- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eI2-362-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01486-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei G. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. ATK2-15 (2022) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte pažeidimo nutraukti? 2) tuo atveju, jeigu teismas nustatys, jog nėra pagrindų Nutarimui panaikinti, prašo Nutarimą pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti iki minimalios sumos, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes.
Paaiškina, kad pareiškėja 2022 m. sausio 31 d. gavo Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės G. T. 2022 m. sausio 27 d. Protokolą Nr. ATK2-010 (toliau – ir Protokolas) dėl pažeidimo bendrovei priklausančioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė). Minėtame protokole buvo nustatyta, kad Bendrovės parduotuvės vedėja J. R., (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. pardavė asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, 1 ltr. talpos butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“, 4,5 proc. tūrio, tuo pažeisdama Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuris draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pažymi, kad parduotuvės vedėjai J. R. (duomenys neskelbtini) dėl minėto pažeidimo buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo darbuotoja buvo nubausta 15 Eur bauda.
Nurodo, kad Bendrovė 2022 m. vasario 02 d. pateikė Departamentui Paaiškinimą dėl pažeidimo Akmenynės parduotuvėje Nr. 12 (toliau – ir Paaiškinimas). Parduotuvės vedėja J. R. (duomenys neskelbtini) pateikė Bendrovei pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad pardavė alkoholinį gėrimą nepilnametei, kadangi tikrindama pirkėjos A. J. P asmens dokumentą neįvertino skaičiuodama pirkėjos gimimo datos, kad būtent 20 metų jai sukanka kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Darbuotoja J. R. teigė, kad pardavinėdama alkoholinį gėrimą supainiojo kalendorines dienas, manydama, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), ir pirkėjai A. J. P. jau yra sukakę 20 metų bei jai jau galima parduoti alkoholinį gėrimą. Darbuotoja buvo darbdavio įspėta, kad pakartotinai per paskutinius dvylika mėnesių padarius antrą tokį darbo pareigų pažeidimą, Bendrovė be įspėjimo turės teisę nutraukti darbo sutartį. Taip pat Bendrovė pakartotinai žodžiu ir elektroniniu paštu supažindino Bendrovės parduotuvių darbuotojus su prekybos alkoholiu pardavimo tvarka.
Paaiškinime pareiškėja pažymėjo, kad J. R. Bendrovėje dirba nuo 2017 m. gegužės 26 d., prieš įsidarbindama Bendrovėje turėjo ankstesnės prekybinės darbo patirties. Darbuotoja jau bandomojo laikotarpio pradžioje buvo supažindinta su darbo funkcijomis, darbo tvarka, pareiginėmis instrukcijomis, operacijomis ir kitais darbais ir kaip juos atlikti, tame tarpe dėl prekybos alkoholiu sutinkamai su Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis. Darbuotojos gebėjimai, įgūdžiai ir žinios buvo patikrintos darbo metu, dirbant su patirtį turinčiu darbuotoju. Bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, kad parduotuvių darbuotojai nuolat yra instruktuojami apie prekybos alkoholiu tvarką. Kaip anksčiau buvo minėta, darbuotoja J. R., nors ir buvo supažindinta su prekybos alkoholiu tvarka, tačiau, deja, dėl žmogiškos klaidos suklydo ir pardavė alkoholinį gėrimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Paaiškinime pareiškėja akcentavo, kad ji saugo savo reputaciją ir draudžia darbuotojams pažeidinėti teisės aktų reikalavimus. Artimiausiu metu pareiškėja planuoja atlikti pardavimo kasos programinius pakeitimus, kad kiekvieną kartą parduodant alkoholį pardavėjos ekrane gautų pranešimą apie būtinybę patikrinti asmens amžių.
