programos klaidas; 2) Sutartis sudaryta 2 metų laikotarpiui, bet, praėjus pusei Sutarties vykdymo laikotarpio, ieškovė nepasiekė jokio rezultato; 3) atsakovės pagrįsti lūkesčiai turėti darbus, jų organizavimą, valdymą palengvinančią programą, buvo pažeisti. Ieškovė neginčijo Sutarties nutraukimo, nepaneigė, kad iš atsakovės gavo 25 140 Eur už programos kūrimo darbus, tačiau pačios programos teismui nepateikė, t. y. neįrodė, kokius darbus atliko už 25 140 Eur. Neatsižvelgiant į tai, teismas vis tiek sprendė, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas. Sprendimu buvo pažeistos CK. 6.245 ir 6.222 straipsnių normos;

9.8. ieškovė ieškiniu reikalavo apmokėti sąskaitas-faktūras, išrašytas 2019-06-28, 2019-07-31, 2019-­08-30, tačiau atsakovė neturi pareigos jų apmokėti, nes: 1) sąskaitos-faktūros yra nepriimtos, ieškovė neįrodė, kokius darbus pagal sąskaitas-faktūras atliko; 2) sąskaitose-faktūrose nėra detalizuoti atlikti darbai; 3) 2019-08-30 sąskaitos-faktūros Nr. 0006515 suma yra 15 209,70 Eur, nors pagal Sutartį mėnesinis atlyginimas yra 3 630 Eur. Teismas negalėjo be jokio pagrindo priteisti skolą pagal sąskaitas-faktūras, kurios nebuvo priimtos, neįsitikindamas, kokie darbai pagal jas buvo atlikti. Net jeigu teismas ir laikytų, kad tarp šalių susiklostė paslaugų sutartis, atsakovė turėtų pareigą sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus, tačiau pirmos instancijos teismas nenustatė, kokie darbai, paslaugos buvo suteiktos;

9.9. 2019-08-30 sąskaita-faktūra, išrašyta 15 209,70 Eur sumai, yra nepagrįsta. Pagal Sutarties 1.2.5 punktą, perkamų darbų apimtis negali viršyti 100 val. per mėnesį. Sutarties 6.1 punktas numatė, kad užsakovas už atliekamus sistemos palaikymo darbus mokės po 3 000 Eur plius 630 Eur PVM. Sutarties 6.3 punktas numatė, kad esminiai sistemos architektūros programavimo darbai gali būti atliekami tik suderinus ir patvirtinus technines detales bei atskirus įkainių ir apmokėjimų grafikus su užsakovu. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad sąskaitą-faktūrą už ne daugiau kaip 50 val./kalendorinį mėnesį ir visus papildomus darbus, jei tokių bus, siunčiama kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę darbo dieną. Taigi, šalys labai smulkiai aptarė papildomų darbų užsakymo ir apmokėjimo tvarką: visų pirma, papildomi darbai turi būti raštu suderinti ir užsakyti atsakovės, papildomi darbai skaičiuojami ir pateikiami kiekvieną kalendorinį mėnesį, juos atsakovė prima. Ieškovė neva papildomų darbų neskaičiavo kiekvieną mėnesį ir be jokio teisinio pagrindo paskaičiavo juos paskutinėje sąskaitoje-faktūroje, nors nėra pateikta jokių įrodymų, kad: papildomi darbai buvo užsakyti atsakovės, kad ji sutiko su tokių darbų atlikimu, kad darbai atlikti, priimti atsakovės ir kad jie yra kokybiški. Jeigu ieškovė ir atliko papildomus darbus, ji turėjo juos skaičiuoti ir pateikti ataskaitą apie atliktus darbus kiekvieną kalendorinį mėnesį, o ne atsakovei pareiškus apie Sutarties nutraukimą. Be to, jeigu ieškovė teigė, kad savo klaidas taisė nemokamai, kyla klausimas, kodėl paskutinio mėnesio sąskaitos-faktūros suma už atliktus darbus net 5 kartus viršijo visų kitų mėnesių sąskaitų sumas. Teismas be jokių motyvų sprendė, kad atsakovė neginčijo valandų skaičiaus, kurį ieškovė nurodė minėtoje sąskaitoje-faktūroje. Visų pirma, tai paneigia civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovės raštas dėl sutarties nutraukimo, tolimesni susirašinėjimai, taip pat faktas, kad sąskaitos-faktūros yra nepriimtos ir neapmokėtos, galiausiai, priešieškinis byloje;

