- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- ATP-116-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06092-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas R. M. prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimu R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., apie 00 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), esančioje picerijoje „duomenys neskelbtini“ suvartojo ir nesumokėjo už 2 pakelius cigarečių „Parliament aqua blue“ , kurių bendra vertė 7,4 Eur, 2 vienetus po 40 ml degtinės Stolichnaya“, kurių bendra vertė 4,34 Eur, 2 vienetus po 40 ml degtinės „Lietuviška auksinė“, kurių bendra vertė 3,76 Eur, 2 vienetus po 40 ml degtinės „Fiinlandia Vodka“, kurių bendra vertė 4,92 Eur, gėrimą „Coca – Cola/Schweppes“, kurio vertė 1,16 Eur, 2 vienetus gėrimo „Battery“, kurių bendra vertė 5,2 Eur. Bendra suma – 26,78 Eur. Šiais veiksmais R. M., pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.
Šalies argumentai
Praleidus įstatyme nustatytą terminą apskųsti minėtą nutarimą, R. M. 2015 m. gruodžio 14 d. teismui kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2015 m. rugsėjo 17 d. jo atžvilgiu priimto nutarimo. Išnagrinėjęs šį R. M. prašymą, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą. Teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad R. M. galimybė pateikti apeliacinį skundą įstatyme numatytu terminu, ar net gi per įmanomai trumpiausią laiką po termino pasibaigimo, buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios.
R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7187-888/2015 ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.
Nurodė, kad administracinės teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo buvo nubaustas, padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje. Po pažeidimo padarymo buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare. Gydymosi laikotarpiu negalėjo įgyvendinti savo teisių – pateikti apeliacinį skundą, nes gydėsi dėl psichikos sutrikimo, žymimo F31.6-bipolinio afektinio sutrikimo , mišraus epizodo, kas priskirta prie sunkių ligų. Tačiau teismas gydymosi stacionare nuo minėtos ligos nepripažino objektyvia priežastimi, dėl kurios praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nurodė, kas apeliantas nesidomėjo bylos eiga ir rezultatu, tačiau jis to padaryti negalėjo, nes pasireiškus ligai, buvo sutrikęs jo mąstymas, pasireiškė kliedesiai, todėl nesuvokė nei pasirašyto protokolo turinio, nei prasmės, nusuprato kas vyksta. Tik po gydymosi stacionare, pagerėjus sveikatai, suprato, kas įvyko ir pats nežinodamas kaip rašyti skundą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo gavo tik 2015 m. lapkričio 20 ar 21 d. Susitikus su advokate reikėjo ne tik surašyti skundą, bet ir surinkti įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes dėl ligos. Nuo reikalingų dokumentų surinkimo dienos iki apeliacinio skundo pateikimo dienos praėjo septynios dienos. Nurodo, jog 50 proc . nedarbingas būtent dėl sunkaus psichikos susirgimo, todėl ir orientuotis yra sudėtingiau nei visiškai sveikiems žmonėms. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl nepakaltinamumo būsenos. Šiuo atveju asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Todėl neatnaujinus termino apeliaciniam skundui pateikti ir neišaiškinus aplinkybės susijusios su apelianto nepakaltinamumu, liktų galioti nutarimas, kuriuo yra nubaustas galimai nepakaltinamas asmuo.
Atsiliepimas į R. M. atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
R. M. atskirasis skundas tenkintinas.
Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikoma, kad būtina nustatyti dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2015 m. rugsėjo 17 d. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti laikytina 2015 m. spalio 7 d. Tačiau R. M. skundą teismui, priėmusiam nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė tik 2015 m. gruodžio 14 d., praleidęs įstatymo numatytą terminą daugiau kaip dviem mėnesiais. Pirmos instancijos teismas R. M. prašyme nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis ir skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis nesutinka.