Pažymi, kad Departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė pareiškėjai 868 Eur baudą. Pareiškėja su minėtu Nutarimu nesutinka ir mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjos vertinimu, Departamentas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kokių priežasčių įvyko pažeidimas, jog pardavėja pardavė alkoholinį gėrimą nepilnametei, suklydusi skaičiuodama pirkėjo amžių viena diena, kadangi realiai yra labai sudėtinga dirbant įtemptą pardavėjo darbą, aptarnaujant eilę klientų, dienos tikslumu suskaičiuoti pirkėjo amžių, absoliučiai neįvertino žmogiškos klaidos faktoriaus, netinkamai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Pareiškėja mano, kad nepilnametė A. J. P., susimokė provokuoti pareiškėjos pardavėją J. R. padaryti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą parduodant alkoholį į pilnametę panašiai merginai. Kontroliniam pirkimui policijos pareigūnų pasitelkta mergina iš esmės buvo „be kelių valandų“ 20 metų amžiaus. Pareiškėja pagrįstai mano, kad būtent tokia provokacija, kai pasitelkiamas asmuo yra „be kelių valandų“ 20 metų amžiaus, yra neteisėta, ja buvo sukurta dirbtinė situacija, pasireiškusi pareiškėjos vertinimu neetišku policijos pareigūnų elgesiu pasitelkiant „be kelių valandų“ 20 metų merginą. Tokiais veiksmais, kai pasitelkiamas toks asmuo, kuris iš esmės yra 20 metų, buvo siekta ne nustatyti tikrąjį galimą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, bet siekta, kad pardavėja J. R. neišlaikytų atidumo testo ir padarytų klaidą, vertindama perkančiosios merginos amžių.
Teigia, kad pareiškėja, žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus, už šių reikalavimų pažeidimus, nustatytas ekonomines sankcijas, ėmėsi (ir visą laiką iki šio įvykio sistemingai imdavosi) visų įmanomų ir nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Įstatymo pažeidimams. Pažymi, kad pareiškėja, priimdama į darbą naujas pardavėjas, pasirašytinai apmoko jas alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai drausdama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja savo paaiškinime Departamentui nurodė, kad reguliariai organizuoja mokymus darbuotojams, kuriuose be kita ko yra primenama apie teisės aktuose įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir nurodoma, kad visais atvejais, kai darbuotojams kyla abejonių, jie privalo reikalauti pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, o tokio dokumento nepateikus, alkoholį atsisakyti parduoti.
Nurodo, kad Pareiškėja taip pat diegia sistemą, kuri kasoje rodytų informacinius pranešimus apie tai, jog alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų ir kad privalu patikrinti asmens amžių įrodantį dokumentą. Pareiškėja su visais vidaus teisės aktais pardavėją J. R. buvo pasirašytinai supažindinusi, ir darbuotoja žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėjos vertinimu, ji atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymą. Pardavėja J. R. (duomenys neskelbtini) parduodama alkoholinius gėrimus, įvykdė Įstatymu numatytą prievolę pareikalavo parodyti asmens dokumentą, paskaičiavo, kad pirkėjai yra 20 metų, tačiau suklydo skaičiuodama tikslią gimimo datą, manydama, kad alkoholio pardavimas vyksta (duomenys neskelbtini), ir pirkėja jau yra 20 m. amžiaus, todėl realiai alkoholio pardavimas įvyko netyčia dėl žmogiškos aritmetinės klaidos, kurią pareiškėja laiko mažareikšme. Pareiškėjos vertinimu, viena diena tikrai neįtakoja pirkėjo valios ir skatinimo vartoti alkoholinius gėrimus, per vieną dieną asmuo netampa protingesnis ir sąmoningesnis, todėl vienos dienos suklydimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsnio 1 dalimi yra laikytinas mažareikšmiu, pardavėjos J. R. padaryta žala Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte saugomoms vertybėms nepadaryta, be to, mano, kad pardavėja J. R. pilnai įvykdė įstatymų reikalavimus, todėl Departamento Nutarimu konstatuotas pažeidimas, kada policijos pareigūnai pasitelkia „be kelių valandų“ 20 metų asmenį, prieštarauja logikai bei protingumo ir teisingumo principams.
Pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas numatytas pačiame įstatyme – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Pareiškėjos atveju, situacija, kai asmuo yra pilnametis, suaugęs Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam „po kelių valandų“ sueina 20 metų, yra pasitelkiamas atlikti kontrolinius pirkimus, formuoja ydingą praktiką ir neatspindi Alkoholio kontrolės įstatyme įvardintų tikslų ir jos esmės. Pareiškėja dar kartą akcentuoja, kad ji padarė visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Pareiškėja pažymi, kad bando atrasti papildomus būdus, kaip užtikrinti didesnę Įstatyme įtvirtinto draudimo laikymosi prevenciją, tačiau mano, jog yra įgyvendinusi visas įmanomas priemones: reguliarus darbuotojų švietimas, informavimas supažindinant su tvarkomis, informacinių pranešimų pakabinimas prie kiekvienos kasos apie tai, jog alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų. Pareiškėja imasi priemonių, kad alkoholis nebūtų parduodamas asmenims iki 20 metų.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į išvardytas aplinkybes ir tokiu būdu Departamentas nevertino pareiškėjos veiksmų ir kaltės. Pareiškėjos teigimu, žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus ir už šių reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nustatytas ekonomines sankcijas, pareiškėja ėmėsi visų įmanomų ir nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Įstatymo nuostatų pažeidimui. Pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, kurių būtų ėmęsis kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pareiškėja mano, kad Departamento sprendimas yra nepagrįstas, nes iš esmės priimtas tik formaliai vertinant aplinkybes, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Tačiau visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos vertinimu gana paradoksalią policijos pareigūnų sukurtą situaciją. Departamentas nevertino šių aplinkybių, kaip ir aplinkybių dėl pareiškėjos priemonių, kurių ji ėmėsi (tiek per savo darbuotoją, tiek kaip juridinis asmuo) ginčijamoje situacijoje.
Pareiškėjos vertinimu, konkretus Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pareigos turinys nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pardavėja J. R. su visais vidaus teisės aktais buvo pasirašytinai supažindinta, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus (patikrino asmens amžių įrodantį dokumentą), užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, Departamentas neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad mergina „be kelių valandų“ 20 metų amžiaus, netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai teisiškai įvertino itin reikšmingas Nutarimui priimti aplinkybes ir netinkamai taikė Įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu priimtas Nutarimas skirti baudą turėtų būti visiškai panaikintas, kadangi kitu atveju tokiais kontroliniais pirkimais pasitelkiant iš esmės 20 metų amžiaus asmenis ir įgyvendinant teisės aktų reikalavimus bei juos vykdant būtų suformuota ydinga praktika prieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o taip pat net ir prieštaraujanti Alkoholio kontrolės įstatymo pagrindiniam tikslui. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir dėl to neteisinga, tuo pačių akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, vertinant kokiomis aplinkybėmis ji buvo paskirta (merginos realus amžius ir gimimo bei galimo pažeidimo padarymo data).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškina, kad Departamentas, 2022 m. kovo 17 d., išnagrinėjęs bylą dalyvaujant pareiškėjos įgaliotiems atstovams, vadovaudamasis Departamento 2022 m. sausio 27 d. protokolu Nr. ATK2-010 ir kita bylos medžiaga, priėmė skundžiamą Nutarimą skirti 868 eurų baudą pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, draudžiančio parduoti alkoholį asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimą. Vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Policijos komisariatas) 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. 10-S-1751 pateikta medžiaga, buvo nustatyta, kad Įmonės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja J. R., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pardavė pirkėjai A. J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) m. (asmens duomenys nurodyti Policijos komisariato pateiktoje medžiagoje), t. y., asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, vieną 1 l butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“ (alk. 4,5 % tūrio, pardavimo kaina 2,89 Eur). Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Pažymi, kad Įmonės padarytą Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą patvirtino: 1) Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 10-IL-542, kuriuo vyr. tyrėjams S. K., A. G. ir tyrėjui S. B. pavesta atlikti kontrolinį pirkimą Įmonės parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas „Dėl nustatyto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. kontrolinio pirkimo metu, pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja J. R. pardavė pirkėjai A. J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., t. y., asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, vieną 1 l butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“ (alk. 4,5 % tūrio, pardavimo kaina 2,89 Eur); 3) (duomenys neskelbtini) pirkėjos A. J. P. sutikimas padėti atlikti kontrolinį pirkimą; 4) (duomenys neskelbtini) kontrolinio pirkimo ataskaita, kurioje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja J. R. pardavė pirkėjai A. J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., t. y., asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, vieną 1 l butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“ (alk. 4,5 % tūrio, pardavimo kaina 2,89 Eur). Pirkimo metu panaudotas 10 EUR banknotas Nr. (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas Nr. 97-ANR_P-79-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo Įmonės darbuotojai J. R. taikyta administracinė atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. kad ji, dirbdama Įmonės pardavėja, atlikto kontrolinio pardavimo metu už 2,89 Eur pardavė alkoholinį gėrimą asmeniui, neturinčiam 20 metų. Administraciniu nurodymu jai buvo skirta 15 Eur bauda. Bauda sumokėta; 6) Įmonės pardavėjos J. R. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 15 min., jai dirbant Įmonės parduotuvėje, užėjo nepažįstama mergina, kuri paprašė jai parduoti 1 litro talpos alkoholinio gėrimo - sidro „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 2,89 Eur. J. R. pasakė, kad neparduos ir pareikalavo pateikti asmens dokumentą. Pirkėja pateikė asmens dokumentą, tačiau J. R. supainiojo datą ir pagalvojo, kad merginai yra 20 metų. J. R. pasirašytinai sutiko, kad pagal jos žodžius paaiškinimas surašytas teisingai; 7) (duomenys neskelbtini) kasos kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad Įmonės parduotuvėje 15 val. 16 min. už 2,89 EUR buvo parduotas sidras „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitant už prekę buvo pateikti 10 EUR grynais.
Nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. kontrolinio pirkimo metu pardavėja J. R. pardavė pirkėjai A. J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., t. y. pirkimo metu neturėjusiai 20 metų, vieną 1 l butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“ (alk. 4,5 % tūrio, pardavimo kaina 2,89 Eur).
Pažymi, kad darbuotojų pažeidimas yra laikytinas Įmonės padarytu pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Šiuo atveju pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Pareiškėjai, kaip licencijos turėtojai, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad Įmonės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas ir lėmė, kad alkoholini gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji ėmėsi didelių pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Pareiškėja pateikė Departamentui paaiškinimą, kuriame nurodomos priemonės, kurių ėmėsi ir planuoja imtis, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų. Akivaizdu, kad turimos priemonės nėra pakankamai efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose, pareiškėjai priklausančiose parduotuvėse. Departamento nuomone, tai patvirtina, kad Įmonės taikomos priemonės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir būtina imtis papildomų priemonių. Pažeidimo galėjo būti išvengta ir tai priklausė tik nuo pareiškėjos valios, t. y. nuo tinkamo kasdienio bendrovės darbo organizavimo, įdiegiant tokias organizacines ar technines priemones, kurios užkirstų kelią Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimams.
Teigia, kad pareiškėja Įstatymo pažeidimą laiko mažareikšmiu nusižengimu, kadangi jis įvyko dėl, jos nuomone, žmogiškosios aritmetinės klaidos. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, įskaitant juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Departamentas nesutinka su pareiškėjo pozicija pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, nes nebuvo padaryta žala Įstatymo saugomoms vertybėms. VAĮ nustato, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose teisės aktuose. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ pažeidimai, nurodyti Įsakymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Pareiškėjos nuomone, skundžiamu Nutarimu paskirta 898 Eur bauda yra neproporcingai didelė, neteisinga, nes prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Pažymi, kad vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis. Įmonė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą bausta 2022 m. vasario 10 nutarimu Nr. ATK2-6(2022), kuriuo jai paskirta 289 eurų bauda (nutarimas įsiteisėjęs), todėl laikytina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo. Pažymi, kad Departamentas, individualizuodamas baudą, atsižvelgė į Įmonės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, į tai, kad Įmonė pripažįsta pažeidimą, dėl jo apgailestauja, ėmėsi papildomų priemonių ateityje išvengti Įstatymo pažeidimų, todėl pripažino tai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir skyrė minimalią sankcijoje nustatytą bauda už pakartotinį pažeidimą (t. y. 868 eurus). Departamento nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, dėl kurių paskirta 898 Eur bauda būtų vertinama kaip per didelė ir neteisinga. Viešo registro (duomenys neskelbtini) duomenimis, Įmonei išduotos 28 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įvairiuose miestuose. Darytina išvada, kad Įmonė licencijuojamą veiklą vykdo seniai ir Įstatymo reikalavimai jai gerai žinomi, duomenų apie sunkią ekonominę padėtį taip pat nepateikta.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 868 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo paskirtą baudą sumažinti iki minimalios sumos.