9.10. siekiant įsitikinti, kuri šalis yra teisi, atsakovė prašė teismo suteikti leidimą prisijungti prie kompiuterinės programos, kuri yra ieškovės žinioje. Ieškovė neneigė, kad prieiga prie kompiuterinės programos atsakovei yra panaikinta. Parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 30 d., ieškovė teismui nurodė, kad sutinka pateikti kompiuterinės programos prisijungimus su sąlyga, jeigu atsakovė patikslins galutinį programos klaidų sąrašą. Atsakovė pateikė galutinį klaidų sąrašą, tačiau ieškovė nepateikė kompiuterinės programos. Teismas leido prisijungti tik prie (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė išreikalauti kompiuterinę programą iš ieškovės, taip pažeisdamas įrodymų išreikalavimo taisykles. Atsakovei net kelis kartus žodžiu ir raštu kreipėsi į teismą dėl pagrindinio įrodymo byloje – kompiuterinės programos, išreikalavimo iš ieškovės, tačiau teismas tokius prašymus atmetė nepagrįstai ir neteisėtai.

10. Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Sutarties 1.1 punkte šalys suderino sutarties objektą (dalyką) – vykdytojas įsipareigojo atlikti ieškovės sukurtos projektų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) palaikymo darbus, kurie yra detalizuoti Sutarties 1.2.1 – 1.2.3 punktuose: programavimo darbai (nekeičiantys Sistemos architektūros darbai); konsultavimas telefonu, skype, teamviewer ir el. paštu, darbo dienomis 9-18 val.; patalpintų užduočių (duomenys neskelbtini) sistemoje vykdymas. Sutarties priede Nr. 2 detaliai buvo išvardintos kompiuterinės programos atliekamos funkcijos (funkcionalumas);

10.2. akivaizdu, kad Sutartyje nėra ne tik būtinų rangos sutarties elementų, bet ir apskritai nėra jokių rangos sutarčiai būdingų elementų: nėra suformuluota ir pateikta užsakovo užduotis; nėra apibrėžtas darbo rezultatas, kurį turėtų pagaminti (sukurti) rangovas ir perduoti užsakovui; nėra jokių kokybės reikalavimų menamam rezultatui, jo sukūrimo terminų, garantinių terminų ir kt. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose apskritai nesuformulavo, koks turėtų būti jos lūkesčius atitinkantis rezultatas;

10.3. Sutarties sąlygos visiškai atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos paslaugų sutarties sampratą: Sutarties 2.2 punkte sutarta, kad ieškovės paslaugos yra perduodama naudotis (duomenys neskelbtini) sistema Sutarties galiojimo laikotarpiu ir palaikymo mokestis; ieškovė įsipareigojo atlikti ieškovės sukurtos projektų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) palaikymo darbus (Sutarties 1.1 punktas); ieškovės teikiamos paslaugos darbai yra detalizuoti Sutarties 1.2.1 – 1.2.3 punktuose bei Sutarties priede Nr. 3 – konsultavimas, mokymas, programavimas, turinio administravimas, dizaino darbai;

10.4. 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė neužsiminė apie kažkokio rezultato sukūrimą/nesukūrimą ir perdavimą, o nurodė tik neva netinkamai suteiktas paslaugas. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu atsakovė nutraukė Sutartį remdamasi CK 6.721 straipsniu, kuris nustato paslaugų gavėjo teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį;

