- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e1-2083-720/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20763-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. S. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės J. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
E. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. S. S. 2020 m. gegužės 28 d., apie 23. 30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas savo šeimos narę – sugyventinę J. G., tai yra tyčia delnu suduodamas du smūgius į veidą, kumščiu suduodamas tris smūgius į galvą, tampydamas už plaukų, parversdamas ant žemės ir įspirdamas keturis kartus į abu šonus ir sėdmenis, nežymiai ją sužalojo: padarė jai ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairėje alkūnėje ir dešiniame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. S. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis 2020 m. gegužės 28 d., apie 23.30 val., namuose, jam priklausančiame sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), šventė J. G. motinos gimtadienį, vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį susipyko su sugyventine dėl buitinių priežasčių. Jis supykęs, liedamas pyktį, delnu trenkė sugyventinei į veidą, trankė jai į galvą kumščiais, sugriebė už plaukų ir pargriovė J. G. ant žemės, tada spardė ją kojomis. Įvykio metu buvo neblaivus. Pripažįsta, kad sukėlė J. G. skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Jų konfliktą iš dalies matė J. G. motina, kuri pradžioje juos skyrė, bet paskui išėjo. Jis motinos nemušė, ji įvykio metu nenukentėjo. Kitų pašalinių asmenų su jais nebuvo, įvykio niekas nematė (b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 28 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventiniui priklausančiame sodo namelyje šventė jos mamos gimtadienį, vartojo alkoholį. Apgirto. Bešvenčiant, žodis po žodžio, ji susipyko su savo sugyventiniu E. S. S. dėl buitinių priežasčių, jis supyko ir delnu trenkė ne mažiau dviejų smūgių per veidą, kumščiu trenkė ne mažiau trijų smūgių į galvą ir padarė du guzus pakaušyje, tąsė ją paėmęs už plaukų, parvertė ant žemės. Ji buvo išgėrusi, tačiau dėl girtumo negriuvinėjo, pati nesusižalojo. Jis įspyrė ne mažiau keturių spyrių į abu šonus ir sėdmenis, stipriai užgavo kairį šoną, galvojo, kad sulaužė šonkaulius. Dėl patirtų smūgių patyrė fizinį skausmą, skaudėjo sumuštas vietas. Kai E. S. S. pradėjo jai daužyti per veidą, ją gynė mama, ji stūmė sugyventinį tolyn. Jos mama senyvo amžiaus – 75 metų, taip pat buvo neblaivi, tai ji daugiau į konfliktą nesikišo ir išėjo iš kambario į antrą aukštą ir kas vyko toliau, nematė. Kitų pašalinių asmenų nebuvo, konfliktas vyko tarp jų abiejų. Ji nekvietė policijos iš karto po įvykio, nes nenorėjo, galvojo, kad skausmas praeis. Ryte atsikėlė, maudė šoną, todėl kitą dieną, t. y. 2020 m. gegužės 29 d., kreipėsi su pareiškimu į policiją, kuri davė siuntimą pas teismo med. ekspertus. Dėl sužalojimų kreipėsi į medikus. Ji registruota darbo biržoje, nedarbingumas nebuvo išduotas. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, ją suprato, jo nereikš. Toks įvykis jų šeimoje pirmas. Pirmoje apklausoje nurodė netikslų smūgių skaičių, nes smūgių neskaičiavo, be to buvo pasimetusi. Tikslesnį skaičių pasakė ekspertams. Jai konstatavo du trauminius poveikius, tačiau smūgių tikrai buvo daugiau, ne nuo visų smūgių liko sužalojimai ar žymės. Ji sugyventinio nemušė, nuo jo gynėsi, galėjo suduoti per veidą, kad atstotų. Šiuo metu jie susitaikė, ji yra nuo jo materialiai priklausoma, gyvena kartu jau 7 metus, veda bendrą ūkį (b. l. 30-32).
2020 m. gegužės 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. G. pareiškė, jog su E. S. S. gyvena 7 metus. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o sode tik poilsiauja. 2020 m. gegužės 28 d., apie 23.30 val., buvo (duomenys neskelbtini) kur šventė jos mamos 75 metų jubiliejų. Buvo išgertuvės. Išgertuvių metu kilo konfliktas, bet po to E. S. S. nuėjo miegoti. Paskui jis pabudo ir pradėjo prie jos lįsti, priekaištauti, stumdytis. Tai buvo apie 23.30 val. name, pirmame aukšte virtuvėje. Jos mama bandė ją ginti, bet jis ją pastūmė, todėl ji nuėjo į antrą aukštą. Tada jis ją pradėjo spardyti. Įspyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, sudavė kumščiais nemažiau 10 kartų. Tada ji bandė skambinti į policiją, bet jis atėmė telefoną, todėl taip ir nepaskambino į policiją. Ji nusiramino ir apie 02.30 val. nuėjo miegoti. Pabudo apie 6 val. ryto. Jai labai skaudėjo ir dabar skauda kairį šoną po krūtine. Galvojo, kad jai sulaužė šonkaulius. Į policiją atvežė giminės (b. l. 14-22).
2020 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1287/2020(02) J. G. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairėje alkūnėje ir dešiniame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti ne mažiau kaip prieš 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punkto dėl konstatuotų sužalojimų J. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).
2020 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas patvirtina, kad J. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 40).
2020 m. birželio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 81-83).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. S. 2020 m. gegužės 28 d., apie 23. 30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas savo šeimos narę – sugyventinę J. G., tai yra tyčia delnu suduodamas du smūgius į veidą, kumščiu suduodamas tris smūgius į galvą, tampydamas už plaukų, parversdamas ant žemės ir įspirdamas keturis kartus į abu šonus ir sėdmenis, padarė jai ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairėje alkūnėje ir dešiniame sėdmenyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. G. sveikatą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. S. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.
Kaltinamojo E. S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. S. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi (b. l. 81-83).
Nukentėjusiajai J. G. pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2020 m. birželio 16 d. (b. l. 87), teisme dėl to, nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
Skirdamas kaltinamajam E. S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas. Darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jam paskiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
E. S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 8 (aštuonis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų, juos išdirbant per 8 (aštuonis) mėnesius, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
1. Be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;
2. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.