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pavedimu atlikti kontrolinį pirkimą pavedė patikrinti, kaip Bendrovėje laikomasi Įstatymo normų reikalavimų bei atlikti kontrolinius pirkimus.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kontrolinio pirkimo ataskaitoje Nr. 10-PR2- nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) apie 15.16 val. buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurio metu buvo įsigytas 1 l talpos butelis sidro ,, (duomenys neskelbtini)”, 4,5 proc. stiprumo.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. policijos komisariatas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolu Nr. 97-ANR_P-79-2022 J. R. už tai, kad dirbdama Bendrovės parduotuvėje pardavė už 2,89 Eur alkoholinio sidro ,,(duomenys neskelbtini)” asmeniui, kuriam nesukakę 20 metų, skyrė 15 Eur baudą.
Bendrovės parduotuvės darbuotoja J. R. (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktoriui pateiktame paaiškinime nurodė, jog alkoholinį gėrimą merginai pardavė supainiojusi kalendorines dienas, neįvertinusi, kad 20 metų sukanka kitą dieną (duomenys neskelbtini).
Departamentas Protokolu nustatė, kad Bendrovės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 16 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja J. R., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, A. J. P. gimusiai (duomenys neskelbtini) m., t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė vieną 1 l butelį sidro „(duomenys neskelbtini)“ (4,5 proc. tūrio, pardavimo kaina 2,89 Eur).
Bendrovė 2022 m. vasario 2 d. paaiškinime Nr. 12 Departamentui nurodė, jog Bendrovėje yra nusistovėjusi praktika, kad parduotuvių darbuotojos nuolat yra instruktuojamos apie prekybos alkoholiu tvarką. Darbuotoja J. R., nors ir buvo supažindinta su prekybos alkoholiu tvarka, tačiau, deja, dėl žmogiškos klaidos suklydo ir pardavė alkoholinį gėrimą asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.
Departamentas Nutarimu pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą skyrė 868 Eur baudą. Įmonės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įmonė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą bausta 2022 m. vasario 10 nutarimu Nr. ATK1-6(2022), kuriuo jai paskirta 289 eurų bauda, todėl laikytina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo. Individualizuojant baudą, Departamentas atsižvelgė į Įmonės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, į tai, kad Įmonė pripažįsta pažeidimą, dėl jo apgailestauja, ėmėsi papildomų priemonių ateityje išvengti Įstatymo pažeidimų, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl skirtina minimali sankcijoje nustatyta bauda už pakartotinį pažeidimą (t. y. 868 eurai).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus.
Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A822-577/2014).
Teismas pažymi, kad iš Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2870-502/2016). Taigi iš esmės sutiktina, kad pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.
Paminėtina, kad Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas neparduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Be kita ko, pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl iš Įstatymo kyla imperatyvi pareiga pareiškėjai užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės parduotuvės pardavėja J. R. (duomenys neskelbtini) A. J. P. gimusiai (duomenys neskelbtini) pardavė už 2,89 Eur alkoholinio sidro ,, (duomenys neskelbtini)”, t. y. alkoholinis gėrimas parduotas asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.
Pareiškėja skunde nesutinka su Nutarimu dėl to, kad Departamentas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kokių priežasčių įvyko pažeidimas, neįvertino to, jog įvyko žmogiškoji klaida, mano, kad policijos pareigūnų pasitelkta mergina iš esmės buvo „be kelių valandų“ 20 metų amžiaus. Pareiškėja mano, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybei už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam nei 20 metų. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pirkėjai (duomenys neskelbtini) buvo 19 metų, o 20 metų suėjo rytojaus dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors ir parduotuvės pardavėja patikrino pirkėjos dokumentą, tačiau Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas buvo atliktas, kadangi alkoholinis gėrimas buvo parduotas 20 metų neturinčiam asmeniui. To neginčija ir pati pareiškėja savo skunde. Kadangi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos yra imperatyvios, todėl atsakomybei kilti pakanka pažeidimo fakto, t. y. alkoholinių gėrimų pardavimo asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų amžiaus. Pažymėtina, jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nėra numatyta jokių išlygų dėl šios nuostatos taikymo.