10.5. šalių pasirašyta Sutartis turi ir rangos sutarties elementų. Per Sutarties galiojimo laikotarpį atlikus projektų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) palaikymo darbus pagal atsakovės užduotis, galimai būtų buvusi sukurta nauja programos versija, kurią galbūt galima būtų apibrėžti kaip savarankišką ieškovės darbo rezultatą, tačiau Sutartyje nėra įsipareigojimo ir užduoties tokį rezultatą sukurti ir, juo labiau, perduoti atsakovei kaip atliktos rangos rezultatą. Priešingai, Sutarties 1.2.1 punkte nustatyta, kad programavimo darbai pagal atsakovės pateiktas užduotis atliekami nekeičiant sistemos struktūros, taigi išlieka ta pati valdymo sistema (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė nutraukė paslaugų sutartį tik įpusėjus ją modifikuoti, taigi naujas produktas ir negalėjo būti sukurtas;

10.6. šalių pasirašyta Sutartis turi ir autorinės sutarties elementų. Ieškovės sukurta projektų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini) yra ieškovės autorinis darbas ir jam galioja Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas (Sutarties 2.2 punktas). Atsakovei suteikiamos turtinės teisės tik į pagal atsakovės užduotis atliktus sistemos palaikymo darbus, o ne į visą (duomenys neskelbtini) kompiuterinę programą. Pasibaigus Sutarties galiojimui, atsakovės turtinės teisės galėjo būti įgyvendinamos kaip numatyta Sutarties 10.1 punkte, pratęsus Sutartį arba pasirašius naują sutartį pagal Sutarties priede Nr. 3 nurodytus palaikymo ir vystymo planus bei įkainius;

10.7. atsakovė nurodo, jog vienašališkai nutraukė Sutartį ir ieškovė dėl to neprieštaravo, o tai esą įrodo ieškovės kaltę dėl esminio Sutarties pažeidimo, tačiau atsakovė taip ir nenurodo, kokią Sutarties sąlygą ieškovė pažeidė. Faktiškai atsakovė iš esmės pažeidė Sutarties 3.3 punktą, nors atliktiems darbams pastabų neturėjo, tačiau nuolatos vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir niekaip nereagavo į gaunamus priminimus apie skolą. Sutarties 10.3 punkte yra numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių sutarimu. Atsakovei išreiškus norą nutraukti Sutartį, ieškovė nėra įpareigota tam prieštarauti, jeigu nėra pažeidusi Sutarties. Atsakovei vėluojant apmokėti sąskaitas, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo siunčiami priminimai apie susidariusią skolą. Atsakovė į priminimus niekaip nereagavo, todėl ieškovė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė pretenziją dėl skolos ir informavo, kad, atsakovei neatsiskaičius iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., ieškovė bus priversta nutraukti darbus. Tik po įspėjimo apie darbų nutraukimą, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsiuntė pranešimą apie Sutarties nutraukimą dėl neva netinkamai suteiktų paslaugų, nurodydama 23 darbus, kurie neva netinkamai atlikti. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. nusiuntė atsakovei atsakymus su detaliais argumentais dėl nepagrįsto Sutarties nutraukimo ir pateikė įrodymus, kad visi 23 atsakovės minimi darbai senai, nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. liepos 9 d., yra atlikti, o atsakovė jiems pastabų nepareiškė;

10.8. atsakovė teigia, kad ieškovė neperdavė jai patobulintos ir pagal jos poreikius pritaikytos programos (duomenys neskelbtini), tačiau kur tokia ieškovės prievolė buvo numatyta, nenurodo. Pagal Sutartį atsakovė pirko paslaugą programos pritaikymui pagal atsakovės teiktas užduotis. Kaip numatyta Sutartyje, atsakovei kas mėnesį buvo teikiamos atliktų papildomų darbų mėnesinės ataskaitos, o po to išrašoma PVM sąskaita-faktūra atliktiems darbams. Sutarties 10.3 punkte yra numatyta, jog, nutraukus Sutartį, užsakovas praranda prieigą prie Sutarties objekto, bet nepraranda įsipareigojimo pilnai atsiskaityti už vykdytojo atliktus darbus. Be to, Sutarties nutraukimo pranešime atsakovė paprašė kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 2 d., išjungti projektų valdymo sistemą;

