- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-400-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00001-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. A. nuteistas 2014 m. vasario 12 d. Augsburgo žemės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo 1 paragrafo 1 pastraipą, 3 paragrafo 1 pastraipą, 30a paragrafo 1 pastraipą (narkotinių medžiagų laikymas ir prekyba), paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę 8 metams 6 mėnesiams. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi Augsburgo žemės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimis, paskiriant 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. balandžio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 25 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. kovo 28 d., neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 27 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 95-198 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. A..
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, yra visiškai nemotyvuota, joje nebuvo atkreiptas dėmesys į Komisijos rekomendacijas. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatyto lygtinio paleidimo galimybes, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Be to, liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis.
5.2. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo metu yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausiamas dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis pataisos įstaigoje elgėsi nepriekaištingai, tik vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką, už ką jam nebuvo paskirta nuobauda. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas penkis kartus. Dėl atvejo, kuomet buvo svarstomas drausmės komisijoje, pažymėjo, kad tarnybinį pranešimą surašė pareigūnas, budintis gyvenamojoje zonoje, nežinodamas, jog dokumentai, reikalingi leidimui gauti, buvo priduoti administracijai. Tokiu būdu, kadangi buvo surašytas tarnybinis pranešimas, todėl svarstymas įvyko, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Pažymėjo, kad svarstymas drausmės komisijoje negali būti laikomas nuobaudos rūšimi, todėl šiuo pagrindu negalima remtis, atsisakant nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
5.3. Skundo autoriaus teigimu, jis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Be to, nuteistajam suteikta teisė išeiginėmis dienomis parvykti į namus. Šių išvykų metu nuteistasis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, laiku grįždavo į pataisos įstaigą ir toliau nepriekaištingai atlikdavo bausmę. Be to, nuteistasis pažymėjo, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi šis rodiklis nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę. Be to, lygtinis paleidimas nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės.
5.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinti nuteistojo riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais.
5.5. Nuteistasis pažymėjo, kad lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiama galimybė anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę, valstybės institucijoms suteikiama galimybė „pasitikrinti“ kaip asmuo elgsis laisvėje. Skunde analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos pagrįstumą, šia rekomendacija nesivadovavo, neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų. Teigia, kad tokia skundžiamo teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
5.6. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir jo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai, apelianto teigimu, rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
10. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
11. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi tolimesniam bausmės atlikimui nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją. 2018 m. spalio 10 d. nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu iki 2 parų grįžti į namus. Būdamas pataisos namuose, R. A. mokėsi ir įgijo profesinio rengimo centre staliaus specialybę, atvirojoje kolonijoje pradėjo mokytis Kaišiadorių verslo ir technologijos mokykloje apdailininko specialybės. Nuteistasis aktyviai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį 5 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat padarė vieną nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimą, už kurį drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau padarytas pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad nuteistasis R. A. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai. Nepaisant to, kad jam už šį pažeidimą nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tai rodo faktą, kad nuteistasis nesilaikė pareigos nepažeidinėti nustatytos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, kaip matyti iš nuteistojo skundo jis savo kaltės dėl pataisos namų taisyklių pažeidimo nepripažįsta. Atitinkamai ir Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis savo elgesį linkęs labiau pateisinti, lygindamas su kitų žmonių nusižengimais.
12. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis R. A. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog nuteistojo R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo pirminio vertinimo (39 balai) pakito 14 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors skunde teigiama, kad nuteistojo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog R. A. anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, paleidus iš įkalinimo įstaigos, 2012 m. užsienio valstybėje padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas. Šios aplinkybės parodo, kad anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos R. A. elgesiui nepadarė, o bausmės realizavimo forma, kuomet taikomas lygtinis paleidimas, buvo neefektyvi.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į R. A. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, neatliktos bausmės dalį, ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai yra pakankamai didelis – 2 metai 1 mėnuo ir 27 dienos, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia R. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Be to, vis dar išlieka nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai: ankstesni nusikalstami veiksmai.
14. Nors abejonių tuo, jog R. A. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. A. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl pataisos namų administracijos jam suteikto leidimo be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka). Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojosi šia pataisos namų administracijos jam suteikta teise (nuo 2018 m. rugsėjo 17 d.), yra per trumpas pagrįstai spręsti, jog išleistas į laisvę ir ilgesniam laikui R. A. savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Priešingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas teismui sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, nėra diskriminuojantis, kadangi nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo principų. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra išimtinė nuostata iš bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo ją atlikti.
18. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.