Departamento Nutarime pažymėta, jog Įmonė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą bausta ir anksčiau - 2022 m. vasario 10 nutarimu Nr. ATK1-6(2022), kuriuo jai paskirta 289 eurų bauda, todėl laikytina, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo. Kaip matyti, pareiškėjos darbuotojos padarytas pažeidimas buvo pakartotinis už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant pažeidimo padarymo faktą ir pobūdį.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog pats pažeidimo faktas (tai, jog buvo parduotas alkoholinis gėrimas asmeniui, neturinčiam 20 metų amžiaus) buvo pakankamas pagrindas atsakomybei kilti ir taikyti ekonominę sankciją pareiškėjai. Aplinkybė, kad pareiškėja imasi įvairių priemonių, siekiant užkirsti kelią Įstatymo pažeidimams, t. y. apmoko pardavėjas alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, reguliariai organizuoja mokymus, susijusius su draudimu parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, diegia sistemas su informaciniais pranešimais, niekaip nekeičia paties pažeidimo padarymo fakto, be to, buvo įvertintos kaip lengvinančios aplinkybės individualizuojant baudą pareiškėjai. Taip pat aplinkybės, jog pardavėja tikrino pirkėjos dokumentus, ir tai, kad pirkėjai jau kitą dieną suėjo 20 metų, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą. Šiuo atveju pažeidimas įvyko dėl pardavėjos neatidumo tikrinant pirkėjos dokumentą, tačiau pats pažeidimo faktas pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą laikytinas nustatytu, kadangi alkoholinį gėrimą įsigijo asmuo, neturintis teisės jį įsigyti. Be to, padarytas pažeidimas yra pakartotinis. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.
Departamentas, nustatęs faktą, jog pareiškėjos darbuotoja pardavė alkoholinį gėrimą asmeniui, neturinčiam 20 metų amžiaus, turėjo pagrindą konstatuoti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, bei atitinkamai už tai, taikyti ekonominę sankciją.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).
Konstitucinis Teismas savo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad: už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams; skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga; teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę, negu įstatymo nustatyta sankcija, bausmę arba nuobaudą; mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Pažymėtina, kad ekonominės sankcijos komercinės – ūkinės veiklos subjektams už Įstatymo pažeidimus turi derėti su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus.
Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.
Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 868 eurų iki 1448 eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
Pareiškėja teigia, jog įvyko žmogiškoji klaida, kuri leidžia pažeidimą laikyti mažareikšmiu, pardavėjos J. R. veiksmais žala Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte saugomoms vertybėms nepadaryta, beveik 20 metų asmens pasitelkimas prieštarauja logikai bei protingumo ir teisingumo principams. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, neteisinga, tuo pačiu akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo principams, vertinant kokiomis aplinkybėmis ji buvo paskirta.
Pagal Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį, už pakartotinį Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarytą per 2 metus nuo baudos paskyrimo, skiriama minimali 868 Eur bauda. Kaip minėta, pareiškėja analogišką pažeidimą yra padariusi pakartotinai, kas Departamento vertinimu, buvo pagrindas taikyti minimalią baudą už pakartotinį pažeidimą.
VAĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Departamento direktorius 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), nustatė Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais, kriterijus. Įvertinus Įsakymą matyti, kad jame pareiškėjos padaryto pažeidimo, numatyto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, negalima pripažinti mažareikšmiu, kadangi jis nėra priskiriamas prie pažeidimų, galinčių būti pripažintu mažareikšmiais ir mažai pavojingais.
Departamentas ginčo Nutarime lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Įmonė pripažino pažeidimą, dėl jo apgailestavo, ėmėsi papildomų priemonių ateityje išvengti Įstatymo pažeidimų. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog pats pažeidimas buvo formalus, kadangi pirkėjai jau kitą dieną (t. y. po mažiau nei 10 val.) suėjo 20 metų, pardavėja tikrino pirkėjos dokumentą, tačiau galimai dėl žmogiškosios klaidos galėjo būti suklysta dėl konkrečios datos ir (ar) pirkėjos amžiaus, be kita ko, galėjo ir turėjo būti įvertintos Departamento ginčo Nutarime. Tačiau, Departamentas šių aplinkybių, kaip lengvinančių, ginčo Nutarime nepripažino, jų apskritai nevertino. Tačiau atsižvelgus į minėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą sankciją ir netaikyti Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos minimalios sankcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai Departamento Nutarimu paskirta 868 Eur bauda mažintina ir pareiškėjai už pakartotinį Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą skirtina 400 Eur dydžio bauda.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. ATK2-15 (2022) „Taikyti ekonomines sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą sumažinant iki 400 (keturių šimtų) eurų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.