10.9. atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad (duomenys neskelbtini) neveikia kaip vientisa programa, kad atsakovė mokėjo už klaidų taisymą, o ne tobulinimą. Teismo posėdžio metu atsakovės liudytojas L. S. patvirtino, kad, prieš nutraukiant Sutartį, žinojo konkrečias egzistuojančias klaidas, dėl kurių yra nutraukiama Sutartis, ir ieškovė per (duomenys neskelbtini) sistemą apie jas buvo informuota (2020-09-30 posėdžio garso įrašas 00 val. 43 min. 55 s.). Atsakovė, nutraukdama Sutartį, nurodė 23 darbus, kuriuos ieškovė neva atliko netinkamai, tačiau ieškovei pateikus įrodymus, kad minėti darbai yra atlikti, atsakovė jiems pastabų nepareiškė, o tuos pačius 23 trūkumus atkartojo priešieškinyje. Atsakovė pranešime apie Sutarties nutraukimą ir priešieškinyje (duomenys neskelbtini) sistemoje užregistruotus punktus vadina modulių darbais, tačiau jau nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovė, teikdama papildomus paaiškinimus, pakeičia savo poziciją ir tuos pačius punktus pradeda vadinti klaidomis. Atsakovės liudytojas L. S. 2020 m. rugsėjo 30 d. posėdžio metu patvirtino, kad klaidomis įvardina visus (duomenys neskelbtini) sistemoje užregistruotus punktus, neatsižvelgiant į punkto pobūdį, kad taip gali būti nurodyta papildomų darbų kategorija ar naujų modulių registravimas ir kt. (2020-09-30 posėdžio garso įrašas 00 val. 31 min. 04 s.). L. S. parodė, kad būsena nieko nereiškia, ar tai klaida, ar tai papildomas darbas, vis tiek viską atvaizduodavo vienoje vietoje, tačiau 2020 m. gruodžio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 puslapyje, antroje pastraipoje patvirtino: „programoje galima užregistruoti gedimus arba užduotis, kurios yra matomos UAB „Terra IT“ atstovams. Taip pat galima matyti visas užregistruotų darbų būsenas ir visus komentarus: kas buvo atlikta, kada buvo atlikta ir kas buvo registruota bei jų datas ir laiką“. Atsakovė sutarties nutraukimo rašte ir priešieškinyje pateikė 23 (duomenys neskelbtini) sistemoje užregistruotus punktus kaip galimai nekokybiškas funkcijas. Ieškovei pateikus įrodymus, kad visi įvardinti (duomenys neskelbtini) punktai yra išspręsti ir atsakovė jiems pastabų neturėjo, atsakovė pakeitė savo poziciją, 2020 m. rugsėjo 19 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kartu pateikdama 73 (duomenys neskelbtini) sistemos punktus kaip galimas klaidas, nors iš atsakovės pateiktų 73 punktų klaidų faktiškai buvo 11, nepatogumų – 13, o likę 49 punktai buvo atsakovės užsakyti papildomi darbai. Visos klaidos, nepatogumai ir didžioji dalis atsakovės pateiktų papildomų darbų buvo išspręsti, o atsakovė jiems pastabų nepareiškė. Atsakovė, pateikusi 73 punktus, kaip galutinių galimų klaidų sąrašą, dėl kurių galimai nutraukė su ieškove Sutartį, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl tarp pateiktų 73 punktų neliko net 8 iš 23 punktų, kurie buvo nurodyti Sutarties nutraukimo momentu ir priešieškinyje (37918, 37985, 37986, 37991, 38397, 38399, 37709, 38290 punktai);

