Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovų V. G., M. G. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo UAB „Pušų alėja“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G. , M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G., M. G. ieškinį atsakovui UAB „Pušų alėja“ dėl įgaliojimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įgaliojimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2007-05-22 ieškovai kartu su R. G., R. G., I. G. išdavė įgaliotiniui UAB „Pušų alėja“ neatšaukiamą įgaliojimą 10 metų. Remiantis įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė atstovauti ieškovus VĮ Registrų Centras; parduoti už savo nuožiūra pasirinktą kainą ir sąlygas (duomenys neskelbtini) kaime, 30.438 ha esantį žemės sklypą, arba jį įkeisti bei atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu. Ieškovų teigimu, atsiradus konfliktiniams santykiams su UAB „Pušų alėja“ kontroliuojančiu asmeniu R. G., tolesnis ieškovų atstovavimas prieš jų valią prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei. Todėl jiems nustatytas apribojimas atšaukti prieš terminą įgaliojimą turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikinta įgaliojimo dalis, kuria UAB „Pušų alėja“ yra įgaliota atstovauti ieškovams.

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis).

Įgaliojimu yra laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos valios. Atstovo sutikimo išduoti įgaliojimą nereikia, atstovaujamasis gali pats atsisakyti nuo įgaliojimo. CK 2.146 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Atstovavimo santykiai yra grindžiami abipusiu asmeniniu pasitikėjimu, todėl nelikus pasitikėjimo, įgaliotojas gali bet kada panaikinti išduotą įgaliojimą jo galiojimo laikotarpiu, o įgaliotinis gali bet kada atsisakyti įgaliojimo. Tam pakanka bet kurios vienos iš atstovavimo santykio šalių tinkamai išreikštos valios. Tačiau CK 2.146 straipsnio 2 dalis numato išimtį iš šios taisyklės ir nurodo, kad įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas neturi teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą. Apeliantai teigia, kad su atsakovu nebuvo susitarta dėl įgaliojimo neatšaukiamumo. Tačiau įstatymas nenumato, kad toks išankstinis susitarimas būtinai turi būti įformintas rašytine forma. Įgaliojime esanti nuostata apie jo neatšaukiamumą savaime reiškia, kad šalys taip susitarė ir tas jų susitarimas yra įrašytas į įgaliojimą. Svarbu paminėti ir tai, jog įgaliojimas yra patvirtintas notaro. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (LR Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad notaras išaiškino sandorio šalims sandorio esmę ir jo padarinius. Ieškovai turėjo visas galimybes išduoti atšaukiamą įgaliojimą, tačiau jie patys, laisva valia, pasinaudojo savo teise nustatyti terminą, per kurį įgaliojimas nėra atšaukiamas. Pasinaudojimas įstatymo numatyta galimybe negali būti traktuojamas kaip veiksmas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms bei gerai moralei. Vertinant sandorio atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams svarbus yra laiko aspektas, t.y. reikia tikrinti sandorio sudarymo momentu buvusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi aplinkybėmis, kurios atsirado po sandorio sudarymo. Tarp šalių net nėra ginčo, jog išduodant įgaliojimą jokių konfliktinių santykių nebuvo. Be to, UAB „Pušų alėja“ remdamasi išduotu įgaliojimu vykdo komercinę veiklą ir turi pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad įgaliojimas per šalių sutartą laikotarpį nebus atšauktas. Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu įgaliojimo dalį, kuria nustatytas apribojimas ieškovams atšaukti įgaliojimą, neatsiranda pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl įgaliojimo dalies panaikinimo.

Bylose dėl notaro patvirtintų sandorių pripažinimo negaliojančiais, juos tvirtinę notarai paprastai yra traukiami dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, nes būsimas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju ginčijamą sandorį patvirtinusi notarė nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sisteminis CPK 266 ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt.; byla Nr. 3K-3-180/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008). Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimus atmetė ir paliko galioti ginčijamą sandorį, tai sprendimu dėl notaro teisių ir pareigų nėra pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą taip pat dėl notaro teisių ir pareigų nepasisako. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl to, jog į procesą nebuvo įtraukta ginčijamą sandorį patvirtinusi notarė, šiuo atveju nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas 2007-12-13 nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2007-05-22 įgaliojime dėl V. G. ir M. G. atstovavimo. Atmesdamas ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas šių laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino. Kadangi apeliacinis skundas yra atmetamas, nebesant pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tikslinga šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 150 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „Pušų alėja“ imtis bet kokių veiksmų, numatytų 2007-05-22 įgaliojime dėl V. G. ir M. G. atstovavimo.