- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-103-337/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00041-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjos M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. skundžiamu apylinkės teismo 2018-04-19 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 7 d. numatyto nusižengimo padarymą 1000 Eur bauda, taip pat Pažeidėjai skirta papildoma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų laikotarpiui.
M. M. nubausta už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, 2018-02-24 04 val. 10 min. A. r. sav., A., V. g., policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuotą automobilį ir pareikalavus pasitikrinti blaivumą, tą padaryti atsisakė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo 2018-04-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, jos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas paskiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą – netaikyti papildomos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kurių pirmos instancijos teismas neįvertino priimant skundžiamą nutarimą. Teigiama, jog M. M. atvykimas į policiją ir jos prisipažinimas padarius nusižengimą iš esmės palengvino ir pagreitino tiek policijos pareigūnų, tiek ir teismo darbą. Nurodoma, kad Pažeidėjai nusižengimo darymo metu ištiko staigus panikos priepuolis, kadangi pastaroji serga depresija. Pažymima, kad M. M. yra socialinė darbuotoja, dirba su padidintos rizikos šeimomis ir dėl to jos darbas laikytinas viešuoju interesu. Teigiama, kad dėl Pažeidėjos neatsakingų veiksmų nukenčia visas kolektyvas, kadangi ji vienintelė turėjo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Teigiama, kad M. M. sutiktų jei jos atžvilgiu būtų taikoma ANK 30 str. numatyta administracinio poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose. Toliau skunde cituojamos ANK 34 str. bei 35 str. 2 d. nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas R. Č. teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog administracinė nuobauda M. M. už (duomenys neskelbtini) str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, o taip pat ir administracinė poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, o skundo argumentai nesudaro pagrindo ją švelninti ar juolab iš viso jos neskirti.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ str. pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 str. 5 d. nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl padaryto pažeidimo pastaroji pati prisipažino ir iki šiol nuoširdžiai gailisi, kad atsisakydama tikrinti alkotesteriu pati sau tik pablogino padėtį, yra įvertintos pirmos instancijos teismo priimant jos atžvilgiu skundžiamą nutarimą ir nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 str. 5 d. numatytų sąlygų buvimą.
Kitos Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos darbo pobūdžiu bei jos darbo kolektyvo interesais, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios M. M. skirti privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam terminui ar iš viso pastarosios administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (nutartys Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.).
Faktinė aplinkybė, kad M. M. yra diagnozuota depresija ir ją galimai nusižengimo metu buvo ištikęs panikos priepuolis, šiuo konkrečiu atveju, nepašalina jos atsakomybės už padarytą nusižengimą. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje be pačios M. M. teiginių nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad iš tiesų nusižengimo padarymo metu M. M. buvo pablogėjusi sveikata. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minima versija buvo iškelta tik apeliacinės instancijos teisme, todėl ji laikytina tik kaip pasirinktas M. M. gynybos būdas.
Išdėstytų aplinkybių kontekste apygardos teismas pažymi, kad M. M. padarytas administracinis nusižengimas (atsisakymas tikrintis blaivumo) yra priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų, už kurių padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas, kartu ir privalomai taikomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda kartu su administracinio poveikio priemonėmis turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam administracinę atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi ne tik nubausti pažeidėją ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies nusižengimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimama teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-04-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. M. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.