10.10. atsakovė savo papildomų paaiškinimų pateiktuose prieduose pateikė pakeistas tekstų formuluotes, lyginant su tomis, kokios buvo įkeltos į (duomenys neskelbtini) sistemą. Atsakovė pakeitė net 7 punktų formuluotes, taip klastodama rašytinius įrodymus ir klaidindama teismą. Pakeistų (duomenys neskelbtini) punktų kodai: 44726, 43822, 43197, 43169, 43122, 40480, 39586, ką patvirtina 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovės pateikti priedai: Terra IT komentarų lentelė ir 73 ekranvaizdžiai. Atsakovė siekia ne įrodyti, kokie buvo programos trūkumai Sutarties nutraukimo momentu, apie kuriuos atsakovė buvo informuota (duomenys neskelbtini) sistemoje, o siekia rasti naujų galimų programos klaidų vykstant teisminiam procesui, nors nurodė, kad Sutarties nutraukimo metu buvo žinomos visos klaidos. Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad atsakovė Sutartį nutraukė ne dėl konkrečių programos trūkumų, o dėl kitų, neįvardintų priežasčių;

10.11. atsakovė klaidina teismą, jog ieškovė į (duomenys neskelbtini) sistemą galėjo įkelti informaciją apie atliktą užduotį ar klaidos ištaisymą, neįvykdžiusi užduoties, tačiau atsakovės atstovai patvirtino – jeigu užduotis būdavo netinkamai atlikta, atsakovė galėdavo pakeisti būseną, parašyti komentarą (2020 m. gruodžio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 3 puslapis 2 pastraipa; 7 puslapis 4 eilutė). Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat klaidina teismą, kad programoje nebuvo sukurta nei vieno veikiančio modulio, nors atsakovės atstovas 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad programą persikėlė iš tęstinio į realų serverį, jog toliau vykdomi pakeitimai netrukdytų dirbti su programa, prie programos jungėsi ir dirbo atsakovės darbuotojai, programoje buvo suvedami realūs atsakovo duomenys. Be to, atsakovė, likus 2 savaitėms iki Sutarties nutraukimo, iš programos paprašė ištrinti atsakovės supildytus duomenis. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė iš esmės nebereaguodavo į atsakovės pastabas arba taisydavo jas labai lėtai. Antstolio pateiktoje medžiagoje matosi, kad visi atsakovės pateikti punktai yra išspręsti. Remiantis Terra IT komentarų lentele ir 73 ekranvaizdžiais, pateiktais teismui 2020 m. lapkričio 5 d., atsakovė į galutinių galimų klaidų sąrašą, registruotų nuo 2019 m. birželio mėn., įtraukė 14 punktų (43169, 43170, 43197, 43505, 43822, 43842, 43915, 43922, 43924, 44653, 44726, 44731, 44818, 45320 p.). Visi šie punktai buvo išspręsti (dėl vieno punkto atsakovė neatsakė į klausimą), o didžioji dalis buvo išspręsta per 1-2 valandas laiko;

10.12. atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas be motyvų konstatavo, kad atsakovė neturėjo pastabų dėl kompiuterinės programos ir dėl sugaištų valandų skaičiaus, nors rašytiniai byloje esantys įrodymai įrodo visiškai priešingai. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie tai yra įrodymai, o bylos medžiagoje jokie įrodymai nepateikti. Priešingai, prie ieškinio yra pateikti įrodymai, kad Sutarties vykdymo metu į (duomenys neskelbtini) sistemą kiekvieną mėnesį buvo įkeliamos atliktų papildomų darbų ataskaitos, kuriose nurodyti kas mėnesį atlikti darbai ir jiems sugaištas laikas, o sistema ataskaitas išsiųsdavo dar ir elektroniniu paštu. Atsakovė dėl atliktų darbų ataskaitų ir darbams sugaišto laiko jokių pastabų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepareiškė, atsakovė taip pat nekėlė klausimo dėl atliktų darbų ataskaitų ir darbams atlikti sugaišto laiko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė sutartį Nr. 20181105-01/PL K-181105/710 (Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti projektų valdymo sistemos (projektų valdymo programos (duomenys neskelbtini) funkcionalumo) (toliau – ir Sistema) palaikymo darbus, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis (Sutarties 1.1 punktas).

14. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo atlikti šiuos konkrečius Sistemos palaikymo darbus: programavimo darbus (nekeičiantys Sistemos architektūros darbai); konsultavimą telefonu, skype, teamviewer ir el. paštu darbo dienomis 9-18 val.; patalpintų užduočių (duomenys neskelbtini) sistemoje vykdymą; reakciją į pastabas per 1 darbo dieną; darbų apimtis – ne daugiau kaip 100 val. / kalendorinį mėnesį pagal priede Nr. 3 pasirinktą planą (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties dalykas yra laikomas autorių teisių objektu (Sutarties 1.3 punktas). Pagal Sutarties 2.2 punktą paslaugų kainą sudaro mėnesinis palaikymo mokestis ir (duomenys neskelbtini) sistemos licencija vienai atsakovės įmonei. Už Sistemos palaikymo darbus atsakovė įsipareigojo mokėti 3 630 Eur per mėnesį už 100 ieškovės darbo valandų pagal pasirinktą planą iš Sutarties priedo Nr. 3 (Sutarties 6.1 punktas). Atsakovė taip pat įsipareigojo sumokėti ieškovei už kiekvieną 100 val. per mėnesį viršijančią Sistemos palaikymo darbo valandą (Sutarties 6.2 punktas). Šalių pasirašyta PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus prilyginama atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktui (Sutarties 6.5 punktas). Pagal šią Sutartį suteikiamos turtinės teisės į atliktus Sistemos palaikymo darbus priklauso atsakovei (Sutarties 7.2 punktas). Sutartis galioja 24 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo momento ir automatiškai pratęsiama, jei nei viena šalis prieš 30 dienų neperspėjo kitos šalies apie pageidavimą nutraukti Sutartį (Sutarties 10.1 punktas). Sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių susitarimu. Nutraukus Sutartį, atsakovė praranda prieigą prie Sutarties objekto (Sutarties 10.3 punktas).

15. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. SR190830-01KS nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. vienašališkai nutraukė Sutartį tuo pagrindu, kad ieškovė nesuteikė atsakovei tinkamų Sistemos palaikymo paslaugų.

16. ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

17. Autorinės sutarties vykdymas ATGTĮ nėra nuodugniai reglamentuotas. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenurodytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei.

18. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalį). Rangos sutartis sudaroma pagaminti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

19. Nagrinėjamu atveju Sutartis turi rangos sutarties bruožų, nes ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užduotis atlikti ieškovės sukurtos Sistemos programavimo darbus pagal konkrečius atsakovės verslo poreikius (Sutarties 1.2.1, 1.2.3 punktai), t. y. sukurti tam tikro darbo rezultatą, turintį materialią išraišką - suteikti naujas savybes ieškovės sukurtai Sistemai, ir perduoti šį darbo rezultatą atsakovei pagal šalių pasirašytas PVM sąskaitas-faktūras (Sutarties 6.5 punktas), Sutartyje numatytas ieškovės atliktų darbų klaidų taisymas (Sutarties 1.2.4 punktas, Sutarties priedas „Klaidų apibrėžimai“). Sutartis turi ir paslaugos sutarties bruožų, nes Sutarties 1.2.2 punktu ieškovę įsipareigojo konsultuoti atsakovės darbuotojus dirbant su Sistema, t. y. teikti nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu.

20. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl autorių teisių ar Sutarties nutraukimo pagrįstumo, o dėl Sutarties vykdymo, t. y. dėl apmokėjimo už iki Sutarties nutraukimo atliktus Sistemos palaikymo darbus.

21. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 22 469,70 Eur skolos už atliktus Sistemos palaikymo darbus pagal 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą TR Nr. 0006367, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą TR Nr. 0006445 ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą TR Nr. 0006515 priteisimą iš atsakovės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 25 410 Eur, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi ieškovei už Sistemos palaikymo darbus. Ieškovė teigia, kad tinkamai atliko Sistemos palaikymo darbus, atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai atliko Sistemos palaikymo darbus, ir atsakovė negavo veikiančios ir tinkamos darbui Sistemos. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovei teiginiai nėra įrodyti (CPK 178 straipsnis).

22. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokių konkrečių atsakovės suformuluotų užduočių, skirtų pritaikyti Sistemos funkcionalumą atsakovės verslui, ieškovė neatliko. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teikiamų įrodymų galima daryti išvadą, kad netinkamai atliktais Sistemos palaikymo darbais atsakovė laiko Sistemos klaidas, kurias atsakovė pagal Sutartyje nustatytą tvarką registruodavo sistemoje (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte dėl Sutarties nutraukimo Sutarties nutraukimo pagrindu nurodė šias 23 klaidas: 38417, 40227, 40480, 40479, 40482, 38790, 37918, 42046, 39585, 40175, 41842, 40177, 42282, 42238, 43505, 43822, 37985, 37986, 37991, 38397, 38399, 37709, 38290. Kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų (su atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymu, su ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu, su atsakovės 2020 m. spalio 15 d. prašymu), visas šias atsakovės nurodytas klaidas ieškovė buvo ištaisiusi iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašto surašymo.

24. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. prašyme nurodė, kad tikslų Sistemos klaidų ir gedimų sąrašą yra pateikusi priede Nr. 1 su 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomais paaiškinimais. Šių paaiškinimų 15 punkte atsakovė nurodė, kad Priede Nr. 1 nurodytos susistemintos per Sutarties vykdymo laikotarpį (10 mėn.) užfiksuotos Sistemos klaidos. Priede Nr. 1 išvardintos/aprašytos šios 42 klaidos: 45320, 44818, 44731, 44726, 44653, 43924, 43922, 43915, 43842, 43822, 43197, 43170, 43169, 43122, 43112, 43103, 42912, 42537, 42308, 42283, 42282, 42238, 42174, 42171, 42046, 41755, 41746, 40627, 40605, 40589, 40485, 40480, 40478, 40476, 40410, 40374, 40373, 40372, 40370, 40228, 39586, 39074. Tačiau iš šalių pateiktų įrodymų (su atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymu, su ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu, su atsakovės 2020 m. spalio 15 d. prašymu) matyti, kad šias atsakovės nurodytas klaidas ieškovės yra ištaisiusi.

25. Šalys sutartyje numatė klaidų galimybę, Sutarties priede „Klaidų apibrėžimas“ nustatė klaidų kategorijas pagal klaidų rimtumą, maksimalų ieškovės reagavimo į klaidas greitį ir maksimalų klaidų sprendimo laiką, atsižvelgiant į klaidų rimtumą. Tai vertinama kaip Sutarties šalių susitarimas, kad ieškovė pašalins atsiradusias klaidas, kas atitinka CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

26. Iš su 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės prašymu pateiktų priedų Nr. 2-5 matyti, kad 24 Priede Nr. 1 išvardintos klaidos yra nurodytos kaip mažos klaidos. „Klaidų apibrėžime“ nurodytas toks neesminės klaidos apibrėžimas – yra klaida, bet yra ir kompensuojamieji veiksmai. Minimalus poveikis verslo veiklai; lokalizuotas arba izoliuotas poveikis; nedideli veiklos nepatogumai; dokumentacijos klaidos. Didžiąją mažų klaidų dalį ieškovė ištaisė tą pačią dieną.16 priede Nr. 1 išvardintų klaidų yra nurodytos kaip rimtos/kritinės klaidos. Tačiau didžioji dalis šių klaidų buvo išspręsta tą pačią dieną, per kelias valandas. Iš priedų Nr. 2-5 taip pat matyti, kad visos priede Nr. 1 išvardintos klaidos yra nurodytos kaip naujos klaidos, t. y. klaidos nėra pasikartojančios.

27. Ieškovė su 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymo priedu Nr. 1 teikė atsakovės nurodytų klaidų analizę, teigdama, kad ne visos atsakovės priede Nr. 1 nurodytos klaidos yra vertintinos kaip klaidos, dalis atsakovės priede Nr. 1 nurodytų klaidų yra ne klaidos, o nepatogumai, paaiškinimai, papildomi darbai. Šiuos ieškovės teiginius iš dalies patvirtina atsakovės priede Nr. 1 nurodytų penkiaženklių kodų kategorijos, t. y., ne tik „klaida“, bet ir „kita“, „papildomi darbai“ (2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės prašymo priedai Nr. 2-5, ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymo priedas Nr. 1).