Iš pateiktos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2015m. lapkričio 9 d. pažymos apie gydymąsi matyti, jog R. M. laikotarpiu nuo 2015-08-20 iki 2015-10-29 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (stacionare) (b.l. 54). 2015 m. spalio 29 d. - lapkričio 5 d. ekspertizės akte nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 15 d. R. M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas F31.6, t.y. bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, reiškiantis, jog jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, kadangi tuo metu tiriamojo psichikos būklėje konstatuojama psichotinė simptomatika (mąstymo turinio bei formos sutrikimais) – didybės kliedesiai, nenuoseklus, rezonieriškas mąstymas, jų įtakotas neadekvatus elgesys (b.l. 68-71). Dėl minėto sveikatos sutrikimo nustatytas penkiasdešimties procentų asmens darbingumo lygis (b.l. 52). Į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. M. kreipėsi 2015 m. lapkričio 10 (b.l. 55). Teisinė pagalba jam buvo suteikta 2015 m. lapkričio 17 d. tarnybos sprendimu, nurodant konkretų advokatą (b.l. 56). Minėtas sprendimas paštu R. M. išsiųstas 2015 m. lapkričio 18 d. (b.l. 66), kurį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis gavo tik 2015 m. lapkričio 20 d. ar 21d. (b.l.64), o susitikus su advokate reikėjo ne tik surašyti skundą, bet ir surinkti įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes dėl ligos. Prašymas dėl termino atnaujinimo kartu su apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teisme gautas 2015m. gruodžio 14 d. Taigi, visą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo apskundimo terminą ir jam pasibaigus, t.y. iki 2015 m. spalio 29 d. (iki kol R. M. gydėsi stacionare), egzistavo aplinkybės nepriklausančios nuo R. M. valios. R. M. praleido terminą skundui paduoti šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį laiko dėl priežasčių kurios galėtų būti formaliai įvertintos nesvarbiomis, tačiau vertintina ir aplinkybė, jog R. M., nesugebėdamas savarankiškai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kas dėl tarnyboje atliekamų procedūrų taipogi užima tam tikrą laiko tarpą, be to, skundo parengimui bei įrodymų surinkimui taip pat reikalingas laikas, juolab, jog šiuo konkrečiu atveju bus apskritai sprendžiamas klausimas, ar R. M. administracinėn atsakomybėn apskritai galėjo būti traukiamas, vertinant R. M. psichologinę būseną administracinio teisės pažeidimo padarymo metu.
Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina įsitikinti, ar asmuo nepiktnaudžiavo jam suteikta teise į apeliacinį procesą. Aukščiau nurodyti R. M. veiksmai, t.y. kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo praėjus 12 dienų po to kai baigė gydymąsi stacionare (tai ganėtinai protingas laiko tarpas) rodo, jog jis buvo pakankamai aktyvus proceso dalyvis. Tik dėl objektyviai egzistuojančių priežasčių, jis nesugebėjo laiku pateikti apeliacinį skundą, nes nutarimo priėmimo metu R. M. jau gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, o vėliau užtruko dėl parinkto gynėjo negalėjimo kiek įmanoma greičiau paruošti apeliacinį skundą teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).
Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė apskųsti teismo priimtą nutarimą, numatyta ATPK 291 str., yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, todėl tais atvejais, kai svarstant tokio asmens teisę apskųsti procesinį sprendimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su konstitucine asmens teise į gynybą, kyla nors mažiausia tikimybė, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Aukštesnio teismo vertinimu priimto Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo peržiūrėjimas teisme, teisėtumo ir teisingumo principų įgyvendinimas šioje konkrečioje situacijoje, yra svarbesnis, nei formalus procesinių terminų stabilumo išlaikymas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis naikinama ir ši byla perduotina Kauno apygardos teismo raštinei, bylos paruošimui, jos priskyrimo teisėjui ir atnaujintos bylos klausimo išsprendimui iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutarė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir R. M. terminą paduoti skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7187-888/2015 panaikinimo, atnaujinti ir skundą priimti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.