28. Net jei teigti, kad visos atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo priede Nr. 1 nurodytos klaidos yra klaidos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad klaidos buvo ištaisytos, kad klaidos nėra pasikartojančios, kad didžioji dalis klaidų yra klasifikuojamos kaip mažos klaidos, kad didžioji dalis visų klaidų buvo ištaisytos tą pačią dieną, per kelias valandas, nėra pagrindo teigi, kad ieškovė netinkamai atliko Sistemos palaikymo darbus. Tik klaidų skaičius (nors atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo priede Nr. 1 nurodytos 42 klaidos per 10 Sutarties vykdymo mėnesių, t. y. maždaug po 1 klaidą per savaitę, iš kurių didžioji dalis yra mažos klaidos, nelaikytinas kritiniu) savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo tinkamai naudotis Sistema. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kaip konkrečiai kiekvienos priede Nr. 1 nurodytos klaidos buvimas neigiamai įtakojo atsakovės veiklą, koks yra priede Nr. 1 nurodytų klaidų santykis su atsakovės darbuotojų atliekamų veiksmų Sistemoje skaičiumi ir kt.

29. Taip pat pažymima, kad iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašto dėl Sutarties nutraukimo (per 10 Sutarties galiojimo mėnesių) atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamo Sutarties vykdymo, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas dėl Sutarties nutraukimo buvo pateiktas po to, kai ieškovė ne primą kartą įspėjo atsakovę dėl vėlavimo atsiskaityti už Sistemos palaikymo darbus.

30. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė už Sistemos palaikymo darbus mokės atsakovei 3 630 Eur (su PVM) kiekvieną mėnesį pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą pagal pasirinktą 100 val. / kalendorinį mėn. planą. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad jei padidėtų Sistemos palaikymo darbo valandų skaičius ir per 1 mėnesį viršytų 100 val., toliau už kiekvieną valandą bus skaičiuojama po 30 Eur be PVM. Taigi, šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei už faktiškas Sistemos palaikymo darbo valandas, ir nesusitarė dėl specialios papildomų darbų (viršijančių 100 val. / kalendorinį mėnesį) užsakymo tvarkos. Atskiras šalių suderinimas pagal Sutarties 6.3 punktą numatytas tik dėl esminių Sistemos architektūros programavimo darbų, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokie darbai buvo atlikti.

31. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakyme atsakovei į 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą nurodė, kad ieškovės atliktų darbų detalizacija pateikta (duomenys neskelbtini) sistemoje, taip pat pateikė dirbtų darbo valandų per mėnesį, atsakovės mokėtinų sumų ir atsakovės sumokėtų sumų skaičiavimus. Iš šių ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. lapkričio – 2019 m. rugpjūčio mėn. iš viso Sistemos palaikymo darbus dirbo 1 319 val. Ieškovė 2018 m. lapkričio – 2019 m. liepos mėn. kiekvieną mėnesį pagal Sutarties 6.1 punktą išrašydavo atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą už 100 val. darbus, iš viso buvo išrašytos 9 PVM sąskaitos-faktūros už 900 val. darbus. Atitinkamai, atsakovei nutraukus Sutartį prieš terminą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą už likusias 419 darbo valandas.

32. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė reikalauja apmokėti ne tik už Sistemos palaikymo darbus, bet ir už ieškovės padarytų klaidų taisymą, nėra įrodymų. Kaip jau minėta, ieškovės atliktų darbų detalizacija pateikta (duomenys neskelbtini) sistemoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę suteikti atsakovei prieigą prie (duomenys neskelbtini) sistemos. Iš antstolės R. P. 2020 m. gruodžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovei buvo suteikta galimybė prisijungti prie (duomenys neskelbtini) sistemos ir gauti įrodymus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų patvirtintų atsakovės teiginius, kad ieškovė reikalauja apmokėti ne tik už Sistemos palaikymo darbus, bet ir už ieškovės padarytų klaidų taisymą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 500 Eur. Šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Infes“ ieškovės UAB „Terra IT“ naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.